Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-258-89/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
1-258-89/2011
Teisminio proceso Nr.
1-32-1-01071-2008-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Valošinaitė
Kaltinamasis
I. S.
Nukentėjusysis
L. P., A. A.
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Remigijus Jakštas
Baudžiamoji byla Nr. 1-258-89/2011Proceso Nr. 1-32-1-01071-2008-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.;
Klaipėdos miesto apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Valošinaitė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, Jūratei Kaušakytei, Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dyburienei, Vidai Kaubrytei, kaltinamajam I. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Remigijui Jakštui, nukentėjusiesiems L. P. ir A. A., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, Henrikui Mackevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, (neįsiteisėjęs) kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustato:

Žemesnės instancijos teismas

I. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. jis 2008-12-27, apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, priėjęs prie L. P., iš rankų jam išmušė kebabą ir, sugriebęs už striukės, laikė jį bei tyčia kojos keliu sudavė į rankos kairio dilbio sritį ne mažiau dešimties smūgių, taip padarydamas kairio alkūnkaulio lūžį vidurio trečdalio ribose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis I. S. parodė, kad įvykio dieną, 2008-12-26, apie 23.00-24.00 val. jis susirašė su pusbroliu A. R. ir atvyko į namus pas G. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), švęsti Kalėdų. Be jo namuose buvo dar 5 asmenys, iš kurių jis pažinojo G. M.. Tą vakarą jis niekur daugiau nebuvo išėjęs. Bešvenčiant, jis atsisėdo į fotelį ir užmigo, o pabudo tuomet, kai jau buvo šviesu. Pusbrolis jam iškvietė taksi ir jis išvažiavo namo. Tiksliai aplinkybių neprisimena, nes viskas vyko prieš du metus, ir kiek pamena, tą vakarą jis buvo kiek išgėręs. I. S. parodė, jog anksčiau apklausos metu jis teigė, jog tą naktį buvo namuose, dėl to, jog nesuprato, kas vyksta ir dėl ko jam buvo pareikštas įtarimas, ir tik po to, kai pradėjo aiškintis bei pasikalbėjęs su kartu tą vakarą buvusiais draugais, prisiminė, kad buvo pas G. M.. I. S. parodė, jog tėvas turi automobilį „BMW X5“, bet tuo metu jis nevairavo šio automobilio, dabar vairuoja, tačiau tada tėvas jam šio automobilio neduodavo vairuoti. Kodėl nukentėjusysis jį atpažįsta nežino, jis nebuvo anksčiau su nukentėjusiaisiais susidūręs.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. taip pat kaltu neprisipažino, o 2009-01-29 apklausos metu parodė, kad 2008-12-27 nuėjo miegoti apie 00.00 vakaro, atsikėlė tik kitos dienos 10 val., tai patvirtinti gali mama L. S.. Žino, kad automobilį „BMW X5“ vairuoja tėvas, kur tėvas gyvena nežino, tėvas niekada neduoda jam šito automobilio vairuoti. 2009-02-05 apklausos metu patikslino ir parodė, kad L. P. nemušė, kad tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), pas draugą G. M., kartu dar buvo A. R., M. B., E. J. ir S. A. iš Šiaulių. Į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo 2009-12-26, apie 23.40 val., ir visą laiką iki 2009-12-27, 08.00 val. išbuvo šiame bute, niekur iš to buto nebuvo išvykęs. Minėtame bute užmigo apie 03.00 val. ant fotelio. Ryte, apie 07.00 val., jis pats ar kažkas kitas jam iškvietė taksi automobilį, kuriuo grįžo namo. Kokios spalvos buvo automobilis, jis nepamena. Grįžęs namo iš karto nuėjo miegoti, jo niekas nematė. Paaiškino, jog parodymus pakeitė, kadangi prisiminė, ką iš tikrųjų veikė tą vakarą. Nežino, kodėl jį atpažino kaip nukentėjusįjį sumušusį asmenį.

Nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2008-12-27 kartu su drauge A. A. taksi automobiliu atvyko nusipirkti kebabų prie (duomenys neskelbtini) sankryžos. Stovėdamas eilėje, jis atsisuko į aplinkinius ir paklausė: „iš kur parvykot?“. Šalia stovėjęs I. S. grubiai atsakė: „nieko neklausinėk, nes pasivesiu į šoną“. Tuomet jis paklausė: „gal mane namo parvešit?“, o I. S. supyko ir pradėjo ant jo pulti. I. S. draugai bandė I. S. tramdyti. Po to jis su drauge A. A. ėjo namo link (duomenys neskelbtini), kai kitoje kelio pusėje, 10-12 žingsnių atstumu, jis pamatė I. S., kuris pribėgęs prie jo, griebė jį už striukės ir smūgiavo koja. Tuo metu jis rankoje laikė kebabą ir nebuvo pasiruošęs apsiginti. Atsitraukęs I. S. dar grasino, sakydamas, kaip jam bus toliau, kad Klaipėdoje gyventi jis (L. P.) nebegalės, kad bus suvažinėtas. Pasijutęs blogai, jis iškvietė greitąją ir policiją. I. S. stovėjo šalia automobilio, o pamatęs, kad jis skambina, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Gatvė buvo gerai apšviesta, kitų asmenų nebuvo, todėl jis gerai matė, kad būtent I. S. įsėdo į automobilį. Jis kartu su A. A. įsiminė automobilio markę „BMW X5“ ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) nes tas automobilis pravažiavo pro šalį ir kitų automobilių šalia nebuvo. Jis gerai įsidėmėjo I. S. pagal ūgį, veido bruožus, ausų formą. Tą vakarą jis buvo išgėręs kokteilių, bet nebuvo visiškai girtas ir tą įvykį gerai prisimena. Negali pasakyti, ar įvykio metu I. S. buvo išgėręs. Apklausiamas jis buvo ligoninėje, apie 10.00-11.00 val., laiką tiksliai prisimena, nes žiūrėjo į laikrodį.

L. P. kaltinamajam I. S. reiškia civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 26033,00 Lt turtinės žalos, 50000,00 Lt neturtinės žalos, 6.504,70 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dėl patirtos traumos jam buvo operuota ir sugipsuota ranka, dėl šio sužalojimo jis negalėjo dirbti, dar laukia viena operacija. Prieš įvykį jis dirbo Airijoje kirpėju. Po įvykio apie metus laiko jis dirbti nebegalėjo, todėl ieškojo klientų Lietuvoje. Šiuo metu turi savo klientų Lietuvoje. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą ir psichologinį, emocinį stresą, jam buvo grasinta.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad tą vakarą su L. P. ėjo iš klubo ,,Dr. Who“ ir užsuko nusipirkti kebabų. Laukdami eilėje, dalinosi įspūdžiais su kitais žmonėmis, užkalbinus I. S., pastarasis atsakė: „gal nenorit valgyti ir reikia pavesti į šalį“. Kilo konfliktas, I. S. ėmė „sklaidytis“, tuomet jo draugai pradėjo jį raminti. Po to ji su L. P. ėjo namo ir beinant, kitoje kelio pusėje pamatė I. S., kuris pripuolė prie L. P. ir ėmė jį spardyti, grasino. Ji bandė ginti L. P., atplėšė I. S. nuo L. P., todėl kaltinamąjį ji gerai įsiminė. Skambinant greitajai, pamatė, jog I. S. stovi šalia automobilio „BMW“, todėl iškvietė ir policiją. I. S. įsėdo į minėtą automobilį iš keleivio pusės ir nuvažiavo. Automobiliui pravažiuojant pro šalį, ji matė, kad priekyje sėdi du asmenys. Ji matė pravažiuojančio automobilio, į kurį įsėdo I. S., valstybinius numerius. Iki įvykio I. S. ji nepažinojo, jį atpažino iš veido bruožų, smailios ausų formos, ūgio, po to I. S. atpažino ir iš balso. Parodė, jog įvykio naktį I. S. buvo apsirengęs tamsiu paltuku. L. P. buvo apklausiamas ligoninėje, apklausa vyko pirmoje dienos pusėje, maždaug iki 12.00 val. A. A. kaltinamajam I. S. reiškia civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo I. S. priteisti 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl šio įvykio ji patyrė stresą, jai buvo grasinta, įvykio metu ji buvo nėščia, todėl dėl patirto streso negalėjo vartoti vaistų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. davė analogiškus parodymus.

Teismo posėdyje liudytoja M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) parodė, kad pažįsta I. S., nes jis yra A. R., dabartinio jos vyro, pusbrolis. 2008-12-24 ji dirbo, po darbo grįžo namo, 2008-12-25 vakare atvyko pas G. M., kiek pabuvusi ji išvyko į darbą, o 2008-12-26, apie 07.00 val., po darbo ji vėl atvyko pas G. M.. Bute kartu su A. R., G. M., S. A. ir E. J. visi šventė Kalėdas. Apie 21.00 – 22.00 val. atvyko I. S.. Niekas išėję iš buto nebuvo. S. A., apie 23.00 val., nuėjo su draugu E. J. miegoti. Ji neprisimena, kada pati nuėjo miegoti, A. R. atėjo miegoti vėliau, nes jis dar kurį laiką žaidė kambaryje kartu su G. M.. Ji miegojo kitame kambaryje. I. S. miegojo ant fotelio, prieš užmiegant, ji I. S. užklojo pledu ir atsibudusi 07.00 val. ryte ji rado I. S. toje pačioje vietoje. 2008-12-27 ryte A. R. kvietė taksi iš savo telefono I. S.. Tuo metu ji buvo šalia ir žiūrėjo pro langą, kada atvyks taksi. Nežino, kam A. R. 2008-12-23, apie 02.00 val., kvietė taksi. Ji nepamena, kada važiavo pas tyrėją ir neatsimena, ar buvo gavusi šaukimą. Pas tyrėją važiavo automobiliu kartu su G. M. ir A. R.. Neprisimena, kas pirmas buvo apklaustas pas tyrėją. Niekas jos neprašė duoti parodymus I. S. naudai.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2008 metų gruodžio 25 ir 26 dienomis jis kartu su pusbroliu I. S. buvo pas draugą G. M.. 2008-12-26 G. M. namuose vakarojo, gėrė alkoholinius gėrimus, žaidė kortomis iki 07.00-08.00 val. ryto. Kartu buvo G. M., M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), I. S., G. M. pusseserė, kurios vardo neprisimena. Tą vakarą visi buvo namuose ir niekas iš buto nebuvo išėjęs. Vaikinai lošė kortomis, o merginos palaikė kompaniją. Ne kiekvieną kartą susitikę per visą naktį žaidžia kortomis, todėl gerai prisiminė tą 26 dieną. I. S. pas G. M. atvyko 26 dienos vakarą. Gali būti, kad jis pats paskambinęs pasikvietė I. S.. Bevakarojant, apie 02.00-03.00 val., I. S. užmigo fotelyje pats pirmas, o atsikėlęs kitos dienos ryte, apie 05.00-06.00 val., paprašė iškviesti taksi. Kadangi I. S. mobilaus telefono sąskaita buvo tuščia, tai jis paskambino ir iškvietė taksi. Jis per langą matė, kad atvyko taksi automobilis, neprisimena, ar į tą taksi automobilį įsėdo I. S.. I. S. prašė, kad jis paimtų telefono išklotines, kurios patvirtintų, kad tuo metu tikrai jis kvietė taksi ir tas išklotines jis atidavė I. S.. Neprisimena, ar į tą vakarą I. S. atvyko blaivus. Neprisimena, kas tą vakarą miegojo tame pačiame kambaryje, kur buvo I. S.. Kaltinamasis I. S. prašė nuvykti į policiją ir paliudyti. Neprisimena, ar į apklausą vyko kartu su M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), nežino, kodėl jis nebuvo apklaustas tą pačią dieną ir nežino, ar buvo apklaustas G. M.. Neprisimena, ar buvo gavęs šaukimą atvykti apklausai.

Liudytojas G. M. parodė, kad I. S. pažįsta apie metus. Tą vakarą, t.y. 2008-12-26, jis kartu su I. S., S. A., E. J., A. R., M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) buvo bute, (duomenys neskelbtini). 2008-12-26 A. R. su savo drauge M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) į svečius atvažiavo anksčiau, o I. S. į svečius atvyko apie 23.00 val. Po vidurnakčio visi dar linksminosi, o I. S. užmigo fotelyje, tame pačiame kambaryje, kur visi šventė. I. S. miegojo iki 08.00 val., o ryte išvažiavo taksi automobiliu, kurį iškvietė Monika ar Alfredas, tiksliai nepamena. I. S. bute buvo tik vieną naktį. Naktį iš buto niekas nebuvo išėjęs. Daugiau nekviestų svečių bute tą vakarą nebuvo. Parodė, jog labai gerai pamena, jog jis užklojo I. S.. I. S. miegojo iki ryto ir nebuvo prabudęs. Ar I. S. į svečius atėjo neblaivus, nepamena. Taip pat, parodė, jog jis namo grįžo gruodžio 25 dieną su savo pussesere S. A. ir jos draugu, tą vakarą vakarėlio jo namuose nebuvo. Kūčias gruodžio 24 dieną šventė Šiauliuose. Vakarėlis namuose vyko gruodžio 26 dieną. Kada atvyko M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) tiksliai nepamena. Alfredas ir Monika bute praleido tik vieną naktį. Monika miegojo tame pačiame kambaryje, kur ir I. S. miegojo. Kitame kambaryje miegojo jo pusseserė S. A. su E. J.. Apklausai pas tyrėją važiavo kartu su M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) ir A. R.. Neprisimena, ar gavo šaukimą atvykti apklausai ir nepamena, kas jam pasakė nuvykti pas tyrėją. Pas tyrėją vyko kartu su A. R., M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)). Prisimena, kad I. S. sakė, jog reikės liudyti teisme bei prašė paliudyti taip, kaip buvo, kad tą naktį buvo pas jį, nes tai ir yra tiesa.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2008-12-26, apie 23.00 val., pas jį į svečius švęsti Kalėdų atėjo I. S., jis buvo vienas. I. S. pas jį užmigo, atsikėlė tik 2008-12-27, apie 07.00 val., ir išvažiavo namo. Nuo atėjimo pas jį, I. S. niekur nebuvo išėjęs. Kokiu būdu I. S. iš jo išėjo ir išvažiavo, jis nežino (t. 1, b.l. 79-80).

Liudytoja L. S. parodė, kad 2008-12-30 į namus atvykę policijos pareigūnai paklausė, ar jos sūnus I. S. važinėjasi „BMW X5“ automobiliu. Ji nematė, kad I. S. vairuotų šį automobilį, nes tėvas jam neduodavo, tik prieš pusmetį jam buvo leista važinėtis šiuo automobiliu. Anksčiau I. S. važinėdavosi su jos pačios arba mirusio jos vyro automobiliu. Naktį ji netikrina ir nežino, ar sūnus I. S. yra namuose, tačiau 2008-12-27 rytą ji matė, kad sūnus I. S. buvo namuose. Tėvas kartais pasiimdavo I. S. į medžioklę, tačiau nežino, ar I. S. turėjo kokių nors planų su tėvu Kalėdų dieną. I. S. nešioja šviesios spalvos rūbus, prieš du metus jis turėjo „Nike“ šviesios spalvos striukę ir nei tamsios spalvos puspalčio, nei palto jis nėra turėjęs.

Liudytojas E. S. parodė, jog 2008-12-26 į ir 2008-12-27 jis buvo namuose, Dariaus ir (duomenys neskelbtini), ruošėsi medžioklei, ir ryte, apie 06.00 val. jis išvyko į medžioklę Pagėgių rajone. Jis turėjo automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį laikė garaže. Sūnui šiuo automobiliu nebuvo galima važiuoti. Be jo žinios automobilio raktelių niekas paimti negalėjo, nes juos laiko prie savęs. 2008 m. gruodžio 26-27 dienos naktį jis nevažiavo (duomenys neskelbtini) ir jo automobilio įvykio vietoje nebuvo. Žino, kad panašiu automobiliu važinėjasi (duomenys neskelbtini) esančios alkoholinių gėrimų parduotuvės savininkas, todėl asmenys, nurodę jo automobilį, galėjo juos sumaišyti. Savo automobilio jis niekam neduodavo.

Liudytojas K. K. parodė, kad tikslios įvykio datos nepamena, žiemą, gavo pranešimą, kad ligoninėje guli sužalotas žmogus. Po budėjimo nuvykęs į ligoninę, surašė nukentėjusiojo asmens protokolą – pareiškimą, asmenį apklausė kaip liudytoją. Gali būti, kad rašant liudytojo apklausos protokolą, jis nebuvo įrašęs apklausos laiko, todėl liudytojo apklausos protokole gali būti nurodytas klaidingas laikas. Apklausiant įtariamą nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad įvykio vietoje jo nebuvo, tai patvirtino ir įtariamojo motina. Įvykio vieta nebuvo filmuojama, nežino, ar veikė miesto filmavimo kameros.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas G. P. parodė, kad dėl alkūnkaulio lūžio 7.1 punktas sužalojimas arba susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nėra tiksliai apspręstas gydymosi intervalas. Nedarbingumas sveikatos sutrikdymo mastui įtakos neturi. Nuo reabilitacijos ilgumo sužalojimo mastas nesikeičia, jei nesikomplikuoja sužeidimas. Jis tyrimą atliko pagal pateiktą medicininę dokumentaciją, rėmėsi klinikinės chirurgijos vadovėliu. Jis tiksliai negali nurodyti, kiek laiko kirpėjo specialybę turintis asmuo, po traumos negali dirbti. Asmeniui turi būti atlikta reabilitacija, ranka kurį laiką būna langetėje ir kiekvienam asmeniui tai trunka individualiai. Tai galėtų patikslinti traumatologai. Į langetę įdėta ranka dirbti negalima, nes langetė apima riešą ir alkūnės sąnarį. Specialistai medikai parenka gydymo taktiką, ar reikia operuoti, ar nereikia. Nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, skirta sujungti lūžusius kaulus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė, kad 2008 m. gruodžio 26 vakare jis su S. A. nuvyko pas G. M. į namus, adreso nepamena. Vakare apie 19.00 -21.00 pas G. M. atėjo I. S.. Vakarėlio metu jis nematė, kad I. S. būtų kur išėjęs. Vakarėlis baigėsi, apie 04.00 val. ryto, kadangi jis buvo neblaivus, nematė ar I. S. pasiliko miegoti ar išėjo. 2008 m. gruodžio 27 d. rytą apie 12.00 val. pabudęs I. S. bute neberado, kada I. S. išėjo iš buto jis nematė (t.1, b.l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. parodė, kad pas pusbrolį namuose sutiko Šv.Kalėdas. 2008-12-26, tikslaus laiko neprisimena, pas G. M. į butą atėjo I. S.. Tuo metu bute dar buvo pusbrolio G. M. draugas A. R., M. B. ir E. J.. Jie visi kartu visą vakarą šventė. Apie 04.00 val. ji su E. J. nuėjo į kitą kambarį miegoti, ką tuo metu veikė likę asmenys, ji nematė. 2009-12-27 atsibudusi ryte apie 10.00-11.00 val. I. S. bute jau nebematė, nežino, kada jis iš buto išėjo (t.1, b.l. 78).

Iš 2009-03-10 nukentėjusiojo parodymų vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusysis L. P. parodė vietą, ties (duomenys neskelbtini), kur buvo sumuštas I. S. (t.1, b.l. 8-11).

Iš 2009-01-29 asmens parodymo atpažinti protokolo ir fotolentelių matyti, kad L. P. atpažino I. S., kaip asmenį, sumušusį jį (duomenys neskelbtini) sankryžoje (t.1, b.l. 20-23).

Iš 2009-03-03 specialisto išvados nr. G 325/09 (03) matyti, kad L. P. padarytas kairio alkūnkaulio lūžis vidurinio trečdalio riboje. Kairio alkūnkaulio kūnas lūžo nuo tiesioginės traumos, galimai sudavus į kairio dilbio sritį ne mažiau kaip vieną smūgį, esant pakeltai į viršų ir sulenktai per alkūnės sąnarį kairei rankai, galimai ir savigynos metu dengiantis ranka galvą nuo smūgio. L. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 29).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2009-01-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. A. iš pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino I. S., kaip asmenį, sumušusį L. P. (t.1, b.l. 50-54).

Iš 2009-01-29 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad iš pateiktų jai atpažinti asmenų, A. A. atpažino I. S., kaip asmenį, sumušusį jos draugą L. P. (t.1, b.l. 55-59).

Iš 2009-03-10 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusioji A. A. parodė vietą, ties (duomenys neskelbtini), su užrašu „Kelionių agentūra“, kur buvo sumuštas L. P. (t.1, b.l. 60-63).

Iš 2009-02-04 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp L. P. ir I. S. metu, L. P. nurodė I. S., kaip asmenį, 2008-12-27, apie 04.00 val. jį sumušusį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kuris jam iš rankų išmušė kebabą ir keletą kartų koja spyrė į rankas, dėl ko jam lūžo kairė ranka. I. S. akistatos metu nesutiko su L. P. parodymais ir parodė, kad jis įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Vėtrungė“, ir automobilio „BMW X5“ jis nėra vairavęs (t.1, b.l. 106-107).

Iš 2009-02-04 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp A. A. ir I. S. metu, A. A. nurodė I. S., kaip asmenį, 2008-12-27, apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sumušusį jos draugą L. P., koja spiriant į rankas. Įvykio metu ji nebuvo išgėrusi. I. S. akistatos metu nesutiko su A. A. parodymais ir parodė, kad jis įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Vėtrungė“ (t.1, b.l. 108-109).

Aptarti įrodymai: iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, akistatų protokolai, specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti protokolai, leidžia daryti išvadą, kad I. S. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis I. S. kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2008-12-26 apie 23.00 val. atvyko į namus pas G. M., kur kartu su A. R., M. B., E. J. ir S. A. šventė Kalėdas, tą naktį niekur iš buto nebuvo išėjęs, užmigo sėdėdamas fotelyje ir kitos dienos ryte taksi automobiliu grįžo namo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. S. parodė, jog ankstesnės apklausos metu jis teigė, jog tą naktį buvo namuose, dėl to, jog nesuprato, kas vyksta ir dėl ko jam buvo pareikštas įtarimas, ir tik po to, kai pradėjo aiškintis bei pasikalbėjęs su kartu tą vakarą buvusiais draugais, prisiminė, kad buvo pas G. M.. Ikiteisminio tyrimo metu 2009-01-29 apklaustas įtariamuoju I. S. nurodė, kad 2008-12-27 nuėjo miegoti apie 00.00 nakties, atsikėlė tik kitos dienos 10.00 val., tai patvirtinti gali mama L. S.. Kaip matyti, kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, jie paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti G. M., A. R., M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) taip pat davė parodymus, kurių tikrumas kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti liudytojai patvirtino, jog jie šventė Kalėdas, vartojo alkoholinius gėrimus, todėl tikėtina, kad jie gali tiksliai neprisiminti visų 2008-12-27 nakties įvykių aplinkybių. Be to, kaip matyti iš liudytojų G. M. ir M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) parodymų, tiek vienas, tiek kitas tvirtino užkloję I. S. antklode, jų parodymai nėra tikslūs. Abejonių dėl liudytojų G. M., A. R., M. R. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), S. A., E. J. parodymų kelia ir tai, kad jie neprisimena savo paties ir kitų kartu buvusių asmenų veiksmų taip gerai, kaip I. S. ir teismo posėdžio metu liudytojai negalėjo įvardinti, ką vakarėlio metu veikė kiekvienas iš kartu buvusių asmenų. Tarp šių liudytojų parodymų yra prieštaravimų, jų parodymai nenuoseklūs, be to, šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad jie yra I. S. draugai, kurie, tikėtina, siekia padėti išvengti kaltinamajam atsakomybės. Liudytojų L. S. ir E. S. parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes jie yra kaltinamojo tėvai ir savo parodymais siekia padėti kaltinamajam. Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad 2008-12-27 rytą ji matė, kad sūnus I. S. buvo namuose, tačiau naktį ji netikrino ir negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar I. S. nebuvo kur išėjęs.

Kaltinamojo ir liudytojų parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu. Nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2008-12-27 kartu su drauge A. A. stovint eilėje pirkti kebabų, jis pakalbino aplinkinius, o šalia stovėjęs I. S. grubiai atsakė nieko neklausinėti ir supykęs jį užsipuolė. I. S. sutramdė kartu buvę pastarojo draugai. Po to jam kartu su drauge A. A. einant namo link (duomenys neskelbtini), pribėgęs I. S. pagriebė jį už striukės ir ėmė smūgiuoti koja, grasindamas, kad Klaipėdoje gyventi jis (L. P.) nebegalės, kad bus suvažinėtas. L. P. parodė, kad jis matė, jog po įvykio būtent I. S. įsėdo į automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be to, jis gerai įsidėmėjo I. S. pagal ūgį, veido bruožus, ausų formą. Tokie pat nukentėjusiojo parodymai užfiksuoti ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje: 2009-03-10 nukentėjusiojo parodymų vietoje protokole (t.1, b.l. 8-11), 2009-01-29 asmens parodymo atpažinti protokole (t.1, b.l. 20-23), 2009-02-04 akistatos su kaltinamuoju metu (t.1, b.l. 106-107). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo L. P. parodymais dėl prieš jį panaudoto smurto apimties ir kartu su juo buvusios A. A. parodymais, kuri teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio nakties metu jai su L. P. beinant namo, I. S. pripuolė prie L. P. ir ėmė jį spardyti, grasino, o po to įsėdo į šalia stovintį automobilį „BMW“ ir išvažiavo. Automobiliui pravažiuojant pro šalį, ji matė, kad priekyje sėdi du asmenys. Ji matė pravažiuojančio automobilio, į kurį įsėdo I. S., valstybinius numerius. Iki įvykio I. S. ji nepažinojo, jį atpažino iš veido bruožų, smailios ausų formos, ūgio, po to I. S. atpažino ir iš balso. Byloje esantis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji A. A. iš pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino I. S., kaip asmenį, sumušusį L. P. (t.1, b.l. 50-54). Ji taip pat I. S. atpažino ir asmens parodymo atpažinti metu (t.1, b.l. 55-59). Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 60-63). Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų teismo posėdžio metu, jų parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei anksčiau aptartos byloje esančios medžiagos, abu nukentėjusieji yra įsitikinę, kad 2008-12-17 apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini) L. P. sumušė būtent I. S.. Abu nukentėjusieji parodė, kad anksčiau I. S. nepažinojo, jokių konfliktų anksčiau neturėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusieji apkalba kaltinamąjį I. S.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad surašant protokolą – pareiškimą (t.1, b.l. 1) L. P. iškart nurodė, kad jį sumušęs asmuo iš įvykio vietos pasišalino automobiliu „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tą aplinkybę L. P. nurodė ir duodamas parodymus pirminės apklausos metu. Iš liudytojo E. S. parodymų darytina išvada, kad automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo nukentėjusįjį sumušęs asmuo, nusikaltimo padarymo metu 2008-12-27, apie 04:30 val., buvo būtent Klaipėdos mieste ir iš Klaipėdos išvyko tik 2008-12-27, apie 06.00 val., ryte.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2009-03-03 specialisto išvada Nr. G 325/09 (03), kurioje konstatuoti nukentėjusiojo L. P. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie nusikaltimo aplinkybes (t.1, b.l. 29). Nukentėjusiųjų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Iš specialisto išvados matyti, kad pagal L. P. padarytas kairio alkūnkaulio lūžis vidurinio trečdalio riboje. Kairio alkūnkaulio kūnas lūžo nuo tiesioginės traumos, galimai sudavus į kairio dilbio sritį ne mažiau kaip vieną smūgį, esant pakeltai į viršų ir sulenktai per alkūnės sąnarį kairei rankai, galimai ir savigynos metu dengiantis ranka galvą nuo smūgio. L. P. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 29). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. P. patvirtino, kad dėl L. P. padaryto sužalojimo – alkūnkaulio lūžio, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir tokiu būdu nukentėjusiajam teisingai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis tyrimą atliko pagal pateiktą medicininę dokumentaciją, rėmėsi klinikinės chirurgijos vadovėliu, be to, nurodė, kad nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, skirta sujungti lūžusius kaulus.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis I. S., viešoje vietoje elgdamasis įžūliai, iš chuliganiškų paskatų, priėjęs prie L. P., išmušė iš rankų jam kebabą ir, sugriebęs už striukės, laikė ir tyčia kojos keliu sudavė į rankos kairio dilbio sritį ne mažiau dešimties smūgių, taip padarydamas kairio alkūnkaulio lūžį vidurinio trečdalio ribose, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydami L. P. sveikatą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam L. P. padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimą I. S. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam, jie suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad kaltinamasis I. S. dėl mažareikšmės dingsties sudavė smūgius L. P.. Tokios kaltinamojo I. S. elgesio paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jis smūgius nukentėjusiajam sudavė siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į jį, kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį. I. S. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik L. P. sveikatos sutrikdymas, bet ir visuomenės rimties sutrikdymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip matyti, konfliktas tarp kaltinamojo I. S. ir nukentėjusiojo L. P. kilo po to, kai nukentėjusysis užkalbino kaltinamąjį, po ko kaltinamasis norėjo pulti nukentėjusįjį, tačiau buvo sulaikytas šalia buvusių draugų, o po kiek laiko, kaltinamasis priėjęs prie gatve einančio nukentėjusiojo, kojos keliu pastarajam sudavė ne mažiau dešimties smūgių į rankos kairio dilbio sritį. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis veikė dėl chuliganiškų paskatų, be jokio preteksto užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį, taip parodydamas aiškų asmens negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Nukentėjusiojo elgesys nebuvo agresyvus ar provokuojantis. Smūgių sudavimas nepatikusiam asmeniui viešai net ir nesant aplinkinių žmonių, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. sudėties požymiai. Be to, kaip matyti, nusikaltimo vieta nebuvo nuošali – tai vyko miesto centre, gatvėje, neteisėtus veiksmus matė kartu su nukentėjusiuoju buvusi jo draugė A. A.. Dėl šių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdytas nukentėjusiųjų L. P. ir A. A. poilsis, kviečiami policijos pareigūnai. Nukentėjusioji A. A. patyrė išgąstį, pasipiktino kaltinamojo įžūliais veiksmais, L. P. sužalotas bei pažemintas kaltinamojo įžūliais veiksmais, t.y. kilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatytos pasekmės. Veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Be to, kaltinamojo veika kvalifikuojama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2d. 8 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, nes toks kaltinamojo elgesys parodė elementarių elgesio normų nepaisymą, visuomenės tvarkos nesilaikymą, aiškią nepagarbą žmogui. Kaltinamojo I. S. veika kvalifikuotina kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. (LAT 2009-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2009), nes šios nusikalstamos veikos padarytos vienu metu, toje pačioje vietoje, viena kaltinamųjų tyčia ir tais pačiais tyčiniais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam I. S., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – I. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos yra tyčinės, nusikalto būdamas neteistas. Atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tyčinę kaltę, į padarytos žalos, kuri nėra atlyginta, dydį, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, nedirba, po nusikalstamos veikos padarymo teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiama ir į nusikaltimo motyvus, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgia ir į I. S. gyvenimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamų veikų padarymo. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. S. skiriant už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis. Už viešosios tvarkos pažeidimą I. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. skirtina arešto bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už šiuos idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį sudarančius nusikaltimus bendrintinos apėmimo būdu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. S. nusikalto pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, mokosi Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdyti naujus socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., kaltinamajam I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant I. S. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, laikytis visuomeninių elgesio ir teisės normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigojamas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo L. P. civilinis ieškinys dėl 26033,00 Lt turtinės žalos atlyginimo- dėl patirto sužalojimo 4 mėnesius visiškai negalėjo dirbti ir neteko darbinių pajamų už 26033,00 Lt. Nukentėjusysis pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė sužalojimus ir turėjo kreiptis į medikus, vartoti vaistus, neteko darbinių pajamų ir tokia pinigų suma pagal patirtus sužalojimus ir netekto darbingumo laikotarpį yra reali. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais kaltinamojo kaltės įrodymais, darytina išvada, kad šis nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kaltinamasis privalo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo L. P. civilinis ieškinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios A. A. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam L. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sulaužytos kairės rankos alkūnkaulio, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinį stresą, be to, dėl patirto sužalojimo jis negalėjo tobulinti savo darbinių įgūdžių, negalėjo dalyvauti seminaruose ir konkursuose, kuriuose nuolat dalyvaudavo iki patirtos traumos – teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam L. P., teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam padaryta ir turtinė žala, kuri nėra atlyginta, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam buvo atlikta operacija ir ateityje laukia dar viena operacija, kurios metu bus pašalinta metalinė plokštelė, tačiau nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Atsižvelgiama ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – I. S. nedirba ir mokosi, yra išlaikomas tėvų, kaltinamasis jokio turto neturi. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas I. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. P.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo metu, nukentėjusiosios A. A. akivaizdoje, be jokios priežasties kaltinamasis sumušė jos draugą L. P., dėl ko ji patyrė didelį sukrėtimą, emocinį stresą ir pažeminimą, ilgą laiką po įvykio jautė baimės jausmą, be to, įvykio metu ji buvo nėščia ir jos patirti išgyvenimai gali įtakoti kūdikio sveikatą – teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai A. A., atsižvelgiama į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, jos emocinę būseną, į tai, kad nusikaltimo padarymo metu ji buvo nėščia ir po šio įvykio ilgą laiką vis jautė baimės jausmą, į tai, kad patirtas emocinis stresas gali įtakoti jos kūdikio sveikatą. Teismas neabejoja, kad A. A. dėl šio įvykio patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismo nuomone, yra per didelė, todėl mažintina. Nukentėjusiajai A. A. priteistina 500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo I. S.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 2269,70 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo L. P. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamieji, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Nukentėjusiojo L. P. patirtos 6504,70 Lt atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo I. S. priteistina nukentėjusiojo L. P. naudai 6504,70 Lt patirtos atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Kaltinamajam I. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą ir paskirti areštą 30 (trisdešimt) parų .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir I. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p. 3 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo L. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti iš I. S. 26033,00 Lt žalos atlyginimą nukentėjusiajam L. P..

Nukentėjusiojo L. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš I. S. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą L. P.. Kitą L. P. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios A. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš I. S. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą A. A.. Kitą A. A. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 2269,70 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti šią žalą iš I. S..

Priteisti iš I. S. L. P. 6504,70 Lt jo atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Danutė Valošinaitė