Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Virginijus Gedeikis Baudž. byla Nr. 1A-297-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00131-2009-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.5, 1.2.4.6.8, 1.1.8.1.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2011 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendžio, kuriuo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta vienerių metų dviejų mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausme, Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nutartimi subendrinta pagal to paties teismo 2008-03-26 ir 2008-01-30 nuosprendžius, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas būtas laikas nuo 2009-09-04 priimtos nutarties dėl M. B. lygtinio paleidimo prieš terminą iki faktinio jo paleidimo 2009-09-10, ir bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Patvirtintas 2011 m. sausio 11 d. kaltininko A. S., jo atstovės pagal įstatymą V. S. ir nukentėjusiojo R. M. pasirašytas susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1 500 Lt susitarime aptarta tvarka ir terminais.

Patvirtintas 2011 m. sausio 11 d. kaltininko E. K. ir nukentėjusiojo R. M. pasirašytas susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1 500 Lt susitarime aptarta tvarka ir terminais.

Patvirtintas 2011 m. sausio 11 d. kaltininko M. B. ir nukentėjusiojo R. M. pasirašytas susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1 500 Lt susitarime aptarta tvarka ir terminais.

R. M. ieškinio nagrinėjimo procesas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš E. K., M. B., A. S. ir V. S. nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p., teismui priėmus ieškovo atsisakymą.

Priteista solidariai iš M. B., E. K. ir A. S. 274,84 Lt gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinį įrodymą – magnetą (saugomą Telšių AVPK Rietavo PK pagal kvitą BBB Nr. 002264) – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. K. ir A. S., bet jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. K. ir A. S. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra M. B., E. K. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, 2009-12-21, apie 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bute dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikė R. M. sveikatą. R. M. rakinant 15 buto duris E. K. pribėgęs prie jo tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, ir abu susigrūmė. Grumtynių metu pro nukentėjusiojo atrakintas buto duris abu pateko į 15 butą ir toliau grūmėsi koridoriuje. M. B. ir A. S. patekus į koridorių pro praviras buto duris, M. B. rankoje turėtu magnetu tyčia sudavė vieną smūgį į galvą iš kambario atėjusiam V. K., padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvoje – nežymų sveikatos sutrikdymą, po to sudavė vieną smūgį magnetu į galvą R. M., padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą pakaušyje – nežymų sveikatos sutrikdymą. R. M. dėl magnetu suduoto smūgio nugriuvus ant grindų, M. B., E. K. ir A. S. tyčia kojomis spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir įspyrę ne mažiau kaip tris kartus padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir veido kairėje, muštinę žaizdą kairėje plaštakoje, ir antro piršto pamatinio pirštikaulio skeveldrinį lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. B. aiškina, kad tiek jo, tiek kitų nuteistųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti keršijant pastarajam už neteisėtus ir netinkamus veiksmus prieš M. M., tai, pasak nuteistojo M. B., patvirtina, kad šiuo atveju nusikaltimo objektas buvo ne viešoji tvarka, o R. M. sveikata, siekiant jam sukelti fizinį skausmą. Akivaizdu, kad viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, nes name, kur įvyko konfliktas, jo metu kiti asmenys triukšmo negirdėjo, jų ramybė nebuvo sutrikdyta ir nė vienas namo gyventojas tokių aplinkybių nepatvirtino. Be to, konfliktas iš esmės vyko bute, kur buvo atlikti visi smurtiniai veiksmai. Nuteistojo M. B. nuomone, jo veiksmai iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto turi būti perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio l dalį.

Apeliantas M. B. nurodo, kad skirdamas bausmę teismas konstatavo, kad jis nusikalto būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės, todėl jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Tačiau teismas neatkreipė dėmesio ir neįvertino, kad nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, įvykdė būdamas nepilnametis. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis visiškai prisipažino ir galisi nusikaltęs, su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, ir teismas šį susitarimą patvirtino. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo jis neturėtų realios galimybės atlyginti žalos susitarime nustatytu terminu, dėl to nukentėtų R. M. interesai. M. B. nurodo, kad anksčiau jam nebuvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsniu, ir mano, kad toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neprieštarautų įstatymui.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. B. kaltės klausimo neginčija, tačiau teigia, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais E. K. ir A. S. nukentėjusįjį R. M. sužalojo iš anksto susitarę atkeršyti pastarajam dėl to, kad jis skriaudžia jų draugą M. M., kuris prašė jų pagalbos. Apelianto M. B. teigimu, tiek jo, tiek kitų nuteistųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti keršijant pastarajam už neteisėtus ir netinkamus veiksmus prieš M. M., tai, pasak nuteistojo M. B., patvirtina, kad šiuo atveju nusikaltimo objektas buvo ne viešoji tvarka, o R. M. sveikata, siekiant sukelti jam fizinį skausmą. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad apeliantas M. B. bei kiti nuteistieji – E. K. ir A. S. – nukentėjusįjį R. M. sužalojo pastarajam kerštaudami dėl to, kad jis konfliktuoja su jų draugu M. M.. Tai yra įvykio dieną apeliantas M. B., kiti nuteistieji – E. K. ir A. S., taip pat M. M. bei Ž. N. buvo susirinkę pas M. K. ir visi tarėsi dėl keršto R. M. už jo konfliktus su M. M.. Nutarę „pamokyti“ R. M., tai yra atkeršyti jam už neteisėtus ir netinkamus veiksmus prieš jų draugą M. M., jie išėjo jo ieškoti. Pastarajam pasirodžius prie savo namo, tai yra išlipus iš automobilio ir įėjus į namo laiptinę, E. K. su A. S., M. B. ir Ž. N. nubėjo į šio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę. R. M. rakinant (duomenys neskelbtini) buto duris E. K. pribėgęs prie jo tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, ir abu susigrūmė. Grumtynių metu, pro nukentėjusiojo atrakintas buto duris abu pateko į (duomenys neskelbtini) butą ir toliau grūmėsi koridoriuje. Tada M. B. ir A. S. pateko į koridorių pro praviras buto duris, M. B. rankoje turėtu magnetu tyčia sudavė vieną smūgį į galvą iš kambario atėjusiam V. K., po to sudavė vieną smūgį magnetu į galvą R. M., padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą pakaušyje – nežymų sveikatos sutrikdymą. R. M. dėl magnetu suduoto smūgio nugriuvus ant grindų, M. B., E. K. ir A. S. tyčia kojomis spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Tai patvirtina nuteistųjų bei liudytojų parodymai.

Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-324/2005, 2K-716/2007, 2K-136/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, kvalifikuojanti aplinkybė, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, paprastai neinkriminuojama.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas M. B. ir kiti nuteistieji nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą kerštaudami pastarajam dėl to, jog šis konfliktuoja su jų draugu M. M.. Tai yra jie įvykio dieną susitarę atkeršyti nukentėjusiajam R. M. dėl pastarojo konfliktų su jų draugu M. M., ėjo ieškoti R. M., pamatę pastarąjį beeinantį į namo laiptinę, E. K. pribėgus ir sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, abu susigrūmė, ir grumtynių metu abu pateko į butą ir toliau grūmėsi, apeliantas M. B. ir kitas nuteistasis A. S. pateko į buto koridorių pro praviras buto duris, tada visi nuteistieji sudavė smūgius nukentėjusiajam. Visi nuteistieji aiškiai parodė, jog jie smurtavo prieš R. M. dėl to, jog norėjo atkeršyti dėl jo konfliktų su jų draugu M. M.. Todėl akivaizdu, kad apelianto M. B. bei kitų nuteistųjų pyktis dėl R. M. konfliktų su jų draugu M. M. susiformavo daug anksčiau – iki jie, aptarę veiksmų planą atkeršyti R. M., ieškodami pastarojo, pamatė jį išlipant iš automobilio ir einant į savo namo laiptinę.

Teisėjų kolegija tokias nustatytas aplinkybes vertina kaip asmeninio pobūdžio tarpusavio priešiškumą, santykių aiškinimąsi, peraugusį į smurtinį konfliktą, ir konstatuoja, kad apelianto M. B., kartu ir kitų nuteistųjų E. K. ir A. S. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį nulėmė ne chuliganiškos paskatos.

Nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistųjų veiksmai buvo siekimas sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį bei pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius. Konfliktas nors ir prasidėjo viešoje vietoje, tai yra daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, pažymėtina, kad iš esmės konfliktas vyko nukentėjusiojo buto koridoriuje, tai yra E. K. pribėgus prie nukentėjusiojo R. M. ir suduodant smūgius pastarajam, kai šis rakino savo buto duris bei jiems susigrūmus, grumtynės toliau vyko buto koridoriuje, kur netrukus pateko M. B. ir A. S., ir visi trys nuteistieji sudavė smūgius nukentėjusiajam, konfliktas įvyko vėlyvu paros metu (apie 23 val.), nėra jokių duomenų, kad jį būtų stebėję pašaliniai asmenys. Vien tik faktas, kad konfliktas prasidėjo viešoje vietoje, tai yra E. K. atlikus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, kai jis rakino savo buto duris, esant nustatytai neginčijamai aplinkybei, jog konfliktas iš esmės vyko buto koridoriuje, kur visi trys nuteistieji atliko smurtinius veiksmus prieš R. M., neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą, ar apeliantas M. B. bei kiti nuteistieji veikė dėl chuliganiškų paskatų.

Kadangi apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo apelianto M. B., kartu ir kitų nuteistųjų, kurie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, veiką kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), apelianto M. B., kartu ir apeliacinio skundo nepadavusių kitų nuteistųjų E. K. ir A. S. nusikalstama veika (BPK 320 straipsnis) perkvalifikuotina į švelnesnį Baudžiamąjį įstatymą – iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Perkvalifikavus M. B. veiką, iš naujo sprendžiamas bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skyrimo klausimas, taip pat darytini reikiami pakeitimai dėl nuteistajam M. B. paskirtos subendrintos bausmės. Kiti nuteistieji – E. K. ir A. S. – nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką yra atleisti, todėl ir perkvalifikavus jų veiką, nėra pagrindo spręsti bausmės jiems paskyrimo klausimą.

Skirdama M. B. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tokią pačią bausmės rūšį kaip ir apylinkės teismas – laisvės atėmimą, kolegija atsižvelgia į nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, tai yra, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, M. B. anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, esant neišnykusiam teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgtina į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tai yra, kad nustatytos M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai galisi nusikaltęs, bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bei aplinkybes, jog nuteistasis M. B. susitaikė su nukentėjusiuoju R. M., pastarasis jam atleido, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis neprieštaravo, kad nuteistasis M. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jam nutraukta. Apeliantas M. B. nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsižvelgė į jo ankstesnį teistumą ir konstatavo, jog jis yra recidyvistas, nes, apelianto teigimu, jis anksčiau nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, aplinkybė, jog jis anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, nekeičia pastarojo teisinio statuso, tai yra, jog jis naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, vadinasi, būdamas recidyvistu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendį pakeisti:

M. B., A. S. ir E. K. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.

M. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nutartimi pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-26 ir 2008-01-30 nuosprendžius subendrinta neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

E. K. palikti BK 38 straipsnio 1 dalies taikymą, A. S. – BK 93 straipsnio taikymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.