- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- T-94-658/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant mirties bausmę, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį ir A. B. nuteisė: pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, konfiskuojant nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, konfiskuojant visą nuteistojo turtą.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1996 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, 1961 m. BK 16, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, šioje dalyje palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį; panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 dalį paskirta papildoma bausmė – turto konfiskavimas ir kuria jis pripažintas kaltu bei nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį; pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį, jo veiksmus perkvalifikavo pagal to paties straipsnio 1 dalį, paskirdamas laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaudamasis 1961 m. BK 42 straipsniu, šia nutartimi paskirtą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinę bausmę A. B. nustatant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, konfiskuojant visą nuteistojo turtą.
4. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi A. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams, iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams, nusikaltimai numatyti 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkte, 16 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 8 punkte, 206 straipsnyje neperkvalifikuoti ir bausmės nekeistos. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnes ir skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos Likusi nuosprendžio dalis nekeista. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi palikta nepakeista.
5. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Pataisos namuose remiantis pažeidimais bei požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Nuteistasis sutinka su priežiūra. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 12 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu nuteistasis A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis 31 kartą skatintas. Vertinimo metu nuteistasis savo vaidmens neminimalizuoja, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, pripažįsta, kad privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus. Nuteistasis A. B. iki bausmės atlikimo įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybę. 2004 m. gegužės 5 d. atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis nepareikė noro dirbti administracijos pasiūlyto mokamo darbo. 2006 m. rugsėjo 5 d. nuteistasis įsidarbino valstybės įmonėje darbininko pareigose. Pokalbio metu teigia, kad iki bausmės atlikimo darbinės patirties turėjo, ilgą laiką dirbo UAB „A.“. 2018 m. vasario 23 d. nuteistajam A. B. pataisos įstaigos administracija pasiūlė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo darbą, tačiau nuteistasis siūlomo darbo atsisakė. Šiuo metu nuteistasis nedirba. Teismo sprendimu nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus 7 823,05 Eur sumai, kurie yra nevykdomi. Nuteistojo asmens byloje yra 2018 m. gegužės 9 d. gauta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jog patikrinus Antstolių informacinę sistemą, nustatyta, kad antstolių žinioje nuteistojo vardu nėra vykdomųjų dėl skolų išieškojimo. Individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. sausio 6 d. Per plano vykdymo laikotarpį, nuteistasis 1 kartą baustas drausmine nuobauda, 7 kartus paskatintas. Šiuo metu nuteistasis A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nuteistas šiuo metu dirbti noro neišreiškia. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: įvairiuose turnyruose, maratonuose, viktorinose. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, rezultatas –75 balai (vidutinė rizika). Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 81 balų iki 75 balų. Taip pat išryškėjo Kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankščiau 3 kartus teistas); gyvenimo stilius ir draugai (praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato); mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; specialybės turėjimas; teigiamos nuostatos į priežiūrą.
6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta nutarties 7 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš įrodymų, kuriame užfiksuoti objektyvūs duomenys apie bausmės atlikimą ir rizikos faktorius yra 2019 m. gegužės 27 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jos matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. B. nustatoma vidutinė – 75 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 6 balais. Analizuojant šią išvadą matyti, kad A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (50 balų). Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir A. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai.
9. Nuteistojo A. B. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (įvairūs turnyrai, maratonai, viktorinos), per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 31 kartą. Už jo gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo taikytos paskatinimo priemonės: panaikintos prieš terminą nuobaudos, pareikštos padėkos, suteikti papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, leista papildomai gauti pašto arba perduodamą siuntinį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Tuo pačiu tai leistų tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau vertinant šiuos paskatinimus taip pat yra svarbi ir pataisos įstaigos administracijos, kuri turi tiesiogines sąlygas stebėti nuteistąjį ir aiškintis jo motyvaciją bei ją skatinti pozicija už ką konkrečiai ir kodėl šie paskatinimai buvo suteikti. Kolegijos vertinimu be kita ko yra labai svarbi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Nors LR bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio trečiojoje dalyje nurodoma, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau pačiam nuteistajam teigiant, kad jis pasirengęs grįžti į visuomenę, dirbti bei tapti jos pilnaverčiu nariu, turi būti aiškinamasis ir jo požiūris į darbą. Nuteistasis posėdžio metu teigė, jog nedirba dėl itin žemo atlyginimo, o dirba tik visuomeniniais pagrindais. Tačiau pažymėtina, kad darbinė veikla taip pat yra ne vien tik kaip pajamų šaltinis, bet ir kaip viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti į visuomenę ir paneigtų pataisos įstaigos administracijos teiginius, jog nuteistasis užsiima tik ta veikla, kuri jam įdomi ir už tai suteikia jam paskatinimus.
10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami trys A. B. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau 3 kartus teistas), gyvenimo stilius ir draugai (praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek A. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. B. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju, priešingai nei teismo posėdžio metu teigė nuteistasis ir jo gynėjas, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.
11. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, šis teistumas A. B. nėra pirmasis. Iš viso praeityje jis buvo teistas 3 kartus, iš kurių du kartus užsienyje. Be to, vienas iš nusikaltimų, už kurio padarymą A. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytas bendrininkų grupėje ir yra labai sunkus, t. y. jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Be to, tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą A. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
12. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam A. B. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
13. Teisėjų kolegija iš nuteistojo A. B. asmens bylos taip pat nustatė, kad jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. B. 12 kartų pažeidė nustatytas įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, bei 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į A. B. siekiamą švelnesnę bausmę. Be to, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis pataisos įstaigoje dirbo labai trumpai, o per visą kitą laikotarpį jis nedirbo ir nepareiškė noro dirbti, bei yra atsisakęs jam siūlomo darbo.
14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Nors stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai, tačiau A. B. kartojo tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertindavo ankstesnio patyrimo, bei siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė jį prie teisės pažeidimų. Be to, nors nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau jis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo. A. B. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. A. B. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes ir nors šiuo metu jis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ilgą laiką nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad jie padaryti dėl susiklosčiusių gyvenimo sąlygų. Tai taip pat rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai.
15. Išvados, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę šiuo metu pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir teismo posėdžio metu nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau nepakankamas vertinant visumoje su kitomis nustatytomis aplinkybėmis.
16. Abejonių nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę efektyvumu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Nors teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos antstolių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog antstolių žinioje nėra vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš A. B., tačiau tai neįrodo, kad nuteistasis yra atlyginęs iš jo priteistą žalą. Pats nuteistasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad kiti nuteistieji sumokėjo visą ieškinį, tačiau iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistojo A. B. vardu gauti penki vykdomieji patvarkymai dėl 7 820,05 Eur išieškojimo, o šiuo metu išieškota tik 3,45 Eur. Kitokių duomenų nėra, todėl atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gynėjas, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, turėjo galimybes surinkti įrodymus apie tai, kad nuteistasis A. B. neturi pareigos atlyginti žalos (ji atlyginta). Tačiau teismui pateikti nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlyginęs tik labai nežymią dalį pataisos namuose gautų vykdomųjų dokumentų. Nors teismo posėdžio metu nuteistasis ir įsipareigojo išėjęs į laisvę atlyginti visą iš jo priteistą žalą, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos. Nagrinėjamu atveju nuteistasis, turėdamas finansinių įsipareigojimų nusikaltimu padarytai žalai atlygtini, iš esmės nededa pakankamai pastangų žalai atlyginti, rimtai nevertina ir savo turimų finansinių įsipareigojimų, nurodydamas, kad teismas turi pasakyti kiek jis skolingas, nors tai jau buvo nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
17. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.