Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Mogiliovo srityje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas, nedirbantis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. S. sunkiai sužalojo savo šeimos narį.

M. S. 2009 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, kilus konfliktui su žmona F. S., keturis kartus sudavė jai kumščiu ir spyrė koja į įvairias kūno vietas, taip pat ir į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas bei uždarą pilvo organų sužalojimą (tuščiosios žarnos ir mažosios taukinės plyšimus). Pilvo sužalojimas sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies.

M. S. parodė, kad 2009 m. balandžio 1 d. kartu su žmona F. S. gėrė degtinę. Po to jis išėjo į miestą, grįžęs rado žmoną, gulinčią lovoje. Kadangi ji garsiai knarkė, sudavė jai ranka bei du kartus spyrė į sėdynę ir liepė jai išeiti pas jos motiną. Pats išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Kai grįžo namo, duktė O. pasakė, kad kažkas žmoną sumušė. Jis žmonos į pilvą nemušė ir jos nesužalojo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė byloje įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji F. S. parodė, kad jos sutuoktinis, su kuriuo ji susituokusi 32 metus ir yra užauginusi 7 vaikus, būdamas girtas kelia šeimoje vaidus bei muštynes, dėl to ji ne kartą kreipėsi į policiją. Vaikai jau užaugę, kartu su jais kartu gyvena tik duktė O.. Anksčiau, kai gyveno visi kartu, nuo vyro smurto ją apgindavo vaikai. 2009 m. balandžio 1 d. ryte ji su M. S. išgėrė po stikliuką degtinės. Po to kaimynas kaltinamajam atidavė seną vonią ir jis vonią išgabeno parduoti į metalo laužą. Grįžo apie 12 val. gerokai girtas, ėmė bartis, o po to, atėjus vakarui, ir muštis. M. S. jai sudavė kumščiu du kartus į veidą, o kai ji nukrito ant žemės, ėmė ją spardyti į įvairias kūno vietas, taip pat ir į pilvą. Atėjęs nuomininkas V. M. liepė M. S. nesimušti, išvedė jį į kitą kambarį, o ji nuėjo atsigulti į kitą kambarį. Kai nuomininkas išėjo, M. S. vėl atėjęs pradėjo ją gulinčią lovoje mušti kumščiais. Kai ji pradėjo šaukti, vėl atbėgo nuomininkas V. M. ir M. S. išvedė. Kadangi jai buvo labai bloga, ji apsirengė ir nuėjo pas netoliese gyvenančią savo motiną. Ten jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Jai buvo plyšę vidaus organai, dėl to ji buvo operuojama, 14 dienų buvo gydoma ligoninėje. Dėl patirto sužalojimo iki šiol jaučiasi blogai.

Liudytoja O. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas, o nukentėjusioji – motina. 2009 m. balandžio 1 d. ji buvo laidotuvėse, grįžusi namo apie 16 val. rado motiną F. S. gulinčią ant grindų šalia lovos. Motina buvo, kaip ji mano, jos tėvo M. S. sumušta, jos lūpos buvo sukruvintos, galvos kairėje pusėje matėsi guzas. Mama kažką sakė, bet ką ji sako, liudytoja nesuprato, manydama, kad ji yra neblaivi, nes jautėsi alkoholio kvapas, paguldė motiną į lovą, o pati vėl išėjo. Grįžusi apie 21 val. namo, motinos neberado, tėvas paaiškino, kad ji išėjo pas močiutę. Ant pagalvės matėsi kraujas. Į jos klausimą, ar motinos nemušė, M. S. atsakė neigiamai. Po kurio laiko paskambino brolis Maksimas ir pasakė, kad motiną išvežė į ligoninę. Tai sužinojęs M. S. bandė pabėgti, bet gretimame kieme buvo sulaikytas. Ji iškvietė policiją. Nuvykusi į ligoninę, sužinojo, kad motina operuojama, nes yra sunkiai sužalota. Kad tą dieną M. S. mušė žmoną F. S., jai pasakė tuo laiku pas juos gyvenęs V. M., kuris papasakojo, kad bandė gelbėti nukentėjusiąją, nuo jos atitraukė kaltinamąjį. Kad ją sumušė M. S., vėliau jai pasakojo ir mama F. S.. Be to, ji ant mamos striukės matė bato pėdsaką. Tėvas ir anksčiau būdamas girtas mušdavo mamą, nes ji yra sunkaus būdo, niekada nenusileidžia, pati provokuoja konfliktus, keikia tėvą necenzūriniais žodžiais.

Liudytojas J. B. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios sūnus. Jis parodė, kad apie 20 val. atėjo pas močiutę ir rado gulinčią lovoje mamą, kuri paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Sumušimo žymių jis nepastebėjo, bet suprato, kad ją sumušė patėvis M. S., nes mama ir patėvis kartu gerdavo, o paskui mušdavosi. Mama tuo metu nieko nepasakojo, o kai grįžo iš ligoninės, pasakė, kad ją sumušė M. S..

Liudytojai O. S. ir I. S. parodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikai. Tėvai kartu gerdavo, po to mušdavosi. Motina tėvą pravardžiuodavo bjauriais žodžiais, suduodavo tėvui smūgius ir taip išprovokuodavo muštynes. Kas sumušė F. S., jie nematė, bet mano, kad M. S., nes mama pasakojo, kad tą dieną tėvas nuvežė parduoti metalo laužą, o paskui jie kartu gėrė. Tikriausiai tėvas nebesusilaikė ir ėmė muštis. M. S. pirmas muštynių niekada nepradėdavo, dėl visų konfliktų būdavo kalta motina. Tėvas rūpinosi namais, augino vaikus, o motina dažnai išeidavo, savaitėmis negrįždavo namo. Jei ne tėvas, jie būtų augę vaikų namuose.

Liudytojas V. M., kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir kurio pakviesti į teismo posėdį nebuvo galimybės, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuomojosi kambarį bute Žalgirio g. 3–27. M. S. be jokio pagrindo jį ėmė įtarinėti turint intymius santykius su M. S. dukterimi O., o vėliau ir su žmona F.. 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje grįžęs namo pamatė koridoriuje ant grindų be sąmonės gulinčią nukentėjusiąją. Jis ją nunešęs į O. kambarį paguldė į lovą. M. S. tuo metu bute nebuvo. Grįžęs namo, M. S. nuėjo į O. kambarį ir kažką darė F., nes ši šaukė: „Vitka, padėk“. Įėjęs į kambarį, jis pamatė, kad M. S. smaugia F., ir jį nuo F. atplėšė. Kadangi M. S. norėjo sumušti ir jį, išėjo į lauką. Netrukus išėjo F. S. ir paprašė palydėti pas jos motiną. Jis jos nelydėjo, nes bijojo M. S. pavydo. Vėliau iš vaikų sužinojo, kad F. paguldyta į ligoninę dėl sunkaus vidaus organų sužalojimo (t. 1, b. l. 72–73).

Iš tarnybinio pranešimo matosi, kad F. S. nuvežta į ligoninę paaiškino, kad ją sužalojo sutuoktinis (t. 1, b. l. 6).

Kaip matosi iš Greitosios pagalbos kvietimo kortelių, greitoji medicinos pagalba F. S., buvusiai bute (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta 2009 m. balandžio 1 d. 22 val. 21 min. (t. 1, b. l. 38–39).

Įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimta F. S. striukė ir M. S. striukė, kelnės ir marškiniai (Įvykio vietos apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 9–15).

Kaip matosi iš daiktų apžiūros protokolų, ant F. S. striukės ir M. S. striukės rastos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 17–21).

Klaipėdos universitetinė ligoninė pranešė, kad nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje dėl pilvo sumušimo ir kasos bei plonosios žarnos plyšimo nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 14 d. (raštas, t. 1, b. l. 41).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad aplinkybėse nurodytu laiku F. S. padaryti sužalojimai – netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos ant kairio antakio ir kairės akies viršutinio voko, dešinės akies viršutinio voko, dešinės akies viršutinio voko, kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, pilvo sumušimas su krauju imbibuotais preperitoninio tarpo riebalais epigastriume, plyšusi tuščiosios žarnos sienelė nutolus per 15 cm nuo tuščiosios žarnos pradžios, plyšusi mažoji taukinė, kasos plyšimas kūno-uodegos riboje, tai sukėlė totalinį fibrininį-hemoraginį peritonitą. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip keturių tiesioginių trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. Gali būti, kad šie sužalojimai padaryti sudavus smūgius. Galvos ir žasto sužalojimai F. S. sveikatą sutrikdė nežymiai, dėl pilvo sumušimo padarytas uždaras pilvo organų sužalojimas (tuščiosios žarnos ir mažosios taukinės plyšimai) yra sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 33–34).

Kaltinamojo parodymai prieštaringi. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad žmonos 2009 m. balandžio 1 d. jis nemušė, ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai apie tai, kad jis vartojo smurtą prieš žmoną, suklastoti.

Kai apklausta kaip liudytoja tyrėja R. T. parodė, kad kaltinamąjį apklausė dalyvaujant gynėjui, protokoluose užfiksavo jo duotus parodymus, kaltinamasis M. S. iš dalies pripažino savo kaltę ir parodė, kad sudavė žmonai ranka bei du kartus spyrė į sėdmenis, nes ši gulėjo lovoje ir knarkė, kad tyrėja suklastojo jo apklausos protokolus, nebeteigė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. balandžio 1 d. ryte savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje dviese su žmona F. S. išgėrė pusę litro degtinės, po to žmona ėmė jį įžeidinėti. Dėl to jis labai supyko ir ėmė ją mušti kumščiais į įvairias kūno vietas. Ar spardė kojomis, neprisimena. Po to nusipirko dar vieną butelį degtinės ir jį vienas išgėrė, kur tuo metu buvo žmona, neprisimena, ką kalbėjo su grįžusia namo dukterimi O., taip pat neprisimena. Vakare jis persivilko drabužius, kadangi jie buvo kažkuo sutepti. Apie 23 valandą jis išėjo iš namų, tačiau paskui jį išbėgo duktė O., šaukdama „žudikas“, o po to jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir nuvežtas į policijos komisariatą. Apklausiamas pakartotinai parodė, kad žmonos nesužalojo, pripažino, kad spardė ją, suduodamas jai vieną–du smūgius į sėdmenis ir vieną–du kartus į kairįjį šoną (t. 1, b. l. 81–82, 91).

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. S. paaiškino ir su manekenu parodė, kaip sužalojo savo žmoną F. S.. Jis parodė, kad 2009 m. balandžio 1 d. išgėrė du butelius degtinės. Kai F. sėdėjo ant sofos, jis dešinės rankos kumščiu keletą kartų smūgiavo jai į šoną, tada nuvilko ją į vaikų kambarį ir numetė ją ant grindų. Kai F. gulėjo ant nugaros, jis keletą kartų smūgiavo ranka jai į kairį šoną bei spyrė į pilvą. Grįžusi namo duktė O. pradėjo ant jo šaukti „žudikas“, todėl jis iš karto iš buto išėjo. Netoli namų jį sulaikė kažkokie jaunuoliai ir iškvietė policiją (Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b. l. 83–89).

Kad sumušė žmoną, kaltinamasis pripažino ir teisme sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo (Teismo posėdžio protokolas, t. 1, b. l. 98).

Keisdamas parodymus teisme kaltinamasis akivaizdžiai siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš dalies sutampa su nukentėjusiosios, liudytojo V. M. parodymais apie sužalojimo aplinkybes, kitais įrodymais.

Visiškai įrodyta, kad kaltinamasis mušdamas nukentėjusiąją kumščiais ir spardydamas kojomis padarė jai poodines kraujosruvas bei uždarą pilvo organų sužalojimą (tuščiosios žarnos ir mažosios taukinės plyšimus), pilvo organų sužalojimas sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Veikos kvalifikavimas

M. S. pareikštas kaltinimas, kad jis keturis kartus spirdamas nukentėjusiajai į pilvą padarė jai sunkų sveikatos sužalojimą.

Kiek kartų kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai ir kiek kartų sudavė kumščiu, nenustatyta, nukentėjusioji tikslaus suduotų smūgių skaičiaus nenurodo. Kaip matosi iš specialisto išvados, visi nukentėjusiosios sužalojimai, tarp jų ir poodinės kraujosruvos, kurios rastos ant kairio antakio ir kairės akies viršutinio voko, dešinės akies viršutinio voko, dešinės akies viršutinio voko, kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje bei pilvo sumušimas padaryti suduodant kumščiais arba kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius. Nesant daugiau jokių objektyvių duomenų apie suduotų smūgių skaičių bei nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, taip pat ir į pilvą iš viso keturis smūgius rankų kumščiais ir kojomis, padarydamas jai kraujosruvas bei uždarą pilvo organų sužalojimą (tuščiosios žarnos ir mažosios taukinės plyšimus). Vidaus organų sužalojimas sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kadangi F. S. yra kaltinamojo žmona (tai patvirtino kaltinamasis ir nukentėjusioji, byloje yra informacinio centro pažyma, kurioje nurodyta, kad M. S. su nukentėjusiąja yra susituokęs 1978-09-08, t.1, b. l. 101), kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. (sunkus savo šeimos nario sužalojimas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, kad M. S. padarė labai sunkų nusikaltimą.

Kaltinamojo M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui. Kaip matosi iš pažymos, kaltinamajam 2009-04-01 23.43 val., atlikus blaivumo testą, nustatytas 1,95 promilių girtumas (t. 1, b. l. 74). Kaltinamasis pripažino, kad būdamas blaivus prieš nukentėjusiąją smurto nebūtų vartojęs.

M. S. ilgą laiką legalaus darbo nedirba, „Sodra“ apie M. S. darbinę veiklą jokių duomenų neturi (pažyma, b. l. 108). Kaip matosi iš surinktų įrodymų, jis piktnaudžiauja alkoholiu, yra Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje dėl priklausomybės nuo alkoholio sindromo (pažyma, b. l. 114). M. S. laikotarpiu nuo 2003 metų 10 kartų dėl šeiminių konfliktų pristatytas į policijos komisariatą ir sulaikytas (pažyma, b. l. 106–107). Tai jį charakterizuoja kaip agresyvų, linkusį girtauti asmenį.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (pažyma, t. 1, b. l. 103), dėl vykstančių šeimoje konfliktų iš dalies kalta pati nukentėjusioji. Žinodama kaltinamojo būdą, kad jis būdamas girtas yra agresyvus, ji įvykio dieną girtavo su kaltinamuoju, po to abu susipyko. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeimos nariai, jų vaikai parodė, kad jais, kai jie buvo maži, daugiausia rūpinosi tėvas ir, jei ne jis, jiems būtų tekę augti vaikų namuose. Jie parodė, kad nukentėjusioji netinkamai elgėsi šeimoje, kai jie buvo maži, jų neprižiūrėdavo, dažnai ilgam laikui išeidavo iš namų, jais nesirūpino, girtavo. Kaip matosi iš liudytojų parodymų, nukentėjusioji dažnai girtauja ir šiuo metu, savo elgesiu jokios pagarbos nekelia, pati aštriai konfliktuoja su kaltinamuoju, vartoja prieš jį smurtą ir taip išprovokuoja muštynes. Nors ir nėra duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji pati savo elgesiu išprovokavo kaltinamojo agresyvius veiksmus, atsižvelgiant į šias neigiamai nukentėjusiąją charakterizuojančias aplinkybes, jos elgesį šeimoje, kaltinamajam bausmė švelninama. Taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, blogos sveikatos.

Nukentėjusioji F. S. pareiškė kaltinamajam M. S. civilinį ieškinį dėl 2 500 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 16).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 9 293,06 Lt F. S. gydymo išlaidų priteisimo (t. 1, b. l. 49).

CK 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Kadangi nustatyta, jog F. S. sužalojo kaltinamasis M. S., jis privalo atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusioji kaltinamajam pareiškė 2 500 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šį ieškinį, nepateikė. Pati pripažino, jog jokių įrodymų neturi, išlaidų galėjo turėti jos vaikai, kurie pirko vaistus. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas, todėl atmestinas.

Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Dėl patirtos sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji, be abejonės, patyrė dideles fizines kančias bei nepatogumus. Jai buvo atliekama chirurginė operacija, ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje. Teigia, kad ir šiuo metu dėl patirto vidaus organų sužalojimo sveikata nėra gera.

Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir priteistinas. Kadangi pareikštas civilinis ieškinys nedidelis, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę būklę bei kitas nustatytas aplinkybes, nemažintinas.

Tenkintinas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys ir, remiantis CK 6. 280 str., 6. 283 str. 1 d., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str., iš M. S. Valstybinei ligonių kasai priteistinos nukentėjusiosios gydymo ligoninėje išlaidos, kurios įrodytos pateiktais dokumentais.

Pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad F. S. operacijos bei gydymo Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos bei Chirurgijos skyriuose nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 14 d. kaina – 9 293, 06 Lt ( t. 1, b. l. 51).

2009 m. balandžio 2 d. surašytas M. S. sulaikymo protokolas (t. 1, b. l. 93), tačiau, kaip matosi iš alkotesterio pažymos bei liudytojų parodymų, M. S. buvo sulaikytas 2009 m. balandžio 1 d. vakare, todėl kaltinamojo sulaikymo laikas turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. balandžio 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą, ir nubausti laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš M. S. F. S. tris tūkstančius litų neturtinę žalą, F. S. ieškinį dėl 2 500 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš M. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 9 293 litus ir 6 centus F. S. gydymo išlaidas.

Gelsvos spalvos striukę ir pagalvės užvalkalą, esančius Klaipėdos apskrities VPK NTB Smurtinių nusikaltimų skyriaus reikšmingų tyrimui duomenų saugojimo kameroje, grąžinti F. S., pilką vyrišką striukę, languotus marškinius ir vyriškas kelnes, esančius ten pat, grąžinti M. S..

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2009 m. balandžio 1 d.

Kardomąją priemonę M. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų, o kaltinamajam per 20 dienų nuo išverstos į rusų kalbą nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.