- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-247-337/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T., apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės:
- už nusikalstamos veikos numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- už nusikalstamos veikos numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;
- už nusikalstamos veikos numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;
- už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, teismas paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu ir M. T. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir M. T. paskyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, teismas į paskirtos bausmės laiką įskaitė M. T. išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Teismas iš dalies tenkino nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį ir iš M. T. nukentėjusiosios V. L. naudai priteisė 879,07 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 7 ct) turtinei žalai atlyginti bei 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. T. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 4 d., laikotarpiu nuo 07.30 val. iki 14.30 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini) , darželio – lopšelio „(duomenys neskelbtini)“ antrame aukšte, neteisėtai įgijo – pagrobė iš persirengimo patalpoje esančios nerakinamos spintelės nukentėjusios V. L. piniginę bei joje buvusius dokumentus – V. L. išduotą asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, taip neteisėtai įgijo – pagrobė joje buvusias svetimas elektronines mokėjimo priemones: AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotą V. L. debetinę bekontaktinę mokėjimo kortelę „Debit MC“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kreditinę mokėjimo kortelę „V. G.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei minėtų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – minėtose mokėjimo kortelėse nurodytus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojos V. L. tapatybės duomenis – vardą, pavardę, ant balto popieriaus lapo užrašytą kreditinės kortelės PIN kodą, internetinės bankininkystės kodų kortelę, bei iki 2018 m. spalio 4 d., 14.44 val., (duomenys neskelbtini), nešiodamasis savo striukės kišenėje, neteisėtai laikė minėtas svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2018 m. spalio 4 d., laikotarpiu nuo 17.40.58 val. iki 17.41.18 val., neteisėtai realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotą V. L. debetinę bekontaktinę mokėjimo kortelę „Debit MC“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis – minėtoje mokėjimo kortelėje nurodytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos V. L. tapatybės duomenis – vardą, pavardę, ant balto popieriaus lapo užrašytą kreditinės kortelės PIN kodą, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. 2018 m. spalio 4 d., 17.40.58 val., 17.41.06 val., 17.41.18 val., įdėdamas minėtą mokėjimo kortelę į(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdamas PIN kodą, neteisėtai atliko 3 finansines operacijas minėtos kortelės sąskaitoje – piniginių lėšų likučio sąskaitoje patikrinimus, po ko, gavęs du pranešimus apie operacijų atmetimą dėl neteisingai nurodyto PIN kodo bei trečią pranešimą apie operacijos atmetimą ir sąskaitos užblokavimą dėl neteisingai nurodyto PIN kodo, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2018 m. spalio 4 d., 17.41.53 val., neteisėtai realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotą V. L. kreditinę mokėjimo kortelę „V. G.“ (Nr(duomenys neskelbtini).) bei jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis – minėtoje mokėjimo kortelėje nurodytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos V. L. tapatybės duomenis – vardą, pavardę, ant balto popieriaus lapo užrašytą kreditinės kortelės PIN kodą, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. įdėdamas minėtą mokėjimo kortelę į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdamas PIN kodą, atliko finansinę operaciją minėtos kortelės sąskaitoje – pinigų paėmimą bei apgaule, pateikdamas save – M. T., kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją V. L., savo naudai neteisėtai įgijo minėtoje sąskaitoje esančius nukentėjusios V. L. pinigus – 50 eurų, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2018 m. spalio 4 d., 17.42.16 val., neteisėtai realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotą V. L. kreditinę mokėjimo kortelę „V. G.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis – minėtoje mokėjimo kortelėje nurodytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos V. L. tapatybės duomenis – vardą, pavardę, ant balto popieriaus lapo užrašytą kreditinės kortelės PIN kodą, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, atliko finansinę operaciją minėtos kortelės sąskaitoje – piniginių lėšų likučio sąskaitoje patikrinimą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2018 m. spalio 4 d., 17.42.32 val., 17.43.01 val., neteisėtai realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotą V. L. kreditinę mokėjimo kortelę „V. G.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis – minėtoje mokėjimo kortelėje nurodytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos V. L. tapatybės duomenis – vardą, pavardę, ant balto popieriaus lapo užrašytą kreditinės kortelės PIN kodą, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, atliko dar 2 finansines operacijas minėtos kortelės sąskaitoje – pinigų paėmimą bei apgaule, pateikdamas save – M. T., kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją V. L., savo naudai neteisėtai įgijo minėtoje sąskaitoje esančius nukentėjusios V. L. pinigus – 700 eurų ir 50 eurų, iš viso apgaule užvaldė nukentėjusios V. L. turto bendrai 800 eurų sumai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-09-26 nuosprendį: nepriteisti nukentėjusiajai V. L. 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei sušvelninti nuteistajam skirtą bausmę. Teigiama, kad nukentėjusioji teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų ji būtų ėjusi pas gydytojus ar būtų pirkusi kokius medikamentus, o būdamas laisvėje M. T. galės atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo kaltė bei veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo nuteistajam paskirtos bausmės dydis, bei nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Dėl bausmės
Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė per griežtą bausmę.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo 2019-09-26 nuosprendžio, skirdamas nuteistajam M. T. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – M. T. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką bei tris apysunkius nusikaltimus, kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nuteistojo M. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į M. T. asmenybę – praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam M. T. tiek už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d., paskirtas bausmes, tiek subendrintą bausmę, kuri vadovaujantis BK 64 ¹str. buvo sumažinta vienu trečdaliu, pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės iš esmės pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę buvo įvertintos ir daromos išvados nekeičia.
Dėl neturtinės žalos
Apeliaciniu skundu nesutinkama su nuosprendžiu priteista nukentėjusiosios patirta neturtine žala. M. T. teigimu jo veiksmai nesukėlė nukentėjusiajai emocinio šoko. Pažymi, kad byloje nėra jokių oficialių duomenų, įrodančių, kad nukentėjusioji nuo patirto šoko būtų pirkusi ar vartojusi kokius medikamentus. Tokius nuteistojo teiginius teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į saugomų vertybių, kurias savo nusikalstamais veiksmais pažeidė M. T. svarbą, paisė teismų praktikos dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisingai įvertino nusikalstamų veikų padarinius, nukentėjusiosios interesus, teisingai įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.
CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nepaisant to, kad M. T. nuskalstami veiksmai nėra susiję su smurtu, sukeltu skausmu, sunkiais kūno sužalojimais ar darbingumo netekimu, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad nuteistojo neteisėti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, pastarajai nesukėlė emocinio šoko, dėl kurio ji jautė nervinę įtampą bei baimę būti viešumoje. Šie minimi nukentėjusiosios patirti išgyvenimai po jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų yra labai individualūs ir jų objektyviai neįmanoma išreikšti pinigine verte. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai V. L. priteisdamas 250 Eur neturtinei žalai atlyginti (civilinis ieškinys buvo pareikštas 500 eurų), tinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus. Ta aplinkybė, kad šiuo metu nuteistojo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi pajamų, negali būti pervertinta ir tapti pagrindine priežastimi iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo. Pakartotinai pažymėtina, jog aplinkybė, kad nuteistojo veiksmai nesusiję su smurtu, fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimu, nesudaro pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nuteistojo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.