Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, kaltinamajai A. K., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o deklaruota (duomenys neskelbtini), teista 2015 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalį ir pritaikius BK 64¹ straipsnį nubausta 6 MGL dydžio bauda, bauda nesumokėta, kaltinama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. K. 2017 m. gegužės 18 d. apie 21.44 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio žodinio konflikto metu su sugyventiniu A. K., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą – paėmė ant stalo stovėjusį stiklinį ąsotį ir tyčia jį metė nukentėjusiajam į galvą, ko pasėkoje ąsotis dužo, padarydamas kiauryminę žaizdą kairės akies obuolio srityje – odenos ir ragenos žaizdą, kraujo išsiliejimą į priekinės akies kamerą, rainelės įstrigimą, muštinę žaizdą galvoje, tokiais savo veiksmais šeimos nariui – sugyventiniui A. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimo jis neteko 25 procentų bendro pastovaus darbingumo.

Tokiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji A. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. vakare apie 22 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), abu buvo išgėrę. Jie nieko nešventė, tik šiaip baliavojo. Prieš tai buvo kaimynė atėjusi, bet ji išėjo namo ir jie liko dviese su A. K.. Abu apsižodžiavo, susipyko dėl pavydo scenų, o kuris pradėjo, neatsimena, ar tai ji, ar A. K.. Jis užsimojo virduliu, o ji paėmė ant stalo stovėjusį stiklinį ąsotėlį su vandeniu. Jis tik užsimojo pagąsdinti, o ji pašoko nuo lovos ir nieko nelaukusi tuo ąsotėliu trenkė į galvą, pataikė į akį. Ąsotis buvo sunkus, su vandeniu. Specialiai į akį netaikė, tiesiog metė ir viskas. Pati labai išsigando ką padarė, greitąją iškvietė. Iki to laiko jie dažnai pasimušdavo, bet daiktais nemėtydavo. Po to smūgio A. K. priėjo prie kriauklės ir sako: ,,nieko nematau“. Kraujas bėgo iš galvos, stiklas į akies vidų įlindo, bet ji to stiklo akyje nematė. Šiuo metu A. K. šita akimi truputį mato. Akis buvo operuota ir dabar jis ja mato. Labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Būdama blaivi taip nebūtų padariusi. Nukentėjusysis tik užsimojo virduliu, bet į ja nemetė, tik pagąsdino. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad metė virdulį į ją, nežino, gal ne taip susakė.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios A. K. prisipažinimo ir paaiškinimų, jos kaltė padarius ja inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, ekspertės paaiškinimais, rašytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad su kaltinamąja A. K. gyvena 5 metus, vaikų bendrų dar neturi, dar tik laukia. 2017 m. gegužės 18 d. vakare jie kartu gėrė, be jokios progos, buvo išgėrę alaus, degtinės. Tikslaus kiekio nepasakys, kiek buvo išgėrę, nes pamiegojo ir vėl išgėrė. Jis kalbėjo telefonu ir buvo taip, kad jis išėjo į koridorių pakalbėti telefonu ir gal per ilgai užsibuvo. Grįžus į kambarį, A. K. pradėjo priekaištauti, kad jis per ilgai užsibuvo su telefonu, pradėjo jam prikaišioti moteris. Jis taip pat ją išvadino visokiais žodžiais, liepė užsičiaupti, tačiau ji neužsičiaupė. Bet kai jis priėjo prie jos, ji užtilo. Po kiek laiko ji vėl pradėjo priekaištauti, todėl jis jai pasakė, kad trenks virduliu ir užsimojo. Jis norėjo ją tik pagąsdinti, virdulio neišmetė. A. K. pašoko nuo lovos, griebė ant stalo buvusį stiklinį ąsotį ir paleido jam į galvą. Ąsotis atsitrenkė į galvą, praskėlė ją, nukrito ir sudužo, o šukių gavo į akį. Jis pradėjo plauti galvą, jam pradėjo skaudėti akį ir tada A. iškvietė greitąją. Galva jam buvo praskelta, kraujas bėgo, su kaire akimi nieko nematė. Anksčiau taip pat konfliktuodavo, bet policijos nekviesdavo. Jam buvo praskeltas viršugalvis, kakta bei sužalota akis. Dabartiniai jo parodymai gali truputį skirtis nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl to, kad dabar praėjus tiek laiko gali ir neatsiminti. Teisingiausi yra jo pirmi parodymai, prašo jais remtis. Kai ąsotis skrido į jį, grindys buvo tik cementinės, nebuvo nei kilimo, nei linoleumo, nei parketo, o tik vienas kitas kilimėlis. Savo žmonai jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, jie kaip ir susitaikė. Pripažįsta, kad jis pats buvo kilusio konflikto priežastis ir tiki, kad A. nenorėjo jo sužaloti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 57-58, 59-60), kuriuos jis pilnai patvirtino.

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2017-05-18 dienos metu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine A. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 22 val. tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas dėl jos pavydo. Konflikto metu jie susibarė, ji ant jo visą laiką rėkė, todėl jis ant jos supyko ir, pasilenkęs, nuo spintelės į ranką paėmė virdulį bei pagrasino, kad jį mes į ją, tiesiog, rankoje laikydamas virdulį, ranka su juo užsimojo. Virdulio į ją mesti neketino, tik norėjo ją pagąsdinti, kad ji daugiau nerėktų. Tai suveikė, nes A. nutilo ir neberėkė, todėl jis pasilenkė virdulį padėti ant tos pačios spintelės. Bedėdamas jį, jis galvą palenkė žemyn ir, keldamas ją aukštyn, pajuto smūgį į galvos kairę pusę. Viskas vyko akimirksniu, jie su A. stovėjo vienas priešais kitą, maždaug 2 m atstumu, jis, keldamas galvą aukštyn, pamatė, kad ji rankoje laiko stiklinį ąsotį ir jį meta į jį. Ąsotis sudužo į jo galvą ir ją praskėlė, kiek vėliau pamatė, kad nemato kaire akimi, todėl A. pasakė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri jį išvežė į Kauno klinikas, o policija A. sulaikė ir išsivežė. Nori paminėti, jog dėl įvykio jis A. pretenzijų neturi. Mano, kad ji jį sužalojo netyčia, tiesiog, būdama neblaivi, nekontroliavo savo veiksmų. Kaip pati A. jam sakė, ji tiesiog norėjo nuo jo apsiginti, galbūt ji pagalvojo, kad jis į ją mes tą virdulį, tačiau, kaip ir anksčiau minėjo, į ją mesti virdulio neketino ir šį jau dėjo ant spintelės. Kai A. į jį užsimojo su ąsočiu rankoje, jis jai iš rankos išsprūdo ir taip atsitrenkė jam į galvą (t. 1 b. l. 57-58).

Nukentėjusysis A. K. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog dėl savo akies gydymo jis nei į vieną gydymo įstaigą nesikreipė ir jos negydo, kadangi jis nėra suinteresuotas tuo, susirado darbą ir ta akis jam netrukdo. Šiuo metu su A. P. jie susituokė, dabar ji yra A. K. ir šiuo metu yra nėščia. Prisimena, kad iš karto po įvykio A. buvo labai susijaudinusi, verkė, supratusi, kad dėl jos veiksmų kilo tokios pasekmės. Po įvykio ji beveik kiekvieną dieną atsiprašinėja, sako, kad norėtų atsukti laiką atgal ir kad to nebūtų įvykę, taip pat pasižada daugiau nebegerti. Šiuo metu jis su A. gyvena kartu, nevartoja alkoholinių gėrimų, tarp jų nevyksta jokie konfliktai, jie nesipyksta. Ji dėl įvykio jo atsiprašė ir jis jai atleido (t. 1 b. l. 59-60).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, jog nukentėjusysis A. K. parodė vietas, kuriose konflikto metu buvo jis ir A. P. (K.), vietas, kuriose buvo stiklinis ąsotis bei virdulys, taip pat parodė vietą, kurioje, jam dedant virdulį atgal į tą pačią vietą, iš kurios jį paėmė, jis pasilenkė žemyn, keldamas galvą aukštyn, pajuto smūgį į kairę galvos sritį (t. 1 b. l. 64-71).

Ekspertė Z. M. parodė, kad duotą išvadą atsimena, kad jos išvada pateikta remiantis medicininiais dokumentais, t. y. Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorija. Specialisto išvada surašyta remiantis tik tais medicininiais dokumentais, kurie buvo pristatyti. Nukentėjusiojo A. K. ji nematė ir neapžiūrėjo. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad kaire akimi regėjimas yra prarastas visiškai, t. y., pilnas kairės akies aklumas. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad dešine akimi regėjimas yra 1 ir kairiąja akimi 1 iš begalybės. 1 iš begalybės, kuris nurodytos Kauno klinikų stacionaro ligos istorijoje, išrašant iš stacionaro, tai reiškia, kad nemato. Specialisto išvada buvo surašyta tuo metu pateiktais medicininiais dokumentais. Nukentėjusysis gydėsi nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki gegužės 25 d. Dokumentai po gegužės 25 d., ar nukentėjusysis kreipėsi pas gydytojus okulistus, tokie dokumentai nebuvo pateikti. Specialisto išvada parengta remiantis medicininiais dokumentais. Nukentėjusysis jeigu gerai mato, turėjo kreiptis pas gydytoją okulistą, nes, išrašius iš stacionaro, buvo nukreiptas apsilankyti konsultacinėje poliklinikoje po dviejų savaičių. Jeigu tai buvo paviršinis ragenos pažeidimas, tai regėjimas galėjo atsistatyti, bet jeigu pažeisti gilūs sluoksniai, tai galėjo likti drumzlės, kurios neatsistato.

Ekspertė Z. M., susipažinusi su teisme gautais papildomais LSMU Kauno klinikos medicininiais dokumentais dėl A. K., parodė, kad dešine akimi regėjimas buvo 1, o kairiąją - 0,1. Akis padirginta, junginė hiperemiška, ragenoje likę siūlai, grubus ragenoje randas, priekinė kamera vidutinio gylio, vyzdys netaisyklingas, rainelė deformuota. Lęšiukas drumstėjo, dugno detalės sunkiai įžiūrimos, daug drumsčių, tinklainės atšakos nesimato, ateityje reikalinga operacija kairės akies traumenės kataraktos pašalinimui. Diagnozė trauminė katarakta ir kiti ragenos randai ir drumstys. Siūlai pašalinti, tai dar pablogino regėjimą, kadangi buvo pašalinti siūlai, bet dabar regėjimas yra geresnis. Regėjimas kairiąja akimi - 0,1, tai reiškia, kad keičiasi kvalifikacija r sužalojimas atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes pagal lenteles neteko 25 proc. bendro pastovaus darbingumo, dešine akimi - 1, o kaire akimi - 0,1. Čia yra grubūs randai, kadangi nebuvo pašalinti siūlai, tačiau, pašalinus siūlus, regėjimas turi po truputį atsistatyti. Dėl padaryto sužalojimo dabar yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes buvo gydytas ne ilgiau nei 10 dienų ir neteko 25 proc. bendro pastovaus darbingumo. Nukentėjusiajam A. K. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti stikliniu ąsočiu suduodant vieną kartą į kairę galvos sritį. Ąsotis po smūgio į galvos sritį sudužo ir stiklo šukė sužalojo kairę akį, tai sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog A. K. konstatuota kiauryminė žaizda kairės akies obuolio srityje – odenos ir ragenos žaizda, kraujo išsiliejimas į priekinę akies kamerą, rainelės įstrigimas, muštinė žaizda galvoje. Sužalojimo pasėkoje buvo prarastas regėjimas kairiąja akimi. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pilno aklumo kairiąja akimi neteko daugiau nei 30% bendro pastovaus darbingumo. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas padarytas kietu buku ir aštriu pjaunančiu daiktu. Sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2017-05-18. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Jei baigus aktyvų gydymą (reabilitacinį), regėjimas kairiąja akimi pagerėtų, sveikatos sutrikdymo mastą reikėtų perkvalifikuoti į nesunkų (t. 1 b. l. 32-33).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad A. K. iš karto po įvykio paaiškino, jog 2017-05-18 apie 22.00 val. namuose po išgertuvių tarp jo ir sugyventinės A. P. kilo konfliktas dėl to, kad jis per ilgai kalbėjo telefonu. Konflikto metu sugyventinė paėmė ant stalo stovėjusį stiklinį ąsotį ir juo trenkė jam į galvos kairę pusę, dėl ko pajuto skausmą kairėje akyje (t. 1 b. l. 10-11).

VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikta informacija patvirtina, kad 2017-05-18 21 val. 49 min. Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo registruotas kvietimas į (duomenys neskelbtini), pacientui A. K.. Suarchyvuoto garso įrašo stenogramoje matyti, jog pagalbą kvietusi moteris apie įvykį paaiškino ,,Atsitiko, gavo į galvą, nu ir akį prakirtau, aky krislas, nu...“, paklausus moters, kada tai atsitiko, atsakymas buvo ,,Prieš 5 minutes“, į dispečerės pasakymą ,,Ponia, atsiprašau, kadangi girdžiu, kad jis labai šaukia, tai mes ir pareigūnus kartu atsiųsime Jums“ moteris atsakė ,,Nereikia pareigūnų“ (t. 1 b. l. 20-24).

Apžiūros protokolas patvirtina, jog buvo peržiūrėtas pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, darytas vaizdo įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, jog yra matomas buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdas. Vaizdo įraše yra matomas nukentėjusysis A. K., sėdintis ant lovos, prie jo matomi stovintys greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, šalia matomas stovintis policijos pareigūnas. Girdisi, kaip policijos pareigūnas klausia ,,tai Jūs jam trenkėt su kuo?“. Moteris atsakė ,,uzbonu“. Policijos pareigūnas patikslino ,,su uzbonu į veidą, taip?“. Moters atsakymas neaiškus. Vėliau policijos pareigūnas teiravosi ,,dėl ko čia viskas įvyko?“ Moteris atsakymas buvo ,,tai, kad man iš virdulio paleido, nu“. Į pokalbį įsiterpęs A. K. patikslino ,,užsimojau tiktais“. Moteris komentaras buvo ,,Nu, o aš atgal“. Policijos pareigūnas pasitikslino ,,nu, bet jis jums netrenkė?“ Moteris atsakymas buvo ,,pro šoną praskriejo, o aš atgal atsitrenkiau“. Tada policijos pareigūnas paprašė dokumento, toliau pokalbio tekstas buvo nesuprantamas (t. 1 b. l. 25-26).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2017-05-18 22:30:04 A. P. buvo nustatyta 1,85 promilių girtumas (t. 1 b. l. 97).

Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaltinamajai A. K. ir nukentėjusiajam A. K. gimė sūnus S. (t. 2 b. l. 11).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Kaltinamosios A. K. padaryta nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. Ji buvo kaltinama tuo, kad tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, sugyventiniui A. K.. Pagal tą patį BK straipsnį baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismo teisiamajame posėdyje. Posėdžio metu apklausiant nukentėjusįjį paaiškėjo, kad jis sužalota akimi mato, kad ikiteismini tyrimo metu medikų pateikta išvada, apie jo aklumą kairiąja akimi, neatitinka tikrovės. Atlikus papildomą medicininį tyrimą bei pakartotinai apklausus teismo med. ekspertę paaiškėjo, kad nukentėjusysis A. K., dėl jam padaryto kairės akies sužalojimo, neteko 25 procentų bendro pastovaus darbingumo, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., kaip nesunkus savo šeimos nario sužalojimas. Kaltinamoji savo kaltę padarius A. K. sužalojimą pripažįsta nuo pat nusikaltimo momento, bet teigia, kad tokių pasekmių ji nenorėjo. Aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ne kas nors kitas, o būtent kaltinamoji stikliniu ąsočiu sudavė A. K., kad būtent ąsočiui sudužus stiklo šukės sužalojo jam kairiąją akį. Baudžiamasis įstatymas numato, kad sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Jokių duomenų, kad A. K. būtų norėjusi nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, byloje nėra. Tačiau, suduodama stiprų smūgį stikliniu ąsočiu į galvą, kaltinamoji ne tik suprato, kad gali sužaloti A. K., bet ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas netiesiogine tyčia, todėl kaltinamosios veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus yra daroma išvada, kad A. K. nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – nesunkiu sveikatos sutrikdymu A. K., todėl ji privalo atsakyti už pasekmes, sukeltas neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais. Ne kas nors kitas, o būtent kaltinamoji padarė nukentėjusiajam sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuoti kaltinamosios nusikalstamą veiką pagal BK 139 straipsnį, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, teismas neturi jokios realios galimybės, nes tam prieštarauja objektyvūs, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti, A. K. kaltę pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. besąlygiškai patvirtinantys įrodymai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). 2017 m. gegužės 18 d. 22.30 val. kaltinamajai A. K. nustatytas 1,85 promilių girtumas(1 t., b. l. 97).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, jo sunkumą, į kaltinamosios asmenybę, amžių, šeiminę padėtį, kad ji su nukentėjusiuoju prieš kelis mėnesius susilaukė sūnaus, kad ji sužalojusi nukentėjusįjį pati telefonu kvietė jam medicininę pagalbą, kad ji anksčiau jau buvo nusikaltusi ir teista, į jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes ir daro išvadą, kad jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymu už šį nusikaltimą, savo dydžiu lygi sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Vis dėlto, teismo manymu, bausmės tikslai A. K. atžvilgiu gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai yra taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaltinamoji A. K. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikyta, todėl šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

2017 m. gegužės 19 d. tyrėjos nutarimu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 100-101), kurui paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai A. K. Kauno teritorinė ligoniu kasa pareiškė 1543,22 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 47-80) už nukentėjusiojo A. K. gydymą. Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad 1543,22 eurai kainavo nukentėjusiojo gydymas po jo patirtų sužalojimų, kuriuos padarė būtent kaltinamoji savo neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys yra objektyvus, realus, motyvuotas bei pagrįstas ir todėl pilnai tenkintinas, prašomą sumą priteisiant iš kaltinamosios A. K..

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra CD kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 2 p. – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308, 310 str. teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2015 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą bei nesumokėtą 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 6 MGL (225,96Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 19 d., 01.30 val. iki 2017 m. gegužės 19 d., 22.15 val.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 10 punktų nuostatas, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu auklėti ir prižiūrėti savo sūnų S., gimusį (duomenys neskelbtini), rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. K. 1543,22 Eur (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus dvidešimt du centus) gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra CD kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.