Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Aušrai Sedekerskienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nukentėjusiesiems N. K., A. V., M. U., E. Č., vertėjai Violetai Dobrovolskienei, kaltinamajam L. H., jo gynėjai advokatei R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. H., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-02-05 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas 2004-06-14 pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimas 6 mėn. ir 10 d., pritaikius LR BK 75 str. nuostatas bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, gyv. Kaune, Vaidilutės g. 4-12, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. H. 2008-09-23, apie 20.50 val., bute, Vaidilutės g. 4-12, Kaune, necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais išplūdo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų tyrėją N. K. bei Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato viešosios policijos operatyvaus valdymo poskyrio postinį A. V., taip įžeisdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 21.00 val., Vaidilutės g., prie namo Nr. 4, Kaune, viešoje vietoje, necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais toliau plūdo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų tyrėją N. K., Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato viešosios policijos operatyvaus valdymo poskyrio postinį A. V. bei jiems į pagalbą atvykusius Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 1-ojo būrio policijos pareigūnus – vyr. patrulį E. Č. ir patrulį M. U., taip įžeisdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

K. L. H. duodamas parodymus po apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-09-23 vakare jis, K. V. Ž., A. G. dalyvavo lietuvių parodoje, iš kur grįžo į jo butą, adresu Vaidilutės g. 4-12, Kaune. Jis grįžo pirmas, tada K.V. Ž. ir po to A. G.. K.V. Ž. pasakė, kad kieme netinkamai vėl sustatytos mašinos. Jiems būnant namuose, pasigirdo skambutis į duris, jis atidarė, pamatė du uniformas vilkinčius vyrus, nesuprato, kas atsitiko. Pareigūnai paklausė, kas buto savininkas, pasakė jis, paklausė, ar jis vienas namuose, atsakė, kad nevienas. Jam nespėjus atsitokėti, vienas pareigūnas lindo pro jo petį į buto vidų, jis buvo priverstas žengti žingsnį atgal. Taip jie vienas po kito suėjo į jo būstą. Jie garsiai kalbėjo, jausdamiesi turintys pirmumo teisę kalbėti, visi kalbėjo vienu metu ir garsiai pakeltu tonu. Jam tai sukėlė šoką, jis pasimetė, nesuprato, kas vyksta, jam kilo abejonių, ar ta policija tikra, ko čia atėjo. K.V. Ž. aiškinant apie kieme susidariusią situaciją, kad jie buvo įspėti dėl automobilio statymo ir jo terorizavimo, ir prašant tai išsiaiškinti, o pareigūnams nereaguojant, kėlė įtarimą, ko jie atėjo, nes nesiklausė, rodė nemandagumą, grubumą, be leidimo įsiveržė į svetimą erdvę, todėl K.V. Ž. pasakė „Linai, kviesk policiją“. Tada, kaip ir matyti vaizdo įraše, K.V. Ž. žengė žingsnį link jo, o jis ištiesė ranką. Tuo metu dingo vaizdo įrašas. Tuomet jis paskambino į policiją ir atitrūko nuo bute vykusių įvykių. Kadangi jam kilo abejonių ar tikra policija, skambino 112, norėjo pasiaiškinti, ar čia policija, ar kiti žmonės, ko jie nori, nes jie neprisistatė, neparodė pažymėjimų. Tada pareigūnas su geltona liemene ištiesė ranką paimti telefono, o operatorė tuo metu pasakė „duokit pakalbėt tuos įsiveržusius“, tą telefoną jis iš jo perėmė ir kažką pakalbėjo. Kai atidavė mobilų telefoną, dingo šviesa, jis pradėjo rėkti „šviesa dingo, kas čia darosi“, jį ištiko šokas, pagalvojo gal tikrai netikra policija, nes, kad taip elgiasi su menininkais. Prieš užgęstant šviesai jis matė, kad K.V. Ž. rankos „U“ formos, iškeltos į viršų, tada šviesa užgeso ir sušuko „iš Maskvos, imam“. Kai šviesa vėl užsidegė, pamatė, kad K.V. Ž. rankos užlaužtos už nugaros, K.V. Ž. pasakė, kad nieko nepadarė, tada vienas pareigūnas jį pravedė pro jį, o kitas ėjo paskui. Jis pasakė , kad „jokio žmogaus jis nenužudė“. Jis gestikuliavo rankomis, o pareigūnas traukė jo rankas sakydamas „ir tu eisi“. Suprato, kad turi tvardytis, jautė, kad jo teisės pažeistos. Matė, kad jie provokavo K.V. Ž., tas šaukimas, kad iš Maskvos. K.V. Ž. išvedė pro buto duris, jis būdamas šoke priėjo uždaryti duris. Būdamas prie durų dar kartą kvietė policiją, pasigirdo iš kiemo balsas „imam ir šitą“ ir jį pagriebė už rankos, pasakė reikės eiti kartu, pajuto skausmą į nugarą. Vėliau suprato, kad buvo panaudoti koviniai veiksmai. Jam užsuko rankas ir tai jam sukėlė nepakeliamą skausmą, jis suklupo iš skausmo. Kai atsitiesė, suprato, kad uždėjo antrankius, jį vedant jam pastoviai krisdavo šlepetė, gal ir šaukė, kad basas, bet tikrai neatsimena, nes buvo šokas. Mano, kad K.V. Ž. sulaikė už nieką, o jį gal už rankų gestikuliavimą, nesuprato. Nuvedė jį prie policijos mašinų, ten buvo K.V. Ž.. Juos įsodino vienas prieš kitą ir sėdėjo surakinti. K.V. Ž. prašė prisistatyti, pavardes pasakyti, bet jie nereagavo, tada jis sušuko, kad prisistatytų, bet jie vis tiek nereagavo, nuvežė į centro PK, išlaipino, įmetė į „šaltąsias“, liepė pasirašyti, ko nėra padaręs, nesirašė, sakė privaloma, nes laikys „šaltojoj“. Jis buvo šoke, strese, todėl pasirašė. Nurodė, kad pas jį K.V. Ž. atvažiavo dviračiu, A. G. miesto transportu, o jis grįžo pėsčias. K.V. Ž. dviratį pasidėjo tik įėjus į miegamąjį tarp lovos ir spintos. Filmuoti prašė K.V. Ž.. Jis suprato, kad pokalbis su pareigūnais nieko gero nežada, įstatymai pažeidinėjami, todėl filmavo, darė garso įrašą telefonu, diktofonu. Su kaimynais yra turėjęs konfliktų, nes automobilius statydavo prie jo įėjimo į butą. Jam atvykę pareigūnai nei karto neprisistatė nei vardu, nei pavarde, nei parodė pažymėjimą. K.V. Ž. gal ir paklausė, ar čia KGB, nes menininkai daug ką vadina kitais vardais ir interpretuoja. Mano, kad K.V. Ž. negalėjo keiktis. Teigia, kad jis yra nekaltas. Kad policijos pareigūnai jį kaltina, gali būti susiję su konfliktu tarp jo ir Volobujevų dėl kieme automobilių statymo.

Nors kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nepripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, tai yra policijos pareigūnų įžeidimą, tačiau jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Kaltinimai nusikalstamų veikų numatytų LR BK 286str. ir 290 str. padarymu buvo pareikšti K. V. Ž.. Gavus informaciją, kad kaltinamasis K.V. Ž. mirė 2012-03-25 (t.4,b.l. 155), 2012-04-24 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-336-530/2012, kurioje K. V. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str., jo atžvilgiu buvo nutraukta, kaltinamajam mirus (4 t., b.l. 175-176).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 286 str. gavus N. K. tarnybinį pranešimą, kad 2008-09-23 apie 20.50 val. nuvykus adresu Vaidilutės g.4-12, Kaunas, L. H. ir K.V. Ž. grasindami panaudoti fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams (t.1.b.l. 1).

Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrėti įtariamojo L. H. pateikti CD vaizdo ir garso įrašai prie prašymų nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 88-93, 2 t., b.l. 48-52). Peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris įrašytas nuo to momento, kai su policijos pareigūnais jau kalba K.V. Ž., jis pasibaigia, kai nuo policijos pareigūnų jie pasitraukia į kambarį. Iš vaizdo įrašo matyti, uniformuotas policijos pareigūnas stovėdamas tarpduryje išsitraukė kažkokį dokumentą ir rodo K.V. Ž. ir už jo esančiam L. H.. Taip pat matyti, kad aiškinasi situaciją, į buto vidų neina, stovi ir L. H., K.V. Ž., jiems besiaiškinant policijos pareigūnai jokių veiksmų nesiima, K.V. Ž. pasako, kad jie yra KGB ir liepia kviesti policiją. Policijos pareigūnus kvietė L. H., tik po to N. K. iš jo perėmus telefoną, jis iškvietė pastiprinimą, o pareigūnus atsiuntė VPK. Pokalbis vyksta apie situaciją kieme, apibraižytą automobilį(1 t., b.l. 66, 93; 3 t., b.l. 83). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 220, nustatyta, kad 2008-09-23, 21.22 val. K.V. Ž. buvo neblaivus, jam nustatyta 1,26 promilės neblaivumo laipsnis (2 t., b.l. 19).

Specialisto išvada, kad L. H. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (1 t. b.1. 125), atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, kad įtariamajam L. H. reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (1 t. b.1. 136-137). Atlikus stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje, įtariamajam L. H. diagnozuota liga, kodas F 20.05. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. H. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali būti teisiamas (2 t. b.1. 8-12).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 290str. visiškai įrodyta, ši veika inkriminuota kaltinamajam teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Kartu yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant pasipriešinimas teisėtiems policijos pareigūno veiksmams, jų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinami.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Šios bylos esmė ar nukentėjusieji: N. K., A. V., M. U., E. Č. vykdė savo pareigas, tuo metu kai jų atžvilgiu buvo sakomi žodžiai, kurie juos įžeidė. Byloje nėra ginčo dėl to jog N. K. įvykio metu buvo Kauno miesto VPK CPK kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjas, A. V. to paties komisariato Viešosios policijos operatyvaus valdymo poskyrio postinis, o M. U. ir E. Č. K. miesto VPK viešosios policijos patruliai. Tai, kad jie vykdė jiems pavestas pareigas įrodo tai, kad jie buvo uniformuoti, vyko tarnybiniu automobiliu, buvo gautas pranešimas apie apgadintą automobilį adresu Vaidilutės g.4 namo kieme. Apklausti liudytojais A. V. ir A. K. patvirtino, kad atvyko policijos pareigūnai ir jie nurodė butą, kur įėjo asmuo, kuris dviračiu apgadino kieme stovėjusį automobilį. Tų aplinkybių, kad K.V. Ž.(kurio atžvilgiu byla nutraukta) atėjo į L. H. butą, neginčijo ir teisme duodamas paaiškinimus kaltinamasis L. H. bei liudytojas A. G.. Atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00028-11 dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, tai yra dėl policijos pareigūnų 2008-09-23 galimai įvykdyto piktnaudžiavimo L. H. ir K. V. Ž. atžvilgiu, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. 2011-12-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00028-11 buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, konstatavo, kad policijos pareigūnai veikė vadovaudamiesi pagrindiniais tarnybos principais, veiklos tikslais, įstatymų nustatyta tvarka, jiems pavestas funkcijas, turimus įgaliojimus atliko tinkamai, veikdami nepažeidė teisės aktų, atlikdami pareigas vadovavosi tarnybos interesais ir principais, neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio, savo veiksmais nepadarė žalos. Dėl to, nesant policijos pareigūnų A. V., N. K., E. Č., M. U. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas( tomas 4, b.l. 95-109). Šis prokurorės nutarimas buvo skundžiamas, tačiau paliktas galioti, ir yra įsiteisėjęs. 2012-04-18 Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo objektyvus ir išsamus, jo metu surinkti visi galimi duomenys, turintys reikšmę procesinėms išvadoms padaryti, ir padaryta pagrįsta išvada, kad policijos pareigūnų A. V., N. K., E. Č., M. U. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių.

LR Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę policijos pareigūnui, užtikrinančiam jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, persekiojant asmenį įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekiant užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. A. V. teisme parodė, kad atidarius buto duris su N. K. prisistatė, pasakė savo pareigas. Iš vaizdo įrašo (kurį pateikė kaltinamasis L. H.) matyti, kad uniformuotas policijos pareigūnas stovėdamas tarpduryje išsitraukė kažkokį dokumentą K.V. Ž. ir už jo esančiam L. H.. Taip pat matyti, kad aiškinasi situaciją, į buto vidų neina, stovi ir L. H., K.V. Ž., jiems besiaiškinant policijos pareigūnai jokių veiksmų nesiima, K.V. Ž. pasako, kad jie yra KGB ir liepia kviesti policiją. Policijos pareigūnus kvietė L. H.( t.2.b.l. 19). Vienas iš pareigūnų dėvėjo uniformą, o kitas - policijos liemenę. Policijos veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas. Iš telefoninio pokalbio išklotinės(t.1.b.l. 64-66), kurioje užfiksuota, kad L. H. sakė, jog po jo butą vaikšto policininkai ir nežino ko nori. Į klausimą ar policijos pareigūnai prisistatė, atsakė „tokiais žodžiais prisistatė, bet neaišku, ko nori“. Todėl įvertinus aukščiau nurodytų įrodymų visumą darytina išvada, jog kaltinamasis suprato jog į butą užėjo policijos pareigūnai, suvokė jog jie vykdo tarnybines pareigas, aiškinasi su ten buvusiu K.V. Ž. automobilio apgadinimo aplinkybes. Tai, kad nuėjus į butą policijos pareigūnams aiškintis aplinkybių bute kurį laiką buvo ramu, o tik po keleto minučių pasigirdo triukšmas patvirtino teisme apklausti liudytojai A. V. ir A. K.. A. V. ir N. K. teisme parodė, kad pradžioje kaltinamasis L. H. teigė jog nieko bute nėra, bet netrukus iš kambario atėjo K.V. Ž., kuris juos ėmė vadinti „kagėbistais iš Maskvos“ . A. V. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, neįžeidinėti, pastarasis nesiliovė, ėmė tampyti už rankovės, todėl už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą sulaikant K.V. Ž. ir dedant antrankius, L. H. pradėjo įžeidinėti , sakydamas „piderastai“, „gaidžiai“, „kagėbistai“, kad atvykus netikra policija. Tokius žodžius sakė ne vieną kartą. Abu vartojo keiksmažodžius, įžeidžiančius žodžius, todėl tai juos įžeidė. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Atsižvelgus į aukščiau nuosprendyje išdėstytų L. H. išsakytų nukentėjusiųjų atžvilgiu žodžių turinį, kuriuos teisme patvirtino visi nukentėjusieji, pripažintina, kad L. H. tokiais veiksmais siekė pažeminti nukentėjusiuosius, siekė sumenkinti juo kaip policijos pareigūnus. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t.y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Tai, kad tokie žodžiai paprastai naudojami policijos pareigūnams įžeisti, kaip „kagėbistai, mentai, gaidžiai, piderastai“ rodo teisminė praktika ir teismų pripažįstami kaip žodžiai sakomi tikslu įžeisti, sumenkinti policijos pareigūnus kaip asmenis atliekančius savo tarnybines funkcijas. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus L. H. vedamas į tarnybinį automobilį, girdint pašaliniams asmenims (A. K., A. S., A. V. ir kt.) nukentėjusius pareigūnus M. U., E. Č., A. V. ir N. K. įžeidinėjo vartodamas įžeidžiančius žodžius:“kagėbistai, debilai, piderastai, gaidžiai“, vartojo rusiškus keiksmažodžius. Ir savo veiksmų nenutraukė iki buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į policijos komisariatą. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti visi keturi nukentėjusieji, kurių parodymai nuo pat pradžių, atsižvelgiant ir į praėjusį nemažą laiko tarpą nuo įvykio, buvo nuoseklūs, esminės aplinkybės dėl įvykio nesikeitė, bei liudytojai A. K. bei A. V., kurie davė parodymus teisme ir prašė vadovautis ankstesniais jų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas netikėti neturi jokio pagrindo. A. K. nėra L. H. kaimynas, jis visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi. Be to policijos pareigūnai ir pats kaltinamasis patvirtino, jog jiems prieš šį įvykį nėra tekę bendrauti, nėra buvę susiję jokiose medžiagose ar bylose. Tai, kad įvykio metu buvo aktyviai priešinamasi policijos pareigūnams rodo ir striukės antsiuvo nuplėšimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad įžeidinėjimas užtruko, jis tęsėsi ir viešoje vietoje girdint pašaliniams asmenims, todėl šie kaltinamojo veiksmai sudaro pagrindą jo padarytus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 290 str.. L. H. neabejotinai suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, taigi jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas vaizdo įrašo (darytą įvykio metu)duomenų apimtį vertino kitų bylos įrodymų kontekste, todėl konstatavo, kad filmuota buvo ne visą laiką, teismui pateikta ne originalus įrašas, o padaryta kopija (tai patvirtino kaltinamasis teismo posėdžio metu), tačiau kaltinamojo pateiktas vaizdo įrašas nepaneigia, jog nustojus filmuoti kaltinamasis išsakė nukentėjusiesiems įžeidžiamų ir necenzūrinių žodžių.

Kaltinamasis neabejotinai suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einančius policijos pareigūnus, taigi jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teisiamojo posėdžio metu jo duoti paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių yra akivaizdžiai siekiantys išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką. Teisiamojo posėdžio metu L. G. parodymai vertintini kritiškai, siekiant L. H. palankaus sprendimo, kadangi jis yra kaltinamojo draugas, teismo posėdžio metu aiškino, jog jis pradėjo filmuoti, kai pamatė, jog policininkai nepalaiko jų ( Ž., H. ir jo) pusės.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo nurodyti argumentai, kad nukentėjusieji šioje byloje savo elgesiu grubiai pažeidė LR Konstituciją, jo būsto neliečiamybės, asmens neliečiamybės teises, elgėsi nepagarbiai, įžūliai, sakė jog jie yra iš Maskvos, vartojo smurtą prieš menininkus, išjungė šviesą, su ir jie viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, teismas šiuo argumentus atmeta kaip neteisėtus ir nepagrįstus, kadangi 2012-04-18 Kauno apygardos teismas nutartyje Nr.1S-287-508/2012, visus šiuos kaltinamojo L. H. argumentus atmetė kaip nepagrįstus, todėl šis teismas vadovaujasi aukštesnės instancijos padarytomis išvadomis, jog policijos pareigūnai jokių pažeidimų vykdydami jiems pavestas pareigas nepadarė. Ištyrus bei įvertinus šios bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, daro analogišką išvadą, jog nukentėjusieji sulaikydami kaltinamąjį ir asmenį kurio atžvilgiu byla nutraukta, jiems suteiktų LR įstatymais įgaliojimų neviršijo, atliko jiems pavestas pareigas tinkamai, vadovavosi LR Policijos veiklos įstatymu, nepažeidė LR Konstitucijos nuostatų, ar kitų norminių aktų reikalavimų. Atmestini gynybos argumentai, kad neįtikėtina jog policijos pareigūnai ėmėsi uoliai tirti turto apgadinimo aplinkybes, kadangi policijos pareigūnų veiklą reguliuojantys įstatymai, o ir LR BPK 2str. įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Atmestini gynybos ir kaltinamojo argumentai ir dėl to, kad kelia abejones ikiteisminio tyrimo nešališkumu tas faktas, jog L. H. veika ilgą laiką buvo traktuojama kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams, o baigiant ikiteisminį tyrimą jam pareikštas įtarimas pagal lengvesnį BK straipsnį. Tokia situacija galima ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylą nagrinėjant teisme prokuroras turi teisę nuspręsti dėl įtarimo (kaltinimo) apimties, veikos perkvalifikavimo ir pnš., todėl nėra jokio pagrindo teikti, jog padarytas procesinis pažeidimas(BPK 170str., 187str.2d. ir kt.). Kaltinamasis nurodė, kad policijos pareigūnai naudojo fizinę jėgą užsuko ranką už nugaros tuo sukeldami fizinį skausmą. Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnis suteikia teisę policijos pareigūnui panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus (įvykio metu buvo panaudota fizinė jėga bei specialiosios priemonės – antrankiai). Tai, kad L. H. ir K.V. Ž.(kurio atžvilgiu byla nutraukta) elgėsi provokuojančiai pareigūnų atžvilgiu, nevykdė jų nurodymų, parodo ir kieme buvę įvykio liudytojai A. V. bei A. K., suplėšyta pareigūno uniforma, garso įrašas, kuriame pareigūnas kviečia pastiprinimą. Be to, agresyvų ir provokuojantį pareiškėjų elgesį patvirtina ir prie bylos prijungtas L. H. iniciatyva CD, kuris byloje apžiūrėtas. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareigūnai būtų provokavę kaltinamąjį imtis tokių veiksmų, įžeidinėti, vartoti keiksmažodžius, priešintis. Tai , kad pareigūnai nebuvo nusiteikę priešiškai kaltinamojo atžvilgiu parodo ir tas faktas, kad jie trečio bute buvusio asmens A. G. nesulaikė, neteigė jog pastarasis būtų elgęsis nepagarbiai, įžeidžiančiai jų atžvilgiu.

Kaltinamojo argumentai, jog A. V. keršija jam, o policijos pareigūnai pastarajam padeda , atmestini kaip nepagrįsti, nes nenustatytas jo ryšys tarp nukentėjusiųjų ir liudytojo A. V.. Kaltinamasis prie bylos buvo pateikęs garso įrašus darytus po įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui, vykusius tarp K.V. Ž., A. S. , L. H. ir kt. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Teismas daro išvadą jog šie pokalbiai nėra susiję su šios bylos esme, jie padaryti L. H. tuometiniams kaimynams nežinant, tai yra neteisėtu būdu, juose nėra jokios informacijos patvirtinančios ar paneigiančios L. H. inkriminuotos veikos buvimą ar nebuvimą, todėl nelaikytini įrodymais. Atmestini kaltinamojo gynėjos argumentai, kad pareigūnams nebuvo reikalo kviesti pastiprinimą, nes buvo sulaikomi tik du asmenys, tačiau nesutiktina su tokia gynybos pozicija, kadangi policijos pareigūnų viena iš pareigų yra sulaikyti asmenis siekiant kiek galima mažesnių padarinių sulaikomų asmenų sveikatai ar turtui.

Civilinio ieškinio nėra, turtui apribojimai netaikyti. Proceso išlaidų nėra.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jo jam įsiteisėjus, panaikinti (4 t., b.l. 135-136, 138).

Daiktiniai įrodymai – kompaktinė plokštelė, kurią pateikė L.H. K. miesto apylinkės prokuratūrai su 2009-05-25 prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei kompaktinė plokštelė su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.

Policijos uniforminė striukė, kuri grąžinta A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina policijos įstaigos nuosavybėn( BPK 94str.).

Bausmės klausimai.

Kaltinamojo L. H. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta( BK 59-60str.str).

Skiriant bausmę L. H. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (į atliktų veiksmų trukmę, apimtį ir intensyvumą), kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai ( BK 11str.3d.). Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: L. H. yra bedarbis, registruotas psichoneurologinėje įskaitoje (1 t., b.l. 114-115), Kauno Apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t. b.1. 120-121), praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b.l. 105, 109-111), administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 106). Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnio sankcija numato šias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Atsižvelgus į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, jauną amžių teismas mano jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skiriant piniginę bausmę- baudą. Kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis( BK 47str.3d.2p.). L. H. buvo sulaikytas 2009-09-23 ir 2009-12-31, bei atiduotas į psichiatrinę įstaigą ekspertizei atlikti nuo2010-03-01 – 2010-03-16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 141 str. 2 d., BK 66 str. buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką, o suėmimo laikas į bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. H. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir paskirti 30 MGL (tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. 2d. įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir psichiatrinėje įstaigoje ir laikyti paskirtąją bausmę – baudą, atlikusiu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinė plokštelė, kurią pateikė L.H. K. miesto apylinkės prokuratūrai su 2009-05-25 prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei kompaktinė plokštelė su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.

Policijos uniforminė striukė, kuri grąžinta A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina policijos įstaigos nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.