- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 2-91-835/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04405-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aistei Bautrimienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, atsakovės atstovei N. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl naudojimosi miško valda tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti 3,45 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal pateiktą projektą, nustatant, kad žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide „A“ (2,30 ha), naudojasi ieškovas, o žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide „B“ (1,15 ha), naudojasi atsakovė.
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 3,45 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra ieškovas, 230/345 dalį įsigijęs pagal 2014 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. K., mirusi (duomenys neskelbtini). Palikimo, atsiradusio po A. K. mirties, įpėdiniai nepriėmė, todėl laikytina, kad palikėjos turtas perėjo valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas privati miško valda neskaidoma į dalis, jei miško žemės sklypo plotas yra mažesnis nei 5 ha, todėl nesant galimybės atidalyti bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis, galima tik nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tokios tvarkos nustatymas yra reikalingas siekiant ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, atlikti miško valymo ir priežiūros darbus.
Atsakovės atstovė su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovo prašomos tvarkos nustatymas nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, atitinka proporcingumo principą, todėl jo ieškinys turėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 230/345 dalys miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusi minėto žemės sklypo dalis – 115/345 dalys – Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 8–9). Pagal A. K. mirties metu galiojusio 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas tais atvejais, kai nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (1964 metų CK 567 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad A. K. įpėdiniai per įstatyme nustatytus terminus būtų priėmę palikimą, atsiradusį po jos mirties, todėl laikytina, kad turtas paveldėjimo teise yra perėjęs valstybei. Ieškovas nori savarankiškai tvarkyti savo mišką ir juo disponuoti, tam reikalinga su bendraturčiu nusistatyti šios miško valdos naudojimosi tvarką.
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti teismų praktikoje. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant, įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar šis planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-483/2009).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktas naudojimosi tvarkos projektas atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus ir kitus kriterijus, pagal jį bendraturčių dalys yra paskirstytos teisingai ir nepažeidžia bendraturčių teisių ir interesų, atsakovės atstovė su pateiktu projektu sutiko, ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str.). Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kad atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, ieškovas neprašė priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti 3,45 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal pateiktą G. M. projektą, nustatant, kad žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide „A“ (2,30 ha), naudojasi ieškovas G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide „B“ (1,15 ha), naudojasi atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.