Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1145-1015/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-09-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
1-1145-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21386-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
J. Š.
Nukentėjusysis
M. D.
Advokatai
Dalius Boreika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1145-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21386-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorėms Astai Poškutei, Rimutei Dzimanavičienei,kaltinamajai J. Š., jos gynėjui advokatui Daliui Boreikai,nukentėjusiajam M. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d. Molėtų rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. kaltinama nedidelės vertės svetimo turto sugadinimu, o būtent, ji kaltinama tuo, kad 2017 m. balandžio 27 d., tarp 07.32 val. ir 07.39 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia atlenkė automobilio VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. D., dešinės pusės valytuvą ir taip sugadino valytuvą bei jo mechanizmą 158,08 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajam M. D. priklausantį nedidelės 158,08 Eur vertės turtą.

Kaltinamoji J. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną, apie 07.15 val. – 07.20 val. ėjo į darbą, skubėjo. Pamatė ant šaligatvio stovintį automobilį, norėjo palikti raštelį, kad automobilio savininkas nestatytų automobilio ant šaligatvio, todėl atlenkė valytuvą. Kadangi pasižiūrėjusi pamatė, kad neturi nei popieriaus, nei parkerio, tai tik paliko atlenktą valytuvą. Jokio mechanizmo ji nesulaužė, nes valytuvas atsilenkė lengvai. Be to, tuo metu ji buvo nėščia ir nebūtų galėjusi sulaužyti valytuvo. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai, su nukentėjusiuoju ji nebendravo. Ji nežino, kur gyvena nukentėjusysis, todėl negalėjo jam pareikšti pastabos dėl ant šaligatvio statomo automobilio. Kaltinamosios teigimu, ji valytuvo iki galo neatlenkė, todėl niekaip negalėjo jo sulaužyti. Kokioje būsenoje ji paliko valytuvą pasakyti negali, nes labai skubėjo.

Nukentėjusysis M. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, ryte vedant vaiką į darželį, matė, kad jo automobilis stovėjo, tačiau langas buvo apspjaudytas. Jis nusivalė langą. Grįždamas atgal maždaug po 15 minučių pamatė, kad vienas automobilio valytuvas yra atlenktas, o einant į priekį jis nebuvo atlenktas ir tai nukentėjusysis matė gerai, nes valė stiklą. Jis paskambino draudimo kompanijai, nes jo automobilis buvo draustas Kasko draudimu. Draudimo kompanijoje jam liepė skambinti policijai. Jis paskambino policijai ir maždaug po dviejų valandų atvykę pareigūnai viską užfiksavo. Jis dalyvavo tuo metu, kai policijos pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį, parodė jiems apgadinimus. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis valytuvo nelietė. Jis matė, kad valytuvas yra užlaužtas per prievartą. Jokių dokumentų jis draudimo kompanijai nesiuntė, tai turėjo padaryti policija, nes jie viską fotografavo. Draudimo kompanija nukreipė jį į servisą įvertinti žalą, o tyrimą atliko tyrėja. Po įvykio praėjus 7 dienoms buvo padaryti paskaičiavimai dėl patirtos žalos, sudaryta sąmata, servisas turėjo įvertinti nusidėvėjimus, tačiau jis mano, kad jam turi būti atlyginta pilna kaina, nepaisant nusidėvėjimo. Tyrimo eigoje nukentėjusioji norėjo taikytis, jam skambino, tačiau jis buvo užsienyje. Jam atvykus į Lietuvą nukentėjusioji nebenorėjo taikytis, todėl byla atsidūrė teisme. Toje vietoje, kur buvo atlenktas valytuvas, liko įbrėžimas. Jis nuvažiavo į autoservisą ir jie laikinai pataisė valytuvą, tačiau pasakė, kad reikia keisti mechanizmą. Autoservise to nefiksavo kaip sutaisymo, tai padarė laikinai ir su tuo laikinu sutvarkymu jis važinėja iki šiol. Valytuvas valo, bet ne taip, kaip turėtų valyti, valytuvas pilnai neprisispaudžia. Po šio įvykio automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Jo patirta žala susideda iš autoservise paskaičiuotos sumos ir patirta neturtinė žala. Draudimo kompanija jam žalos kol kas neatlygino, nes vyko tyrimas ir reikėjo pažymos, kad yra nustatytas kaltininkas. Vėliau sutartį su draudimo kompanija jis nutraukė visai dėl kito įvykio, kuomet jis įvažiavo į duobę, tai su nagrinėjamu įvykiu niekaip nėra susiję. Valytuvo mechanizmo kainą jam nustatė autoservise Riešėje, kur buvo apžiūrėtas automobilis, draudimo kompanija pateikė jam servisų sąrašą ir jis važiavo ten, kur jam patogiausia. Tyrimo metu tyrėja skaičiavo žalą tik dėl sugadinto daikto, be remonto darbų. Civiliame ieškinyje yra nurodytas tik mechanizmo sugadinimas. Jis, tyrėjos nurodymu, turėjo nurodyti sugadinto mechanizmo ir atskirai darbo (mechanizmo keitimo) kainą. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad jo automobilis yra 2005 metų gamybos ir įvykio metu jis buvo 12 metų senumo. Jis pats šį automobilį eksploatuoja penkerius metus. Automobilio valytuvas buvo sugadintas keleivio pusėje, o stiklas apspjautas vairuotojo pusėje. Jis nesako, kad tai padarė tas pats asmuo, nes to nematė, tiesiog kažkam nepatinka, kaip kieme yra statomi automobiliai, nors, jo manymu, šiuo atveju jis KET nepažeidė. Pripažįsta, kad ant bordiūro buvo užvažiavęs vienu ratu, veidrodėliai buvo užlenkti ir tai niekam netrukdė. Perkūnkiemyje apskritai yra problemos su automobilių statymu. Jis pateikė ieškinį ir dėl neturtinės žalos priteisimo, nes patyrė vidinius išgyvenimus, gaišo laiką, važinėdamas po teismus ir kitas institucijas, negalėjo daryti suplanuotų darbų, nors tuo metu dirbo statybos įmonėje ir turėjo stabdyti darbus, ir apskritai yra nemalonu, kai yra gadinamas tavo turtas. Jam nėra žinomas faktas, kad tyrėja kreipėsi į Moller Auto atstovą. Pareikštą civilinį ieškinį prašo tenkinti.

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, jog 2017 m. balandžio 27 d., 08.52 val. bendrajam pagalbos centrui pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme ryte kažkas apgadino pranešėjo automobilį VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 2).

2017 m. balandžio 27 d., 09.40 val. surašytas apžiūros protokolas, apžiūrėjus automobilį VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei padarytos šio automobilio nuotraukos. Protokole nurodyta, kad apžiūros metu buvo matyti nubrozdintas automobilio priekinio stiklo valytuvo kraštas (briauna). Ant nubrozdinimo buvo matyti baltos spalvos dažų likučiai. Taip pat apžiūrint minėtą automobilį buvo matyti nubrozdinimas ties variklio dangčio briauna, einančia palei automobilio priekinį stiklą ties valytuvais (b.l. 15-19).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjos G. B. 2017 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant patikrinimą dėl automobilio VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas 2017 m. balandžio 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlenkiant priekinį stiklo valytuvą, nustatyta, kad daugiabučio namo kiemas yra stebimas vaizdo kameromis, kurias administruoja stebit.lt. Buvo gauti prisijungimai prie vaizdo kamerų ir į CD laikmeną įrašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nenustatyta moteris, praeidama pro minėtą automobilį, atlenkia vieną valytuvą (b.l. 23).

2017 m. gegužės 23 d. CD-R kompaktinio disko apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėjus minėtą diską matyti, kaip moteris juodais ilgais plaukais, apsirengusi tamsios spalvos sijonu, tamsios spalvos švarkeliu, rankoje nešasi rankinę, išeina iš daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antros laiptinės. Minėta moteris prieina prie baltos spalvos automobilio VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi minėto namo kieme, atlenkia automobilio priekinio stiklo keleivio pusės valytuvą ir nueina. Daugiau bylai reikšmingos informacijos nenustatyta (b.l. 24-28).

AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. sugadintos transporto priemonės VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės valytuvo ir valdymo mechanizmo vertė, atėmus dalių nusidėvėjimą, lygi 158,08 Eur (b.l. 56).

Moller įmonės Atsarginių dalių skyriaus vadovo S. T. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad automobilio VW Phaeton, pagaminto 2005 metais, valytuvų komplektas kainuoja 61,90 Eur su PVM, valytuvo kojelė – 84,26 Eur su PVM, valytuvų mechanizmas - 239,37 Eur su PVM (b.l. 58-60). Pateikus S. T. klausimą, ar atlenkus minėto automobilio dešinės pusės valytuvą sulūžtų valytuvas ir jo valdymo mechanizmas, šis atsakė, kad teoriškai sulaužyti atlenkus minėto automobilio dešinės pusės valytuvą ir jo valdymo mechanizmą įmanoma (b.l. 61-62).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. D. (b.l. 63, 64).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos G. B. 2017 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant patikrinimą dėl automobilio VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas 2017 m. balandžio 27 d. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlenkiant priekinį stiklo valytuvą, pagal vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip nenustatyta moteris 2017 m. balandžio 27 d., 07.37 val. išeina iš daugiabučio namo, esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) antros laiptinės ir praeidama pro minėtą automobilį atlenkia minėto automobilio valytuvą, buvo nustatyta, kad minėta moteris yra J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 67).

Techninės apžiūros duomenų sistemoje nurodyti duomenys, kad automobiliui VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinė techninė apžiūra buvo atlikta 2017 m. balandžio 7 d. ir galioja iki 2019 m. balandžio 9 d., detalizuota informacija apie trūkumus, nustatytus atliekant ankstesnes technines apžiūras (b.l. 115-117).

Teismui papildomai pateikta gynybos pateikta informacija, gauta iš UAB „Korpo“, kur nurodyta, kad automobilis VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo faktiškai atvažiavęs į jų autocentrą adresu Beržų g. 17, Riešė, Vilniaus raj. Sąmata paskaičiuota pagal prašymą ir buvo preliminari, kadangi remonto darbai jų autocentre nebuvo atliekami, jokia sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta. Asmuo, atlikęs minėto automobilio apžiūrą, šiuo metu autocentre nedirba.

Teismui pateikta AB „Lietuvos draudimas“ medžiaga, kurioje nurodyta, kad žalos administravimas dėl automobiliui VW Pheaton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų yra sustabdytas, nes nebuvo pateiktos remonto sąskaitos-faktūros.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnis, įtvirtinantis nuostatas dėl turto vertės, numato, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nurodytas dydis (Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 str. 2 d.) buvo – 37,66 eurai. Taigi atitinkama veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jei sunaikinto ar sugadinto vertė byloje laikotarpiu buvo nuo 115,98 eurų iki 188,30 eurų.

J. Š. baudžiamojoje byloje kaltinama svetimo, t. y. nukentėjusiajam M. D. priklausančio turto – automobilio VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu. Taigi kaltinamajai inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje – nedidelės vertės turto sugadinimas, pasireiškęs, pasak kaltinimo, tuo, kad ji 2017 m. balandžio 27 d., tarp 07.32 val. ir 07.39 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia atlenkė automobilio VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. D., dešinės pusės valytuvą ir taip sugadino valytuvą bei jo mechanizmą 158,08 Eur vertės.

Šioje byloje neabejotinai nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2017 m. balandžio 27 d., apie 07.37 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, praeidama pro nukentėjusiojo M. D. automobilį VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),J. Š. atlenkė šio automobilio dešinės pusės valytuvą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia iš byloje esančio vaizdo įrašo (jo apžiūros protokolo). Nurodytų faktinių aplinkybių neneigia ir kaltinamoji, paaiškinusi, kad nurodytu laiku ir vietoje ji atlenkė nukentėjusiojo automobilio valytuvą, norėdama atkreipti nukentėjusiojo dėmesį į netinkamą, jos nuomone, automobilio pastatymą – t. y. norėjo palikti raštelį, tačiau neradusi nei lapelio, nei rašiklio, tiesiog paliko atlenktą valytuvą. Atitinkamas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis M. D., parodęs, kad minėtą dieną, eidamas pro automobilį, pamatė, kad atlenktas jo dešinės pusės valytuvas, po ko, kadangi pagal minėto automobilio specifikaciją, nenumatytas toks valytuvų atlenkimas, t. y. valytuvas (mechanizmas) buvo sugadintas, susisiekus su draudimo bendrove, buvo pasiūlyta kreiptis į policiją, kad būtų užfiksuotas įvykis.

Vis dėlto nors minėtų faktinių aplinkybių, nurodytų suformuluotame kaltinime, kaltinamoji neneigia, savo kaltės ji nepripažįsta nurodydama pirmiausia tai, jog ji tik lengvai atlenkė valytuvą, dėl ko jis ir / ar valytuvo mechanizmas negalėjo būti sugadintas, be to, ji nesiekė sugadinti valytuvo / jo mechanizmo. Pažymėtina, kad gynyba pateikė ir nesutikimo su kaltinimu argumentus, susijusius su kaltinime nurodyta sugadinto turto verte, nurodydama, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtent tokią vertę, kuri yra nurodyta kaltinime (t. y. 158,08 eurų), dėl ko iš esmės negalima baudžiamoji atsakomybė.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamosios J. Š. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, pirmiausia pažymėtina, kad svetimo turto sugadinimas BK 187 straipsnio prasme – tai atitinkamos kaltininko veikos nulemtas poveikis svetimo turto savybėms, dėl ko tokio turto vertė sumažėja, tačiau šio turto savybės gali būti atkuriamos. Savo ruožtu nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tyčia - tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, t. y. kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori (tiesioginė tyčia) arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (netiesioginė tyčia).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, kad atlikdama atitinkamus veiksmus, kaltinamoji būtų siekusi sugadinti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą, t. y. šiuo atveju spręstina, kad nėra nustatyta subjektyvioji pusė kaltinamosios veikoje.

Kaip jau minėta, kaltinamoji parodė, kad ji atlenkė minėto automobilio valytuvą, siekdama atkreipti nukentėjusiojo dėmesį – parašyti raštelį ir palikti jį už valytuvo, tačiau, atlenkusi valytuvą ir neradusi nei lapelio nei rašiklio, ji tiesiog paliko valytuvą atlenktą. Be to, ji paaiškino, kad tuo metu laukėsi, nenaudojo jokios jėgos atlenkiant valytuvą, o tik lengvai jį pakėlė. Teismas, vertindamas tokius nukentėjusiosios parodymus, sprendžia, kad paneigiančių juos duomenų byloje nėra. Pagal minėtame vaizdo įraše užfiksuotą informaciją matyti, kad iš tikrųjų pats valytuvo atlenkimo veiksmas vyksta keletą sekundžių bei iš šio vaizdo įrašo nėra matyti, kad kaltinamosios veiksmai, atlenkiant valytuvą, būtų piktybiški, kad tai būtų reikalavę pastangų ir pan., t. y. nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie kaltinamosios siekį būtent sugadinti svetimą turtą. Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į visuomenėje susiklosčiusį tokių veiksmų (automobilio valytuvų atlenkimo) vertinimą bei tokių veiksmų atlikimo praktiką – o būtent, kad tokiu veiksmu stengiamasi atkreipti atitinkamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį į galbūt netinkamai pastatytą transporto priemonę (nevertinant tokios susiklosčiusios praktikos teisingumo ir pan.), bei aplinkybę, kad automobilio valytuvų atlenkimas yra gana įprastas veiksmas juos eksploatuojant. Savo ruožtu nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad tokiu būdu atlenkus būtent VW Phaeton markės automobilio valytuvą (valytuvus), galima sugadinti jų mechanizmą (kaip kad paaiškinimo nukentėjusysis, taip pat byloje yra duomenys, kad nurodytą teorinę galimybę yra nurodęs ir atitinkamos įmonės atstovas, b. l. 62), yra nulemta būtent dėl atitinkamų konkrečios markės automobilio konstrukcinių ypatumų, apie kuriuos, kaip galima spręsti iš kaltinamosios paaiškinimų, kaltinamoji nežinojo (byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti tokiais paaiškinimais). Taigi įvertinus nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veikoje nenustatyta nei tiesioginė, nei netiesioginė tyčia – t. y. nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad, atlenkdama nukentėjusiojo automobilio valytuvą, kaltinamoji būtų suvokusi savo veiksmų pavojingumą (baudžiamosios teisės prasme), numačiusi, kad tokiu veiksmu ji gali sugadinti svetimą turtą ir būtent to (turto sugadinimo) siekusi (tiesioginė tyčia), ar nors nesiekusi turto sugadinimo, tačiau leidusi atsirasti atitinkamoms pasekmėms (netiesioginė tyčia).

Kaip minėta, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn padarius nusikalstamą veiką, būtina nustatyti visus atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tarp jų – ir įrodyti asmenį veikus atitinkama kaltės forma. Tačiau, kaip minėta, byloje nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atlikdama kaltinamajame akte inkriminuotus veiksmus, J. Š. būtų veikusi tyčia, t. y. veikdama tyčia būtų siekusi sugadinti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tokia išvada lemia, jog jos kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką nėra įrodyta, dėl ko ji išteisintina. Juolab atsižvelgtina ir į principą, kad baudžiamoji atsakomybė galima už tam tikrą pavojingumo laipsnį siekiančios veikos padarymą. Konkrečiu atveju, įvertinus kaltinamosios atliktų veiksmų pobūdį, situaciją, kurioje jie buvo atlikti ir pan., teismas pažymi, jog jų pavojingumas iš esmės nesiekia to laipsnio, kai būtų galima taikyti asmeniui baudžiamoji atsakomybė. Savo ruožtu tuo atveju, jei kaltinamosios veiksmai buvo padaryta atitinkama žala nukentėjusiajam, jis turi visas galimybes savo galimai pažeistas teises ginti civiline tvarka.

Kaip minėta, gynyba pateikė ir argumentus dėl galimai sugadinto turto vertės. Visgi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju nenustatytas kaltinamosios veikoje būtinasis jai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymis – tyčia, nurodytų argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. D. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį 643,08 eurų sumai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad apgadinto valytuvo ir jo valdymo mechanizmo vertė – 158,08, be to, įvykio metu buvo sugadintas automobilio kapotas, kuriam reikalingas dažymas, kuris vertinamas 185 eurų sumai. Taip pat nurodė, kad dėl įvykio patyrė 300 eurų neturtinę žalą (b. l. 43).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. Š. išteisinta dėl jai inkriminuotos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o nukentėjusiajam išaiškintina, kad tai neužkerta kelio pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė