Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-976-356/2019, pagal pareiškėjų A. K. ir G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai pateikė rašytinius įrodymus – mirties liudijimo kopiją, kuri yra pagrindas nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būdamas 61 metų amžiaus, mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Pateiktos pareiškėjų ir suinteresuoto asmens gimimo liudijimų, santuokos sudarymo liudijimo, ištuokos liudijimo kopijos patvirtina, kad pareiškėjų ir suinteresuoto asmens tėvai yra A. K. ir R. K. R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų, tame tarpe ir iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos palikėjui A. K. nuosavybės teise, yra įgyti atkuriant nuosavybės teises ir perkant iš valstybės 1999 – 2000 metais. Taip pat yra gyvenamasis namas, kurio inventorizacijos byloje savininku nurodytas A. K..

(duomenys neskelbtini) notaro biuro pažyma patvirtina, kad VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis, nėra įregistruotų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų ir šio mirusiojo paveldėjimo bylos (duomenys neskelbtini)2 notaro biure.

Taigi pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jie yra pirmosios eilės įstatyminiai A. K. įpėdiniai, kad paveldėjimo byla po palikėjo mirties nebuvo pradėta, nes dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, nors paveldimo turto buvo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2-3 dalių, 5.51 straipsnio nuostatas, pareiškėjai palikimą priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą ar paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Kadangi pareiškėjai yra pirmosios eilės (duomenys neskelbtini) mirusio A. K. įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1punktas), todėl pagal CK 5.50 straipsnio 2-3 dalių, 5.51 straipsnio nuostatas, palikimą jau minėtu būdu priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties.

Liudytoja D. P., pareiškėjų kaimynė, patvirtino jų nurodytus faktus, kad po palikimo atsiradimo po A. K. mirties pareiškėjai faktiškai priėmė palikimą: turtą – namą prižiūrėjo kaip savo, ten gyveno, remontavo, jai leido naudotis žemės sklypais, jokie kiti asmenys nelaikė savęs palikimą sudarančio turto savininkais, turtu nesirūpino ir nesinaudojo. Kaip patvirtino suinteresuotas asmuo R. K., ji palikimo po tėvo mirties nepriėmė, sutinka su juridinio fakto nustatymu, ji pati į palikimą sudarantį turtą nepretenduoja.

Ištyrus ir įvertinus pareiškėjų pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, suinteresuotam asmeniui palikimo priėmimo fakto iš esmės neginčijant, nesant duomenų, kad palikimą sudarantis turtas būtų perėjęs valstybės nuosavybėn (CK 5.62 straipsnis) yra pagrindas pripažinti, kad įrodymai yra pakankami ir patvirtina (CPK 12, 178 straipsnis), jog pareiškėjai palikimą po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti priėmė palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu pareiškėjų prašomas nustatyti turintis juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas nustatytinas.

Byloje susidarė 5,46 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei išieškotinos iš pareiškėjo G. K. (CPK 92, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 263, 264, 270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,46 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.