Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-08-29 · Administracinė byla Nr. I-4438-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
I-4438-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07308-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
I. Š.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Advokatai
Žilvinas Brusokas
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4438-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-07308-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Žilvinui Brusokui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3) ir prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir Fondo valdyba) 2013-11-05 sprendimą Nr. (6.5) I-7266; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011-12-31 negautą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.

Paaiškino, kad senatvės pensija buvo mažinama du kartus - taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnius. Nesutinka, kad praleido 3 metų terminą kreiptis dėl pensijos nepriemokos, nes dėl nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi 2013 m. rugsėjo mėnesį. Apie tai, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį buvo išmokėta sumažinta senatvės pensija sužinojo 2010 m. rugsėjo mėnesį gavusi senatvės pensiją. Atkreipė dėmesį, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik įsigaliojus Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimui, t.y. 2012 m. rugsėjo 21 d.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 18-21) paaiškino, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, o teisės akto, reglamentuojančio 2010 - 2011 metais negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimą nėra, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.

Atsakovas VSDFV su skundu nesutinka, prašo bylą dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti pensijos nepriemoką nutraukti, likusioje dalyje skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 33-37) paaiškino, kad VSDFV, įvertinusi tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, o apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, ji sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV su 2013-10-21 skundu įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jai nuo 2010-09-01 negautą senatvės pensijos dalį, praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2013-11-05 sprendimu Nr. (6.5) 1-7266 atsisakė nagrinėti I. Š. 2013-10-21 skundą ir nurodė, kad jei iki 2013-11-15 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tačiau pareiškėja, nepateikdama VSDFV jokių įrodymų, kreipėsi į teismą. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 metais teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinąjį įstatymą ir šio skyriaus priimtas sprendimas pareiškėjai 2010-2011 metais mokėti perskaičiuotų pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja, atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies pagal Laikinąjį įstatymą teisėtumo už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-12-31.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-04 sprendimu Nr. 11-17-53 pareiškėjai nuo 2009-07-01 iki gyvos galvos iš naujo paskirta 1 170,16 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 22). 2011-11-18 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 11-17-20540 nuo 2010-11-25 pareiškėjos valstybinė pensija perskaičiuota po 1 195,96 Lt per mėnesį (b. l.23), 2012-04-17 sprendimu Nr. 11-17-14399 nuo 2011-11-25 iki gyvos galvos iš naujo skirta 1 214,86 Lt pensija (b. l. 25), juose nurodant, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas.

2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d.). Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Ginčo aspektu analogiškos nuostatos išliko ir 2010-10-26 šios normos redakcijoje (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.). Remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o jos mažinimas dar ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas.

Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę (b. l. 28-29).

Pareiškėja 2013-06-03 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama išduoti pažymą apie išskaičiuotas sumas iš senatvės pensijos (b. l. 27).

VSDFV Vilniaus skyrius 2013-06-17 raštu Nr. (10.1-3) 3-73677 pateikė informaciją apie laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensijos dydžius bei neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius (b. l. 28-29).

2013-09-25 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. (b. l. 30).

VSDFV Vilniaus skyrius 2013-10-14 sprendime Nr. (10.1)3-124363 nurodė, kad kol Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas nėra priimtas, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautos senatvės pensijos dalies sumą (b. l. 31).

2013-10-21 pareiškėja pateikė skundą VSDFV, prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-10-14 sprendimą Nr. (10.1)3-124363 ir įpareigoti išmokėti nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 38).

2013-11-05 VSDFV sprendime Nr. (6.5)I-7266 paaiškino, kad pirmoji sumažinta pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl laikė, kad kreipdamasi į VSDFV su 2013-10-21 skundu praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, todėl skundą nagrinėti atsisakė. Jeigu iki 2013-11-15 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 39). Be kita ko, šiuo sprendimu VSDFV pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-10-14 raštu Nr. (10.1)3-124363 yra nurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis pareiškėjai buvo mokama pensija 2010-2011 m., šiuo raštu pareiškėja yra informuota, jog negauta pensijos dalis galės būti išmokėta, kai bus priimti teisės aktai, nustatantys negautos pensijos dalies kompensavimo tvarką, šiuo raštu pateikta išsami, teisinga informacija, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo (b. l. 39-40).

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą, savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 išplėtojo teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo ir pateikė nagrinėjamai bylai taip pat aktualų procesinio kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos pradžios skaičiavimo aiškinimą. Šioje nutartyje kolegija konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.

Kaip nustatyta, pirmoji dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl senatvės pensijos mokėjimo.

LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat nurodė, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Remiantis nurodyta LVAT praktika konstatuotina, jog pareiškėjos 2013-09-25 prašymas laikytinas kreipimusi į VSDFV Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme, todėl darytina išvada, kad pareiškėja praleido nagrinėjamu atveju taikytiną 3 metų terminą skundui VSDFV dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo (veiksmų), mokant dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo perskaičiuotą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Tai, kad pareiškėja pensijos nepriemoką prašo priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iš esmės nekeičia teismo pozicijos dėl termino eigos pradžios skaičiavimo, nes kaip minėta, pareiškėjai pirmoji sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Todėl VSDFV iš esmės pagrįstai 2013-11-05 sprendime Nr. (6.5)I-7266 konstatavo, kad pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą.

Vis dėlto, šiuo sprendimu VSDFV, viena vertus, atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau, kita vertus, pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-10-14 raštu Nr. (10.1)3-124363 yra nurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis pareiškėjai buvo mokama pensija 2010-2011 m., šiuo raštu pareiškėja yra informuota, jog negauta pensijos dalis galės būti išmokėta, kai bus priimti teisės aktai, nustatantys negautos pensijos dalies kompensavimo tvarką, šiuo raštu pateikta išsami, teisinga informacija, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo (b. l. 39-40). Taigi pastebėtina, kad ginčo sprendime VSDFV, nors ir konstatavo, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi terminą, dėl ko nurodė, kad atsisako jį nagrinėti, tačiau tuo pačiu išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, t. y. kad nėra teisinio pagrindo išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Tai leidžia daryti teismui išvadą, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta, todėl kliūčių ginčą nagrinėti teisme nėra. Pažymėtina, kad skundą teismui dėl VSDFV sprendimo pareiškėja padavė nepraleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino.

Byloje nėra ginčo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų apie pareiškėjos neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimą 2010-2011 metais. Remiantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį pareiškėjai pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį yra neteisėtas.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (LVAT administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Pareiškėjos suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjos ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Priimdamas sprendimą, teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Bylos dokumentai patvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjos inicijuojamo ginčo laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-12-31 susidarė 6 530,59 Lt nepriemoka (VSDFV Vilniaus skyriaus raštu Nr. (10.1)3-73677 pateiktos lentelės ketvirto ir trečio stulpelių skirtumas, neįskaičiuojant sumų už 2010-01-01 – 2010-08-31 laikotarpį). Teismas tenkina pagrįstą reikalavimą dėl pensijos nepriemokos priteisimo ta apimtimi, kuria prašo pareiškėja ir priteisia I. Š. 6 530,59 Lt.

Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-16 sprendime Nr. A146-38-2012 yra pasisakęs, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos yra priteisiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamo skyriaus. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą valstybinės socialinės draudimo pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

Ginčo sprendimas naikintinas dėl jo neaiškumo (dviprasmiškumo), kai, nepaisant to, kad suformuluojamas sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą, tačiau tuo pačiu pasisakoma (išreiškiama valia) ir dėl ginčo esmės, taip iš dalies lemiant teisinio neapibrėžtumo situaciją. Nors VSDFV, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Šiuo atveju pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl yra pagrindas panaikinti VSDFV 2013-11-05 sprendimą Nr. (6.5)I-7266.

Pareiškėjos atstovas pateikė prašymą atlyginti 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidas (600 Lt už procesinių dokumentų (pareiškimų VSDFV, skundo teismui) paruošimą ir 700 Lt už susipažinimą su byla, kliento konsultavimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 52, 55). Prie prašymo pridėjo 2014-05-15 ir 2014-06-05 PVM sąskaitas faktūras (b. l. 53, 55), pinigų priėmimo kvitus Nr. 569513, Nr. 778053 (b. l. 54, 56). Pareiškėją atstovavo advokatas Žilvinas Brusokas (b. l. 47).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ? Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga.

Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme maksimaliai gali būti priteista 350 Lt. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą sudaro 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt). Už procesinių dokumentų VSDFV paruošimą, skundo teismui surašymą prašoma priteisti suma (600 Lt) neviršija nurodytų dydžių, todėl priteistina.

Susipažinimas su bylos medžiaga teisme, konsultavimas traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas ir gali būti atlyginamas pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS556-613/2008, Nr. A858-1245/2012). Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą nurodomas rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atstovavimą teisme – 0,15 MMA už 1 atstovaujamą valandą. Nustatyta, kad pareiškėjos atstovas susipažinti su byla buvo atvykęs 2014-06-05 (bylos išdavimo laikas 8.55 val., grąžinimo laikas – 9.05 val.). Taigi, su byla advokatas susipažino per 10 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Tuo remiantis išlaidos už susipažinimą su byla negali būti priteistinos.

Advokatas Žilvinas Brusokas pareiškėjos interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014-06-09 ir 2014-08-18 (t. 1, b. l. 61-63, 75-77). 2014-06-09 teismo posėdžio pradžia 13.02 val., pabaiga – 13.15 val. Taigi, teismo posėdis tęsėsi 13 min. 2014-08-18 teismo posėdžio pradžia 9.10 val., pabaiga – 9.17 val., t.y. posėdžio trukmė 7 min. Remiantis anksčiau nurodyta nuostata, šio pobūdžio prašomos išlaidos negali būti priteisiamos.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą byloje, pareiškėjai šiuo atveju iš atsakovių priteistina po 150 Lt, t.y. iš viso 300 Lt.

Pagal ABTĮ 39 str. 1 d. administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti (ABTĮ 40 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja skundą pateikė dėl pensijos skyrimo ir mokėjimo, todėl sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (b. l. 4) grąžintinas (ABTĮ 42 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str., 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos I. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-11-05 sprendimą Nr. (6.5)I-7266.

Priteisti I. Š. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 6 530,59 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt litų ir penkiasdešimt devynis centus) senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-12-31.

Priteisti I. Š. po 150 Lt (šimtą penkiasdešimt litų) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti I. Š. 2013-11-26 sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasMefodija PovilaitienėHenrikas Sadauskas