Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro E. V. 2021 m. sausio 28 d. raštą Nr. 17.2.-339 “Dėl dokumento kopijos išdavimo” (toliau – ir Raštas1), 2) panaikinti Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės D. N. 2021 m. kovo 24 d. raštą Nr. 17.2.-920 „Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“ (toliau – ir Raštas2), 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą išduoti pareiškėjui Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. spalio 4 d. rašto Nr. R2-17-12 patvirtintą kopiją.

Nurodo, kad 2021 m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir atsakovė) prašydamas išduoti Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. spalio 4 d. rašto Nr. R2-17-12 (toliau – ir Tarnybos raštas) patvirtintą kopiją iš viešojo intereso gynimo tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo.

Atsakovė Raštu1 atsisakė leisti susipažinti su viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiagos dalimi, pateikiant prašomo dokumento kopiją, kadangi pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, kuris buvo nagrinėjamas šioje medžiagoje, nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu1, 2021 m. kovo 3 d. pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, kuriame nurodė, kad pareiškimas, kuris buvo nagrinėjamas viešojo intereso gynimo medžiagoje, yra susijęs su jo konstitucinėmis pareigomis ir privačiais interesais rūpintis gamtos apsauga, saugoti aplinką nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl turi teisę gauti Tarnybos rašto kopiją.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Raštu2 pakartojo savo ankstesniame Rašte1 išsakytus teiginius, kad Tarnybos rašte pateikta informacija apie Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 tinklo teritorijoje vykdomą miškų kirtimą, nėra susijusi su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, todėl atsisakė pateikti prašomo Tarnybos rašto kopiją bei patarė pareiškėjui dėl aplinkos apsaugos klausimų kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir Aplinkos apsaugos ministeriją.

Nurodo, kad Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakę, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Iš nurodytų konstitucinių nuostatų kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas; 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas; kt., kasacinė 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015, 26 punktas).

Pažymi, kad rūpintis aplinkos apsauga, saugoti aplinką nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei ir reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai yra pareiškėjo konstitucinė pareiga, teisė ir privatus interesas, todėl pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. prašymo nagrinėjimo medžiaga, kurioje buvo sprendžiami būtent tokie klausimai, yra susijusi su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis. Nors Rašte2 nurodyta, jog Tarnybos raštas buvo pateiktas į pareiškimo nagrinėjimo medžiagą Nr. 11.16.-99/2018, atsakant į prokuroro paklausimą dėl tyrimui pagal gautą pareiškimą reikalingos informacijos, susijusios su tyrimo dalyku, t. y. Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 teritorijose vykdomu miškų kirtimu, pateikimo, tačiau pareiškėjas, vadovaujantis Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218, (toliau – ir Rekomendacijos) 61 punkto nuostatomis, turi teisę susipažinti su šia medžiaga, o vadovaujantis Rekomendacijų 62 punktu, turi teisę gauti viešojo intereso gynimo medžiagos kopijas. Ši teisė numatyta ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Atsisakydama išduoti Tarnybos rašto kopiją, atsakovė pažeidė Rekomendacijų 61 ir 62 punktų nuostatas.

Pareiškėjo nuomone, atsakovė ginčijamuose Rašte1 ir Rašte2 lakoniškai ir formaliai nurodė, kad pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, kuris buvo nagrinėjamas šioje medžiagoje, nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, tačiau nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų tokią atsakovo nuomonę, kadangi tokių argumentų neturi. Be to, atsakovo nuomonė, kad viešojo intereso tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) nesusijusi su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, yra teisiškai nemotyvuota.

Nurodo, kad dokumentų dėl viešojo intereso galimo pažeidimo surinkimas ir tvarkymas yra įstatymuose nustatyta prokuratūros viešoji funkcija, o atsakovės nurodomos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos nereglamentuoja tokio teisinio santykio, kaip dokumentų, kurių tvarkymas yra institucijai įstatymuose nustatyta viešoji funkcija, neišdavimas, todėl šio punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ir atitinkamai negali būti pagrindu atsisakyti išduoti dokumento, kurį institucija tvarko atlikdama įstatyme nustatytą viešąją funkciją.

Pažymi, kad atsakovė nepateikė pakankamų motyvų dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Aplinkos apsaugos įstatymo nustatytomis pareiškėjo teisėmis, todėl atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas. Nagrinėdama prašymą, atsakovė padarė procesinį pažeidimą, turėjusį esminę reikšmę teisingam pareiškėjo skundo išnagrinėjimui, kadangi ginčijamu raštu parodė nepagarbą įstatymui, nesivadovavo Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sumenkino įstatymo reikšmę ir teismo autoritetą. Atsakovės patarimas pareiškėjui kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir Aplinkos apsaugos ministeriją, kai pareiškėjo prašymas yra susijęs ne tik su šių institucijų, bet ir su atsakovo viešąja funkcija, tariamas kūrimas nereikalingų ir išgalvotų formalumų, siekiant nevykdyti įstatymo nustatytų ir institucijos kompetencijai priklausančių pareigų, klaidinimas dėl to, kad pareiškėjas dėl informacijos turi kreiptis ne į atsakovę, bet išimtinai tik į kitas valstybės institucijas, tariamas nevykdymas Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo nuostatų, turi biurokratizmo požymių.

Pareiškėjo vertinimu, 2019 m. gegužės 7 d. prašymo nagrinėjimas viešojo intereso tyrimo medžiagoje yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, atsakovės sprendimai atsisakyti leisti susipažinti su šia medžiaga ir daryti dokumentų kopijas pažeidžia Rekomendacijų 61 ir 62 punktų nuostatas, todėl yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ginčijami Raštas1 ir Raštas2 yra pagrįsti galiojančiomis teisės normomis, motyvuoti ir nėra pagrindo jų naikinti.

Nurodo, kad pareiškėjas ir atsakovė skirtingai interpretuoja teisinį reglamentavimą, susijusį su asmens teise gauti informaciją iš valstybės institucijos.

Paaiškina, kad Tarnybos raštą pareiškėjui atsisakyta išduoti remiantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 1 p. bei Rekomendacijų 63 p. Atsižvelgdama į tai, kad kitos nei atsakovė institucijos (Valstybinės miškų tarnybos) raštas, esantis viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiagos dalimi, nėra vieša ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka viešai skelbiama informacija, o pareiškėjo prašomo išduoti dokumento tvarkymas nėra atsakovei įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, pažymi, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija nepatenka į minėtą informacijos ir viešosios informacijos sąvoką, kurios atsakovė, ir nesant pareiškėjo prašymo, neketino viešinti.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos prokuratūrai Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu yra pavesta ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Pažymi, kad pareiškėjo prašomas išduoti dokumentas yra pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiagos dalis, kurioje prokuroras, pagal jam suteiktą kompetenciją, sprendė klausimą, ar egzistuojant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau Lietuvos Respublikos prokuratūrai nėra išskirtinai priskirta kompetencija rinkti, disponuoti ar atlikti valdymo ar kontrolės veiksmus, susijusius su aplinka bei jos apsauga.

Paaiškina, kad pagal kompetenciją, priskirtą įstatymų ir norminių teisės aktų, Valstybinė miškų tarnyba atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, taip pat yra įgaliota institucija išduoti leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams (Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Dl-171, 9.1. ir 9.2.1. punktai). Todėl pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teises, susijusias su aplinkos apsauga bei gauti informaciją iš valstybės institucijų jam aktualiais klausimais, tame tarpe ir informaciją apie Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 teritorijose vykdomą miškų kirtimą, turi teisę kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kuri pagal savo kompetenciją disponuoja pareiškėjo prašoma suteikti informacija ir dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 17.2.-339 „Dėl dokumento kopijos išdavimo“ ir 2021 m. kovo 24 d. rašto Nr. 17.2.-920 „Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 22d. kreipėsi į atsakovę prašydamas išduoti Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. spalio 4 d. rašto Nr. R2-17-12 patvirtintą kopiją iš viešojo intereso gynimo tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo.

Atsakovė, vadovaudamasi Rekomendacijų 63 punktu, ginčijamu Raštu1 atsisakė leisti susipažinti su viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiagos dalimi, pateikiant prašomo dokumento kopiją, kadangi pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, kuris buvo nagrinėjamas šioje medžiagoje, nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu1, 2021 m. kovo 3 d. pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, kuriame nurodė, kad pareiškimas, kuris buvo nagrinėjamas viešojo intereso gynimo medžiagoje, yra susijęs su jo konstitucinėmis pareigomis ir privačiais interesais rūpintis gamtos apsauga, saugoti aplinką nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl turi teisę gauti Tarnybos rašto kopiją.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamame Rašte2 pakartotinai nurodė, kad Tarnybos rašte pateikta informacija apie Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 tinklo teritorijoje vykdomą miškų kirtimą, nėra nesusijusi su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Vadovaujantis prokuratūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, prokurorui nėra numatyta pareiga teikti kitų valstybės institucijų išduotus raštus, todėl nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui pateikti prašomo dokumento kopijos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Rašte1 ir Rašte2 išdėstyta atsakovės pozicija, kreipėsi į teismą prašydamas atsakovės priimtus sprendimus panaikinti bei įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjui Tarnybos rašto patvirtintą kopiją.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas) bei Rekomendacijos.

Rekomendacijų 57 p. nurodyta, jog viešojo intereso tyrimo duomenys teikiami ir su jais susipažįstama vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais.

Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo tikslas - nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jeigu šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti, regionų plėtros tarybų, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (viešąsias funkcijas), įgyvendinimo priemones ir tvarką.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. numato išimtį, kad šis įstatymas yra netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį. To paties įstatymo 3 str. 5 d. apibrėžta, kad informacija yra žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 75 p. nustatyta, jog viešoji informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informacija, taip pat kita informacija, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

Rekomendacijų 63 punkto 1 ir 2 papunkčiuose numatyta, jog susipažinti su prašymo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiaga, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi teisę pareiškėjas, jeigu prašymo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimas buvo susijęs su jo teisėmis ir pareigomis, ar jo įgaliotas atstovas; taip pat asmuo, dėl kurio teisių ir pareigų buvo sprendžiama prašymo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiagoje, ar jo įgaliotas atstovas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad rūpintis aplinkos apsauga, saugoti aplinką nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei ir reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai yra pareiškėjo konstitucinė pareiga, teisė ir privatus interesas. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. prašymo nagrinėjimo medžiaga, kurioje buvo sprendžiami būtent tokie klausimai, yra susijusi su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 61 punkto nuostatomis pareiškėjas turi teisę susipažinti su šia medžiaga, o vadovaujantis Rekomendacijų 62 punkto nuostatomis, turi teisę gauti Tarnybos rašto patvirtintą kopiją. Pareiškėjo nuomone, Atsakovė, atsisakydama pateikti minėto dokumento patvirtintą kopiją, pažeidė Rekomendacijų 61 ir 62 punktus, o Teisės gauti informaciją ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., kuriuo remiasi atsakovė, nereglamentuoja tokio teisinio santykio, kaip dokumentų, kurių tvarkymas yra institucijai įstatymuose nustatyta viešoji funkcija (Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 1 p.), neišdavimas, todėl šio punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ir negali būti pagrindu atsisakyti išduoti dokumentą.

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant atsakovės priimtų sprendimų atitikimą teisės aktų reikalavimams, juos būtina vertinti sistemiškai ir kompleksiškai bei laikytis teisės aktuose nustatytų sąvokų apibrėžimų.

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, prašomą Tarnybos raštą atsakovė atsisakė pareiškėjui išduoti vadovaudamasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 1 p. bei Rekomendacijų 63 p.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 1 p. numato, kad šis įstatymas netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį. To paties įstatymo 3 str. 5 d. apibrėžta, kad informacija yra žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 75 p. nustatyta, jog viešoji informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informacija, taip pat kita informacija, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Valstybinės miškų tarnybos raštas, esantis viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiagos dalimi, nėra vieša ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka viešai skelbiama informacija, sutinka su atsakovės argumentu, kad pareiškėjo prašomo išduoti dokumento tvarkymas nėra atsakovei įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija. Be to, pareiškėjo prašoma pateikti informacija nepatenka į minėtą informacijos ir viešosios informacijos sąvoką, kurios atsakovė neketino viešinti. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. numato, kad prokurorai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją ir rinkti duomenis dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, todėl pareiškėjo nuomone, dokumentų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo surinkimas ir tvarkymas yra įstatymuose nustatyta prokuratūros viešoji funkcija, o atsisakant pareiškėjui išduoti prašomą dokumentą, negali būti vadovaujamasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 1 p., tačiau teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu Lietuvos Respublikos prokuratūrai yra pavesta ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Pareiškėjo prašomas išduoti dokumentas yra pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiagos dalis, kurioje prokuroras, pagal jam suteiktą kompetenciją, sprendė klausimą, ar egzistuojant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos prokuratūrai nėra išskirtinai priskirta kompetencija rinkti, disponuoti ar atlikti valdymo ar kontrolės veiksmus, susijusius su aplinka bei jos apsauga. Ši funkcija priskirta Valstybinei miškų tarnybai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad institucijos gali būti prašoma tik tos informacijos, kuri yra susijusi su atitinkamo subjekto veikla, jeigu jis tam tikra prašoma pateikti informacija disponuoja pagal jam suteiktą kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-523/2013). Taigi, kilus ginčui dėl to, kad tam tikra institucija neteikia prašomos informacijos, teisėjų kolegijos nuomone, turi būti vertinama, ar ta institucija disponuoja prašoma informacija.

Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Dl-171, Valstybinė miškų tarnyba pagal kompetenciją, priskirtą įstatymų ir norminių teisės aktų, atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, taip pat yra įgaliota institucija išduoti leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., 8 str. 1 d. 3 p., 15 str. 4 d., vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką, valstybės valdžios, valdymo, kontrolės institucijų išduotus leidimus vykdyti ūkinę veiklą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui nėra išskirtinai priskirta kompetencija rinkti, disponuoti ar atlikti valdymo bei kontrolės veiksmus, susijusius su aplinka ir jos apsauga, todėl pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teises, susijusias su aplinkos apsauga bei gauti informaciją iš valstybės institucijų jam aktualiais klausimais, t. y. informaciją apie Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 teritorijose vykdomą miškų kirtimą, turi teisę kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kuri pagal savo kompetenciją disponuoja pareiškėjo prašoma suteikti informacija ir dokumentais, o ne į atsakovę.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovės priimti ir pareiškėjo ginčijami sprendimai yra nemotyvuoti, atsakovė padarė procesinį pažeidimą, turėjusį esminę reikšmę teisingam pareiškėjo skundo išnagrinėjimui, kadangi ginčijamu raštu parodė nepagarbą įstatymui, nesivadovavo Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sumenkino įstatymo reikšmę ir teismo autoritetą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, priimdama ginčijamus Raštą1 ir Raštą2, įvertino visas su skundu susijusias objektyvias aplinkybės, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų, nurodė apskundimo tvarką, o atsisakydama pareiškėjui pateikti Tarnybos raštą, pagrįstai nurodė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 1 p. bei Rekomendacijų 63 p. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikinti Raštą1 ir Raštą2 pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atmetus pagrindinius pareiškėjo reikalavimus dėl Rašto1 ir Rašto 2 panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjui Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. spalio 4 d, rašto Nr. R2-17-12 patvirtintą kopiją. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.