Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-142-543/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-17
Bylos Nr.
T-142-543/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-142-543/2023
Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 17 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 357-54 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuteistajam A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karališkojo Teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendžiu už žmogžudystę paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai ir paskiriant jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo A. M. bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. sausio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2022 m. lapkričio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. kovo 13 d. Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-54 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog dabartinės bausmės atlikimo metu šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 2/3 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Praeityje nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vieną kartą nuteistasis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi lygtinio paleidimo laikotarpiu jis įvykdė naują nusikaltimą. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Vertinant nuteistojo išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, stebima aukšta motyvacija darbui, nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą yra motyvuotas darbui, darbo pobūdžiui jis nėra išrankus, sutiktų dirbti bet kokius darbus. Nuo pat paskyrimo į būrį nuteistasis siekė būti įdarbintas. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, taip pat jis sistemingai ir periodiškai atliko neatlygintinus darbus. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), jis taip pat dirba. Nors nuteistasis praeityje patyrė tam tikrų sunkumų mokymosi, darbo pasirinkimo ar galimybių dirbti legalų darbą srityse, o paskutinio nusikaltimo aplinkybės taip pat gali būti iš dalies siejamos su darbine veikla, tačiau bausmės atlikimo metu stebimas ypač palankus jo požiūris darbinei veiklai, o turimi darbo įgūdžiai ateityje gali veikti kaip stiprus prevencinis veiksnys bei teigiamai įtakoti nuteistojo resocializacijos procesą bei sėkmingos integracijos į visuomenę prielaidas. Laisvėje nuteistasis neturėjo išskirtinių sunkumų dėl gyvenimo sąlygų, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju jis turės gyvenamąją vietą, grįš gyventi į savo šeimos namus. Dabartiniai nuteistojo santykiai su šeimos nariais yra geri bei palaikantys. Šeimos parama gali veikti kaip apsauginis nuo tolesnio nusikalstamumo atgrasantis veiksnys. Nuteistasis nelinkęs vadovautis nuteistųjų subkultūros principais, jis suvokia savo padėtį, yra linkęs siekti lengvesnių įkalinimo sąlygų, rodo pastangas bei iniciatyvas optimaliai įsitraukiant į savo resocializacijos procesą. Nuteistasis palaiko gerus, dalykinius santykius su laisvės atėmimo vietų įstaigos personalu bei kitais nuteistaisiais. Nuteistojo piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis sritis yra siejama su jo nusikalstamumu, vartojimo įpročių valdymo ypatumai gali turėti tiesioginę įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo bei resocializacijos procesams, tačiau šiuo metu nuteistasis sėkmingai baigė intervencines priemones, bausmės atlikimo bei trumpalaikės išvykos metu alkoholio vartojimo atvejai nebuvo nustatyti. Nuteistasis geba socialiai priimtinais būdais kontroliuoti negatyvias emocijas, stebimi geri savitvardos bei savikontrolės įgūdžiai. Nuteistasis geba įvardinti tam tikras jo paties problemines sritis, susijusias su jo nusikalstamumu. Nors mąstymo ir elgesio sritis gali būti siejama su nuteistojo nusikalstamu patyrimu bei išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams, tačiau atsižvelgiant į nustatytą nusikalstamo elgesio modelį, galima manyti, jog smurtinio elgesio rizika / tikimybė ateityje yra žema. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o taip pat išlieka ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – būdingas rizikingas, pavojingas, impulsyvus elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; savitvardos problemos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai, tačiau stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias valdyti priemones. Nuteistasis palankiai vertina priežiūrą. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką jis paskatintas penkis kartus. Nuteistųjų subkultūrą palaikančios nuostatos nestebimos. Diskriminacinių nuostatų taip pat nestebima. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis yra motyvuotas siekti resocializacijos tikslų pozityvaus įgyvendinimo. Nuteistojo elgesys pasižymi disciplinuotumu bei teigiamomis iniciatyvomis, konfliktinėse situacijose jis nepastebėtas, komunikacija yra sociali, pats nėra perdėtai reiklus priežiūrai, linkęs kryptingai siekti savo teisinės padėties pokyčių. Tokių aplinkybių pagrindu Komisija nusprendė, jog nuteistasis A. M. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o visa tai leidžia konstatuoti, jog šis nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga šiam nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 357-54 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. M. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo A. M. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Pažymėtina, jog visus kartus, kiek buvo atlikta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ši rizika išliko vidutinė. Ta aplinkybė, jog ilgo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis A. M. dirba, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės šį nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Visų pirma, iš 2023 m. kovo 13 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-50 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 4 Komisijos nariai, iš kurių 3 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 1 narys pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. M. praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas penkis kartus. Šiuo metu šis nuteistasis atlieka jam paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę už užsienio valstybėje padarytą nusikalstamą veiką, kurią suderinus su BK, tai prilyginama tyčiniam labai sunkiam smurtinio pobūdžio nusikaltimui – nužudymui. Nuteistojo nusikalstamoje patirtyje nusikaltimai vis sunkėjo. Nuteistajam yra nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, o paskutinis nusikaltimas turi panašumų su praeities nusikalstamumu, kuomet apsvaigimo būsenoje kitų asmenų atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas. Paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus, kadangi šiuo metu jis atlieka bausmę už tyčinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka irgi jau nebe pirmą kartą. Taigi vien paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog praeityje šio nuteistojo atžvilgiu du kartus jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis vieną kartą buvo pažeidęs jam nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi probacijos vykdymo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių net ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka daugybė nuteistajam būdingų dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog laisvėje nuteistasis A. M. turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, jis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybę. Nors nuteistasis neigia elgesio problemas vaikystėje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis susidūrė su teisėsaugos pareigūnais dar nepilnametystėje, pirmą kartą nuteistas būdamas 15 metų amžiaus, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, galima spręsti, jog praeityje nuteistasis susidūrė su tam tikromis elgesio problemomis, kurios neišvengiamai turėjo neigiamos įtakos ir jo, kaip mokinio pareigų atlikimui bei mokymosi procesams. Būdamas laisvėje nuteistasis užsiėmė aktyvia darbine veikla – jis dirbo tiek oficialiai, tiek ir neoficialiai. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat yra orientuotas į prasmingą užimtumą, jis yra dirbantis. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis praeityje patyrė tam tikrų sunkumų mokymosi, darbo pasirinkimo ar galimybių dirbti legalų darbą srityse, tam tikri sunkumai gali būti siejami ir su kai kuriais nuteistojo praeityje įvykdytais nusikaltimais. Paskutinio nusikaltimo aplinkybės taip pat gali būti iš dalies siejamos su jo darbine veikla, kadangi jis nužudė savo bendradarbį. Nors bausmės atlikimo metu stebimas ypač palankus požiūris darbinei veiklai bei turimi darbo įgūdžiai ateityje gali veikti kaip stiprus postvencinis veiksnys ir teigiamai įtakoti nuteistojo resocializacijos procesą, sėkmingos integracijos į visuomenę prielaidas, tačiau vertinant aplinkybes ir dėl neoficialaus darbo patirties, tai nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, šiuo metu nuteistasis neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, tačiau vertinant jo praeities elgesį, kai jis buvo teistas dėl didelio kiekio cigarečių vagystės, manoma, kad iš dalies finansinės gerovės motyvai tam tikru laikotarpiu buvo aktualūs bei reikšmingai susiję su jo praeityje įvykdyta nusikalstama veika. Kaip minėta, nuteistasis pirmą kartą nuteistas būdamas 15 metų amžiaus. Jo nusikalstamam elgesiui smurtinis elgesys buvo ganėtinai būdingas – du kartus nuteistas už chuliganizmą. Vėliau smurtinio elgesio raiška vėl pasikartojo nuteistajam jau sulaukus socialiai brandaus amžiaus. Nuteistasis nurodęs, jog pirmus kartus nusikalto kartu su kitais draugais norėdamas pasipuikuoti prieš merginas ir dalyvaudamas muštynėse. Vėliau nuteistasis buvo nuteistas dėl pakartotinio transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kas suponuoja prielaidas manyti, jog analogiškus, socialiai nepageidautinus veiksmus jis buvo atlikęs ir anksčiau. Tokie gyvenimo būdo ypatumai, nusižengimus / nusikaltimus sąlygoję veiksniai gali būti siejami su nepakankamais nuteistojo gebėjimais pilnavertiškai bei pilietiškai funkcionuoti socialinėje bei visuomeninėje srityse. Nors nuteistasis kritiškai pasisako savo praeities nusikalstamo elgesio atžvilgiu, tačiau pastebima, jog tam tikras veikas ar jų pavojingumo lygmenį iš dalies jis linkęs minimalizuoti. Jo nusikalstamas elgesys gali būti siejamas su polinkiu pasiduoti kitų asmenų įtakai. Praeityje būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis buvo labiau orientuotas į savo paties poreikius ar lūkesčių realizavimą nei į visuotinai priimtinų taisyklių bei įstatymų reikalavimų vertybinius principus. Galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai nepasižymėjo asocialumu, tačiau nepakankamas jo gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei aplinkos įtakos gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis neneigia vartojęs alkoholį būdamas laisvėje, dalis nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų įvykdytos būnant apsvaigus nuo alkoholio. Pats nuteistasis teigia, jog nevartoja alkoholio nuo 2013 m. sausio 20 d., kuomet buvo sulaikytas padaręs nusikaltimą. Jis pats nemano, jog laisvėje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, per didelio alkoholio vartojimo problemų neidentifikuoja, nors savo nusikalstamą elgesį geba susieti su alkoholio vartojimu. Nors nuteistasis geba įvardinti bei suprasti alkoholio žalą sau, kitiems ar visuomenei plačiąja prasme, tačiau praeityje jis pernelyg nesirūpino savo alkoholio vartojimo dažniais, kiekiais ar elgesio pasekmėmis pavartojus alkoholio. Nuteistojo gyvenimo istorijoje egzistuoja atvejai, kuomet būdamas alkoholinio apsvaigimo būsenoje yra panaudojęs fizinę jėgą kito asmens atžvilgiu. Akivaizdu, jog piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (alkoholiu) sritis yra siejama su nuteistojo nusikalstamumu, o vartojimo įpročių valdymo ypatumai gali turėti tiesioginę įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo bei resocializacijos procesams.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su savo artimaisiais. Bausmės atlikimo metu jis nėra itin socialiai uždaras, bendrauja su kitais nuteistaisiais gyvenamojoje zonoje ar darbo vietoje, tačiau tie ryšiai yra labiau formalūs, apsiribojantys formalaus bendravimo principais. Nuteistojo nusikalstamume impulsyvumo veiksnys yra aktualus, o ypatingai elgesyje, susijusiame su smurto naudojimu. Nuteistasis geba įvardinti tam tikras jo paties problemines sritis, susijusias su jo nusikalstamumu, sutinka, jog jo nusikalstamą patyrimą iš dalies įtakojo elgsena alkoholinio apsvaigimo metu, tačiau kaip problemą jis identifikuoja tik bendravimą su bloga kompanija ir nė vieno probleminio veiksnio su savo nusikalstamu patyrimu nesusieja. Nuteistasis linkęs problemų pasekmes vertinti tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam ir jo artimiausios aplinkos žmonėms. Kasdienėse situacijose jis yra linkęs pasikliauti vien savo tiesioginiu patyrimu, nors geba išklausyti kitokias nuomones ar argumentus. Nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis gali būti siejama su jo nusikalstamu patyrimu bei išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams. Nuteistojo smurtinis elgesys siejamas su alkoholinio apsvaigimo būsena bei savo tikslų įgyvendinimu, todėl galima manyti, jog smurtinio elgesio rizikos valdymui aktualiu aspektu išlieka alkoholio vartojimo įpročių valdymo bei emocijų kontrolės ypatumai frustruojančių situacijų metu. Nuteistasis praeityje nematė prasmės varžyti savo poreikių bei lūkesčių dėl visuomenės gerovės. Kai kurį praeities nusikalstamą elgesį jis yra linkęs iš dalies minimalizuoti bei racionalizuoti. Nuteistasis išsako visuotinai priimtinų vertybių bei požiūrio palaikymą, svarbą jo pasaulėžiūrai, tačiau nusikalstamas patyrimas bei jo ypatumai leidžia teigti, jog praeityje jis buvo labiau linkęs orientuotis į savo interesų ar poreikių tenkinimą, pažeidžiant visuomeninių teisių bei gerovės principus.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo penkis kartus paskatintas, o drausmine tvarka jis nėra baustas. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis yra paskatintas, nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. M. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – būdingas impulsyvus, rizikingas bei pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; savitvardos problemos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas bei neutralizavimas; priežiūros bei apribojimų pažeidimai. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. M., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 4 metai 10 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo A. M. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis A. M. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 357-54 dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 357-54 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. M.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. M. asmens bylą Nr. 17880 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė