- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- e2-1410-1102/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21815-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- S. J.
- Advokatai
- Giedrė Daironė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Križiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir trečiajam asmeniui S. J. dėl tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti; nuginčyti atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas) tėvystę sūnui J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir panaikinti vaiko gimimo liudijime duomenis apie atsakovo tėvystę; nustatyti, kad tretysis asmuo S. J. (toliau – ir tretysis asmuo), yra J. G. tėvas, o J. G. yra S. J. sūnus; skirti DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: su atsakovu susipažino, kai jau turėjo sūnų J., pradėjo draugauti ir kartu gyventi, kartu gyveno apie tris metus. Atsakovas sutiko duoti pavardę ieškovės sūnui, nes ieškovė ir atsakovas tikėjosi gyventi kartu, tačiau gyvenimas kartu nesisekė, todėl nuo 2009 metų kartu nebegyvena, kiekvienas gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Atsakovas su sūnumi nebendrauja, jo neišlaiko, jo kaip sūnaus nepripažįsta, tarp jų jokių sūnaus-tėvo ryšių nėra. Mano, kad sūnus turi žinoti ir pažinti savo biologinį tėvą, žinoti savo tikrąją kilmę, kitus giminaičius iš tėvo pusės. Sūnų turėtų auginti ir išlaikyti jo biologinis tėvas S. J., o ne jam visai svetimas asmuo. Ieškovė siekia sutvarkyti dokumentus, kad sūnus, kuriam dabar jau 14,5 metų, turėtų tikrojo tėvo pavardę ir, kad jo gimimo liudijime būtų nurodyta biologinio tėvo pavardė, kad ateityje galėtąjį pažinti ir bendrauti su juo ir giminaičiais iš tėvo pusės. Ieškovė praleido CK 3.152 straipsnyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti dėl savo sunkios materialinės padėties, gaunamų lėšų vos užtenka pragyvenimui, todėl neturėjo lėšų bylinėjimosi išlaidoms ir dokumentų tvarkymo išlaidoms apmokėti. Atsakovas taip pat nesikreipė, kad nuginčytų tėvystę. Jei kita bylos šalis prašytų taikyti senaties terminą, prašo teismą ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes JT Vaiko teisių konvencija numato, kad sprendžiant vaiko klausimus – svarbiausia yra vaiko interesas, o vienas iš jo interesų, kuris svarbus jo indentitetui – žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam. Teisė žinoti savo biologinį tėvą yra ir viešas interesas.
Atsakovui V. V. procesiniai dokumentai įteikti paštu 2020 m. rugpjūčio 28 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo neteikė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo S. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškiniu. Savo poziciją grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: su ieškove susipažino 2004 metais, dažnai susitikdavo darbo reikalais, laikui bėgant susitikimai dažnėjo, ieškovę ir tretyjį asmenį pradėjo sieti artimi vyro ir moters santykiai. Tuo metu tretysis asmuo buvo sukūręs šeimą, augino 3 metų sūnų, ieškovė gyveno su vaikinu. Poros kartu sutiko naujuosius 2005 m. metus, trečiojo asmens sutuoktinei dėl jo artimo ryšio su ieškove jokie įtarimai nekilo. 2005 metų vasario mėnesį ieškovė pranešė, kad susipyko su savo vaikinu, paprašė apsistoti trečiojo asmens šeimoje, kol susiras naują gyvenamąjį būstą. Ieškovė ir tretysis asmuo toliau palaikė artimus intymius santykius, kol sūnus būdavo darželyje, o sutuoktinė darbe. Tačiau ilgainiui tarp taip bendrai gyvenančių trijų asmenų pradėjo kilti įtampa, atsirado pykčių. Ieškovė ragino apsispręsti ir kurti su ja atvirus santykius, tačiau tretysis asmuo pradėjo abejoti, ar verta iškeisti savo šeimą į gyvenimą su ieškove. Ieškovė po kurio laiko išsikėlė, taip pat pranešė trečio asmens sutuoktinei, kad su jos vyru buvo meilužiai, kad laukiasi. Ieškinys yra staigmena trečiajam asmeniui, nes jis buvo įsitikinęs, kad ieškovės jo sutuoktinei pasakyta frazė apie jos nėštumą yra eilinis planas, dedant pastangas sužlugdyti jo santuoką ir šeimą. Neketina bendrauti su ieškovės sūnumi. Ieškovė po daugelio metų elgiasi negarbingai, manipuliuodama tiek jai gimusiu vaiku, tiek trečiuoju asmeniu ir jo šeimos nariais, visų gyvenimais. Ieškovės nurodyti argumentai, kad į teismą per tiek metų ji nesikreipė dėl sunkios materialinės padėties, kad į teismą nesikreipė ir atsakovas, neturėtų būti laikomi tais objektyviais pagrindais, kuriais remdamasis teismas beveik po penkiolikos metų atnaujintų vienerių metų terminą tėvystei nuginčyti. Akivaizdu, kad ieškinys yra grynai materialaus pobūdžio, siekiant užtikrinti ir patenkinti finansinius ieškovės interesus (2020 m. lapkričio 30 d. DOK-232820). Teikė papildomus rašytinius paaiškinimus (2021 m. balandžio 19 d. DOK-72070) .
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. rugsėjo 8 d. išvadą Nr. 1SD-6472-(8.1.27) „Dėl nepilnamečio J. G.“, 2020 m. rugsėjo 7 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 7TSD, 2020 m. rugsėjo 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 7TSD. Išvadoje pažymėjo, kad ieškinys yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais. Dokumentuose nurodyta, kad Tarnyba nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiais sūnumis J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei sutuoktiniu A. K. gyvena 4 kambarių name, adr. (duomenys neskelbtini). Moteris dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja-kasininke, jos sutuoktinis dirba Švedijoje „prie statybų“. Tarnybos atstovė su nepilnamečiu vaiku J. G. 2020 m. rugsėjo 4 d. bendravo Tarnybos patalpose, vaikas nurodė, kad neprieštarauja dėl atsakovo V. V. tėvystės nuginčijimo, žino, kad vyras nėra jo biologinis tėvas, jo neprisimena ir nepažįsta. Mano, kad tikrasis tėvas turi priimti tėvo pareigas. Žino, kad turi brolį ir seserį iš tėvo pusės (2020 m. rugsėjo 8 d. DOK-17186).
Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino, kuomet buvo ketvirtame neštumo mėnesyje, apie tai iš karto jį informavo. Vaikas taip pat visada žinojo, kad gyvena ne su biologiniu tėčiu. Su trečiuoju asmeniu susipažino darbe, ji tuomet dirbo Trakuose privačioje parduotuvėje, o tretysis asmuo buvo (duomenys neskelbtini) vadybininkas. Pažintis truko apie 1,5 metų, pora planavo kartu imti kreditą, vaikas taip pat buvo planuotas. Tretysis asmuo žinojo, kad gimė sūnus, nes prašė savo sutuoktinės paklausti, kas gimė, taip pat buvo susitikę Maxima bazėje, ieškovė buvo su tuomet 6 mėnesių amžiaus sūnumi, tretysis asmuo tuomet dar pasakė, kad čia ne jo vaikas. Ieškovė nenorėjo ardyti trečiojo asmens šeimos, manė, kad pavyks sukurti santykius su atsakovu. Atsakovas buvo geras patėvis, tačiau vaikas jo nepamena, nes ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko, kai vaikas dar buvo mažas, apie 2 metų amžiaus. Vaikas turėjo atsakovo pavardę „V.“, kurią ieškovė vėliau pakeitė į savo mergautinę, o tėvystė taip ir liko registruota atsakovo. Paaiškino, kad vaikui sutikus biologinį tėvą ekspertizės įstaigoje nereikia tikėtis, kad vaikas pultų nepažįstamam vyrui į glėbį.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. posėdžio metu nurodė neprieštaraujantis ieškinio tenkinimui, patvirtino, kad neturi ryšio su vaiku. Nutrūkus santykiams su ieškove, sukūrė kitus šeiminius santykius, gyvena su moterimi ir jos dviem vaikais.
Teisme išklausomas nepilnametis J. G. paaiškino, kad gyvena su mama, broliu ir patėviu, sutaria gerai. Nurodė, kad norėtų pamatyti tikrąjį tėvą, dėl to atvyko į teismą, manė, kad gal susitiks. Žino, kad turi brolį ir seserį iš biologinio tėvo pusės. Atsakovo V. V., kurį sutiko teisme, gatvėje sutikęs nebūtų pažinęs, nežinotų, kad tai yra žmogus, kurio tėvystė jam pripažinta.
Tretysis asmuo S. J. posėdžio metu teigė, kad ieškinys jam yra netikėtas. Abejoja, ar vaikas nori su juo bendrauti, nes kai visi buvo susitikę ekspertizės įstaigoje duoti kraujo mėginių DNR tyrimui atlikti, vaikas sėdėjo ant suoliuko, nebuvo prie jo priėjęs. Nepamena, kad būtų susitikęs su ieškove Maxima bazėje, ieškovei esant su kūdikiu. Nesuprantama, kodėl ieškovė tik dabar kreipiasi į teismą. Trečiojo asmens atstovė akcentavo, kad nėra susiformavusi trečiojo asmens socialinė tėvystė, nesutiko su ieškinio senaties termino atnaujinimu.
Tarnybos atstovė posėdžio metu nurodė palaikanti ieškinio reikalavimus, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę. Tuo pačiu pastebėjo, kad dalyvaujant teismo posėdyje galima konstatuoti, jog abu nepilnamečio vaiko tėvai, t. y. tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo, nėra pakankamai atsakingi, jiems trūksta tinkamo rūpinimosi vaiku, veikimo vaiko interesais, nes suaugę veikiau linkę aiškintis tarpusavio santykius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę.
Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi šioje byloje paskyrė teismo medicininę–biologinę ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar tretysis asmuo S. J. yra nepilnamečio vaiko J. G. tėvas, sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta teismo ekspertizė. Teisme 2021 m. sausio 6 d. gautas ekspertizės įstaigos 2020 m. gruodžio 30 d. ekspertizės aktas Nr. ES 109/2020(01), kuriame nurodyta, kad S. J. yra J. G. biologinis tėvas su 99,999999999977 proc. tikimybe (2021 m. sausio 6 d. DOK-2586). Gavus ekspertų išvadą bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Aukščiau nurodytas ekspertizės aktas, taip pat proceso dalyvių rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, kuriais pripažinta, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu prieš gimstant vaikui J. G. apie 1,5 metų artimai bendravo, turėjo pastovius intymius santykius, taip pat kuriais nustatyta, kad atsakovas su ieškove artimai pradėjo bendrauti ieškovei jau esant nėščiai, neginčijamai patvirtina, kad atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas, o tretysis asmuo yra vaiko biologinis tėvas.
Nustačius biologinį tėvystės faktą, yra svarbu nuspręsti dėl teisinio situacijos kvalifikavimo, įvertinti šalių interesų pusiausvyrą, taip pat geriausius vaiko interesus, nes tėvystės nuginčijimas ir nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis).
Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio J. G. 2006 m. vasario 8 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaiko motina yra ieškovė, o tėvas – atsakovas (Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini).
CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato senaties termino tėvystei nustatyti.
Tretysis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovė prašė atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas ir išvadą teikianti institucija neprieštaravo dėl senaties termino atnaujinimo.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius (iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; ir kt.) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti būti ar ne tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje E. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05). Sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą turi būti nustatyta tinkama vaiko teisės į jo privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyra (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020; kt.).
Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktiką dažniau formuoja bylose, kuriose dėl tėvystės nuginčijimo kreipiasi savo tėvyste abejojantis asmuo, kuris vaiko gimimo įraše būna įrašytas vaiko tėvu. Tokiose bylose kasacinis teismas yra suformulavęs tokius kriterijus, dėl atsisakymo nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę: 1) yra susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t.
Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad situacija atitinka aukščiau nurodytus kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, nes tarp nepilnamečio J. G. ir atsakovo V. V. nėra susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo ryšys, jie vienas kito nepažįsta, vaikas žino, kad nėra atsakovo sūnus, vaikas auga ieškovės ir jos sutuoktinio A. K. šeimoje. Nustatyta, kad atsakovas vaiku rūpinosi iki vaikui sukako dveji metai, po to jie tarpusavyje nebendravo. Vaikas tiek išklausomas Tarnybos atstovų, tiek teisme nurodė, kad nesiekia išlaikyti teisinio ryšio su atsakovu, priešingai, nori, kad jo gimimo įraše būtų nurodytas tikrasis tėvas, t. y. tretysis asmuo, apie kurį žino iš mamos, žino, kad turi brolį ir seserį iš tikrojo tėvo pusės, nori žinoti daugiau. Šioje byloje yra nustatyta biologinė tėvystė, taigi nekyla grėsmė, kad nuginčijus atsakovo tėvystę vaikas liks nežinioje dėl savo kilmės.
Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens prašymo taikyti ieškinio senatį, nes vertintina, kad toks prašymas pareikštas ne vaiko interesais, o veikiau paties trečiojo asmens, galimai siekiančio, kad nebūtų nustatyta jo tėvystė nepilnamečio atžvilgiu, interesais. Todėl teismas tenkina ieškovės prašymą atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir šį terminą atnaujina.
Įvertinus tai, kas aukščiau nurodyta, o būtent tai, kad tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovo nėra susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo ryšys, DNR ekspertizės išvada paneigia biologinės tėvystės galimybę, spręstina, kad yra pagrindas nuginčyti atsakovo V. V. tėvystę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu patvirtinama vaiko tėvystė iš trečiojo asmens, laikytina, kad tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko interesų nepažeis.
CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant visas šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.). Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsniai, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo nustatyti, kad tretysis asmuo S. J. yra nepilnamečio vaiko J. G. tėvas.
Kaip šiame sprendime jau konstatuota, atsakovas V. V. nėra J. G. biologinis tėvas, nėra nustatyta socialinė atsakovo tėvystė. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė palaikė artimus santykius su trečiuoju asmeniu, taip pat biologinės tėvystės faktą neginčijamai patvirtina moksliniai įrodymai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Tarnybos išvadą ir vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tėvystė nustatytina tuo pačiu sprendimu, kuriuo buvo nuginčyta. Tretysis asmuo S. J. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko J. G. tėvu (CK 3.148 straipsnis). Teismas vertina, kad ta aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nėra esminė sprendžiant dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu buvo suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-1149-5219 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovę 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. (12.36Mr)PT-3208, kad valstybės naudai priteistina 961,38 Eur suma. Taip pat teismas patyrė 13,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad ieškovė nesielgė pakankamai atsakingai, kuomet ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, taip pat nesiekė klausimo spręsti taikiu būdu, tinkamai informuodama trečiąjį asmenį apie sūnų, priešingai žinodama, kad atsakovas nėra vaiko tėvas, prisidėjo prie to, kad būtų teisiškai įforminta kito asmens, nei jai žinomas tikrasis tėvas, tėvystė. Atsakovas šiuo atveju laikytinas tik dalinai atsakingu už susiklosčiusią situaciją. Atsakovas ir tretysis asmuo sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, šaukiami atvyko į teismą, tretysis asmuo teikė atsiliepimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir į šalių procesinį elgesį, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ir trečiojo asmens valstybės naudai nepriteisti, taip pat atleisti juos nuo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
Tretysis asmuo S. J. teikė teismui jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, trečiojo asmens patirto bylinėjimosi išlaidos jam iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atnaujinti ieškovei L. K. terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.
Ieškovės ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti, kad S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.