Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti MB "Skonių pasaulis" bendrasavininke, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. L., 2024 m. liepos 20 d. apie 10.17 val., Vilniuje, Geležinkelio gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai 2024 m. liepos 20 d. 10.17 val., pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu (D. A. 7510 Nr. ARDJ-0003, (patikros sertifikatas Nr. 2068580)) nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija ir 2024 m. liepos 20 d. 10.33 val., antros patikros metu, alkoholio matuokliu (D. A. 7510 Nr. ARDJ-0003, (patikros sertifikatas Nr. 2068580)) nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais N. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 24 d. apklausta įtariamąja N. L. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad narkotinių medžiagų nevartoja, psichinėmis ligomis neserga. A. R. Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos sugyventiniui A. K.. Jis yra minėto automobilio savininkas - valdytojas, tačiau minėtą automobilį vairuoja ir ji. Tarp jų nėra tokio susitarimo, kad ji turi kiekvieną kartą A. prašyti ar jį informuoti, kad paima automobilio raktus ir ketina kažkur važiuoti. 2024 m. liepos 19 d. buvo jos sugyventinio tėvo gimtadienis. Jie šventė gimtadienį. Šventė jo gyvenamojoje vietoje - E. S.(duomenys neskelbtini). Ji vartojo alkoholį. Tuomet 2024 m. liepos 20 d. toliau buvo švenčiamas sugyventinio tėvo gimtadienis, tik su kitais svečiais. Ji vėl vartojo alkoholį - vyną. Tada šventei pritrūko sūrio ir ji nusprendė nuvažiuoti į darbo vietą - Halės turgų, ten iš darbo vietos paimti sūrio. Paėmė automobilio R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus, atsisėdo už automobilio vairo ir iš E. S. 16-osios gatvės pradėjo važiuoti link Halės turgaus. V. G. gatve, Vilniuje, buvo policijos pareigūnų reidas, kurie stabdė visas transporto priemones ir tikrino vairuotojų blaivumą. Ją sustabdę ir patikrinę, pirmu putimu atsimena pripūtė virš 1,5 promilės, antru putimu buvo dar daugiau. Labai nustebo, nes jautėsi gerai. Ji labai gailisi, kad taip pasielgė, kad taip neatsakingai pasielgė, nepateisina savo tokio elgesio, jai yra gėda. Labai pergyvena dėl to, kad taip įvyko ir džiaugiasi, kad neįvyko rimtų pasekmių. Prisiima visą atsakomybę, nes pasielgė neapgalvotai ir neatsakingai. Ji sutinka su bausme, kuri jai bus paskirta. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Policijos pareigūnas A. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbant kartu su vyresniuoju specialistu T. B. ir specialistu R. S., dirbant pagal priemonių planą, stovint Geležinkelio gatvėje, apie 10.10 val., pastebėjo, kad nuo Švitrigailos gatvės ties Geležinkelio gatvės nusileidžia pilkos spalvos automobilis Renault. Sustabdžius automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojus bekontaktį alkotesterį D. A. 5000 ir patikrinus vairuotojo blaivumą, ekrane užsidegė raudonos spalvos kryžius. Vairuotojai buvo paaiškinta, kad reikės pasitikrinti blaivumą dar kartą su kitu alkotesteriu. Automobilį pastačiusi ties Geležinkelio g. įvažiavimu, pasinaudojus alkotesteriu D. A. 751 Nr. ARDJ-0003, patikros sertifikato numeris 2068580, apie 10.17 val. patikrinus vairuotojos blaivumą, nustatyta 1,67 prom. Vairuotojai, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo N. L., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad praėjus 15 minučių reikės pasitikrinti dar kartą blaivumą. Praėjus daugiau kaip 15 min., patikrinus dar kartą N. L. blaivumą, nustatyta 1,80 prom. Iš N. L. buvo paimti automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktai, taip pat paimti asmens dokumentai. N. L. paaiškinta, kad bus surašytas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto PK, su savimi pasiimti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. N. L. surašytas ir įteiktas šaukimas bei leista pasiimti asmeninius daiktus iš automobilio. Visa medžiaga pristatyta į reagavimo valdybą.

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad N. L. alkotesteriu D. A. 7510 Nr. ARDJ-0003 (patikros sertifikato Nr. 2068580) 2024 m. liepos 20 d. 10.17 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,67 prom. girtumas, antru tikrinimu 2024 m. liepos 20 d. 10.33 val. nustatytas 1,80 prom. girtumas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio R. T. kaina su PVM yra 3170,00 Eurų.

Patikrinus VRM CDB informaciją apie kelių transporto priemones iš VĮ "Regitra" duomenų bazės nustatyta, kad automobilis R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas VF1FLAHA67Y224098), kurio vertė yra 3170,00 eurų, priklauso A. K., gyv. E. S. 16-oji g. 25, Vilnius.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad N. L. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti pačios kaltinamosios N. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – policijos pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo aktas, alkotesterio parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog N. L., 2024 m. liepos 20 d. apie 10.17 val., Vilniuje, Geležinkelio gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai 2024 m. liepos 20 d. 10.17 val., pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu (D. A. 7510 Nr. ARDJ-0003, (patikros sertifikatas Nr. 2068580)) nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija ir 2024 m. liepos 20 d. 10.33 val., antros patikros metu, alkoholio matuokliu (D. A. 7510 Nr. ARDJ-0003, (patikros sertifikatas Nr. 2068580)) nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi tokia N. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamoji suvokė, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Pačios kaltinamosios duoti parodymai patvirtina, kad ji suvokė, jog neblaivi vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji N. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais. Prašo leisti baudą mokėti dalimis, nes neturi tiek lėšų iš karto.

Dėl skirtinos bausmės.

Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

N. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę, jai nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamosios N. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius N. L. – išsituokusi, dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. L. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 60 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi N. L. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 MGL dydžio baudos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamosios prašymą, mano, kad N. L. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 8 mėnesių terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad N. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas sunkaus laipsnio girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

N. L., vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, anksčiau bausta administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jai paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 24 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad N. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. N. L. automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

VĮ "REGITRA" duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad 2007 m. automobilis R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 3170,00 eurų, priklauso A. K., gyv. E. S.(duomenys neskelbtini).. Byloje nėra duomenų, kad jis žinojo ar galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas ir šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei K. T. suformuotomis nuostatomis (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. N. L. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojusi alkoholio sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Tyrimo metu buvo gauti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kurie patvirtina, kad vidutinė 2006 metų gamybos automobilio R. T. kaina Lietuvoje su PVM yra 3 170 Eur. Dėl to teismas pripažįsta, kad būtent ši suma turi būti išieškota iš kaltinamosios. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios N. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo N. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu N. L. laikinai sulaikyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nebuvo.

N. L. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 24 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui A. K.; vairuotojo pažymėjimas Nr. 430010257, išduotas N. L. vardu, išsiųstas į VĮ „REGITRA“, adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

N. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. L. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti N. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti N. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jos konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 170 EUR (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

N. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2671-1055/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 170 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis - būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801). Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

6. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

N.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.