- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 1-74-743/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00409-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. Kailinių k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. M. 2011 m. gruodžio 19 d. apie 17.30 val. Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), J. T. priklausančioje sodyboje, gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą, t. y. savo motinai J. T. ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą per dešinę ranką ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo V. M. prisipažinimu ir parodymais (b. l. 22, 26-27, 29), kad 2011 m. gruodžio 19 d. su broliu V. T. išėjo į (duomenys neskelbtini)seniūniją. Apie 17 val. neblaivus sugrįžo namo. Už pusvalandžio ir brolis grįžo neblaivus. Virtuvėje tarp jų kilo konfliktas, jie susistumdė. Kambaryje invalido vežimėlyje sėdėjusi motina, pamačiusi, kad jie galynėjasi, privažiavo su vežimėliu, sugriebė jį už kairės rankos ir bandė skirti. Pajutęs motinos ranką, jis neatsigręžęs į ją, dešine ranka sudavė vieną kartą motinai per ranką. Sudavė todėl, kad nenorėjo, jog ji skambintų kitam broliui, norėjo, kad iš rankų iškristų telefonas. Suprato, kad mamai skaudės. Labai gailisi dėl to ką padarė.
Nukentėjusiosios J. T. protokolu-pareiškimu ir parodymais (b. l. 3, 8-9, 10-11), iš kurių matyti, kad 2011-12-19 apie 17.30 val. į namus sugrįžo neblaivus sūnus V. M.. Po pusvalandžio sugrįžo neblaivus kitas sūnus V. T.. Abu sūnūs buvo virtuvėje, o ji sėdėjo invalido vežimėlyje kambaryje. Pamačiusi, kad sūnūs pradėjo galynėtis, ji su vežimėliu privažiavo prie jų ir, norėdama juos išskirti, sugriebė V. M. už rankos, nes jis buvo parsigriovęs brolį ant grindų. Rankoje laikė telefoną ir sakė, kad jeigu nebaigs, paskambins kitam sūnui ir kviesis pagalbą. Neatsisukęs V. M. sudavė ranka jai per kairės rankos pirštus. Ji jautė skausmą. Dėl sumušimo nei pas gydytojus, nei pas ekspertus nesikreipė. Sūnus atsiprašė, ieškinio nereiškia.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 5-6), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), J. T. gyvenamojo namo virtuvėje.
Liudytojo V. T. parodymais (b. l. 13-14), iš kurių matyti, kad 2011-12-19 buvo (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę. Į namus sugrįžo apie 18 val. Namuose buvo brolis V. M. ir motina, kuri sėdėjo invalido vežimėlyje kambaryje. Virtuvėje su broliu susiginčijo. Motina privažiavo su vežimėliu ir sugriebė V. M. už rankos. Ji rankoje laikė telefoną, sakė, kad paskambins kitam broliui. V. M. nenorėjo, kad motina skambintų broliui ar į policiją ir sudavė jai per ranką, kurioje ji laikė telefoną.
Liudytojo Ž. M. parodymais (b. l. 15-16), iš kurių matyti, kad 2011-12-19 apie 17.45 val. paskambino motina prašydama pagalbos. Sakė, kad susibarė girti broliai. Motina skundėsi, kad iš jos atima telefoną ir neleidžia skambinti.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21), iš kurios matyti, kad V. M. suduoti smūgiai į dešinę plaštaką J. T. galėjo sukelti fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis, suduodamas motinai J. T. per ranką, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis V. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis neteistas (b. l. 39), baustas administracine tvarka (b. l. 40), nedirba, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieška nutraukta (b. l. 41, 42), Kučiūnų seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 43), psichiatrinio-priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 45).
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 20 valandų visuomenės labui, viso 80 valandų. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 47).
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir prokurorė, – viešųjų darbų bausmė apie sankcijos vidurkį, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Be to, kartu su bausme V. M. skirtinos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos priemonės, t. y. įpareigojimas laikinai išsikelti iš J. T. gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie J. T., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, kadangi smurtinis nusikaltimas padarytas prieš kartu gyvenantį šeimos narį.
Kaltinamajam V. M. išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 80 valandų viešųjų darbų 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Per visą paskirtos bausmės laiką V. M. taikyti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas priemones ir įpareigoti jį laikinai išsikelti iš J. T. gyvenamosios vietos Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) bei nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens J. T., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.
Išaiškinti V. M., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.