Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-425-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
1S-425-317/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-425-317/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės apylinkės teismo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 17 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 11 punktą paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų.

2. Bausmės pradžia – 2006 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. balandžio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tokį sprendimą motyvuojant tuo, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, mokosi, yra įgijęs krano operatoriaus specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas gali veikti kaip veiksnys, apsaugantis jį nuo tolimesnio nusikalstamumo, be to, savanoriškai dengia priteistus civilinius ieškinius, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra skatintas, vykdo socialinės reabilitacijos priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nors ir yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai (jis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra skatintas), tačiau nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas pažymėjo ir tai, kad A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja neženkliai - jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 61 balas pagal OASys metodiką, iš kurių 26 balai yra kintami. Be to, jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstamam jo elgesiui įtakos turėjo impulsyvumas ir savitvardos praradimas, kas neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Šių motyvų visumos pagrindu apylinkės teismas sprendė, kad dar negalima daryti išvados, jog A. M. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra pasirengęs lygtiniam paleidimui - jis nepažeidinės įpareigojimų, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, lygtinai paleistas ieškosis darbo, kad turėtų pajamų pragyvenimui, civilinių ieškinių dengimui ir dukros išlaikymui. Atkreipia dėmesį, nors nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau daugiau nei 14 metų alkoholio nevartojo, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas. Nuteistasis teigia, kad pasimokė iš savo klaidų ir daugiau nebenusikals, bus sąžiningas ir doras pilietis. Pažymi, kad šiuo metu dirba, buvo kelis kartus išleistas grįžti į namus 3 paroms, pažeidimų nepadarė.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į A. M. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalį), leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Jis taip pat yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo. Taigi, egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti paleistas lygtinai.

11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra baigęs elgesio korekcijos programą „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, lanko Kybartų suaugusiųjų vidurinę mokyklą, dirba, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia priteistus civilinius ieškinius, laikosi visų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2019 m. gruodžio 17 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas, jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų. Tačiau, šios A. M., jo elgesį pataisos namuose teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro. Kaip jau minėta, teisingam šio klausimo išsprendimui, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, leidžia manyti, jog jis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį tiek, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, šį sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė kodėl mano, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje dar negalima spręsti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų reikalavimų. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės – 61 balas, iš kurių net 26 balai dar yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama A. M. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du neigiami kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo paskutinio vertinimo A. M. nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 5 balais, o tai, įvertinus jam nustatytų kintančių balų skaičių, akivaizdžiai patvirtina, kad pastaruoju metu nuteistasis maksimalių pastangų esmingai pakeisti savo elgesį ir mąstymą nededa.

13. Pastebėtina ir tai, jog nors šiuo metu nuteistojo elgesys iš esmės atitinka nuteistiesiems keliamus drausmės reikalavimus, tačiau praeityje išimtinai teigiamu elgesiu jis nepasižymėjo. A. M., atlikdamas bausmę, drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkštaus pažeidimo padarymą - už narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar alkoholio vartojimą. Nors iš pateiktos medžiagos neaišku, už kokių konkrečiai psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nuteistajam buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau bet kokiu atveju tai neigiamai jį charakterizuoja, juo labiau įvertinus tai, kad paskutinį smurtinį nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad A. M., būdamas laisvėje, alkoholį vartodavo neatsakingai, tačiau pataisos įstaigoje jis jokių su alkoholio vartojimo prevencija susijusių užsiėmimų nelankė, todėl vertinti, kad paleistas lygtinai nuteistasis sugebės kontroliuoti potraukį svaigiesiems gėrimams, nėra pagrindo.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis neturi didelės darbo patirties. Nors šiuo metu jis mokosi 12 klasėje, yra įgijęs krano operatoriaus specialybę, o, paleistas lygtinai, žada registruotis Užimtumo tarnyboje ir ieškotis darbo savarankiškai, tačiau konkrečių ateities planų neįvardija. Asmuo, siekiantis integracijos į darbo rinką, su artimųjų pagalba gali ieškotis darbo ir būdamas pataisos įstaigoje, tačiau jokių pažymų apie tai, kad nuteistasis, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, nepateikta. Neturint išsilavinimo bei paklausios specialybės, įsidarbinimo galimybės yra ribotos, o tai gali prisidėti prie finansinio nestabilumo, kas gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys, kuris dengiamas minimaliai. Nors A. M. pataisos namuose dirba ir gauna atitinkamą atlygį, tačiau darbo užmokesčio pragyvenimui jam nepakanka, finansiškai nuteistajam padeda artimieji. Vadinasi, skundo autorius negeba tinkamai paskirstyti ir tvarkyti turimų lėšų, kas gali sukelti problemų ir tęsiant bausmės atlikimą neizoliuotam nuo visuomenės.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, svarstydamas galimybę A. M. taikyti lygtinį paleidimą, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į nuteistojo kriminalinę praeitį. Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikaltimus skundo autorius pradėjo daryti būdamas nepilnametis ir savo priešingo teisei elgesio visiškai nekoregavo. Nors A. M. nėra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau jo daromi nusikaltimai (šiuo metu jis atlieka bausmę už plėšimą, išžaginimą ir nužudymą) sunkėja, sukeliamos vis sunkesnės, kartais net ir negrįžtamos, pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. nusikaltus pirmą kartą jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau probacija nebuvo efektyvi ir sėkminga, jo daromų nusikaltimų daugėjo, jų pobūdis sunkėjo. Naujų nusikaltimų darymas rodo, kad asmuo yra linkęs pažeisti teisės normas, ignoruoti moralės nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad dėl paskutinių nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis kaltės nepripažino ir nors šiuo metu teigia savo elgesį vertinantis kritiškai, tačiau šios atgailos teisėjų kolegija nelaiko nuoširdžia. Net jei A. M. mąstymas šiuo aspektu iš tiesų pasikeitė, tai nekeičia aplinkybės, jog daugiau nei dešimtmetį jis ignoravo savo veiksmų neteisėtumą.

16. Taigi, nors ir pastebimi tam tikri teigiami A. M. pokyčiai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie faktoriai kol kas nenusveria visų aukščiau aptartų neigiamai jį patį, jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančių aplinkybių bei vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių. Skundo autorius turi ne tik deklaruoti vienus ar kitus siekius, tačiau ir imtis konkrečių veiksmų jiems įgyvendinti. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o šiuo metu nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

17. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nesureikšmino nei A. M. nusikalstamų veikų sunkumo ir pobūdžio, nei neatliktos bausmės dydžio, buvo vertinta visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie objektyviai neleido padaryti išvados, jog nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo A. M. skundas atmetamas, o pagrįsta ir teisėta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis