Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 95-368 taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. N. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 metams. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R. N. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, pasiunčiant R. N. į pataisos namus atlikti jam paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu R. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R. N. paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat R. N. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 17 d., jos pabaiga – 2020 m. birželio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

2. Nuteistojo R. N. skundas atmestinas.

3. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

4. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam R. N. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, R. N. savo skunde nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

6. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad R. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka. R. N. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 36 balų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip žema. Pažymėtina, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

7. Pateikti duomenys patvirtina, kad iš tiesų pastaruoju metu R. N. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai. Pataisos namuose jis dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Skatintas tris kartus, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, palaiko artimus socialinius ryšius su šeimos nariais. Nuo 2019 m. balandžio 14 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nepakanka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tai, jog R. N. nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, dirba, pagal galimybes atlygina civilinį ieškinį, laiką stengiasi leisti pozityviai, yra įvertinta pataisos įstaigos administracijos suteikiant jam teisę vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

8. Skunde nuteistasis R. N. teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, neatliktos bausmės dalis negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę.

9. Šiuo metu nuteistojo R. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 36 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Tačiau iš 36 nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 balų sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą (kurie nėra kintantys), o 16 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių yra išskirti net trys. Pastebėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos, tačiau remiantis HRC-20 nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika bei net devyni šią riziką didinantys veiksniai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis R. N. teigia, jog stengiasi atlyginti padarytą žalą bei teikia išlaikymą vaikams, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistojo pastangos nėra didelės, nes pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 2881,95 Eur, o yra išmokėjęs 261,04 Eur, o vaikų išlaikymui išmokėta tik 53,11 Eur.

10. Vertindama visumą aptartų R. N. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. R. N. bausmę atlieka už eilės tyčinių nusikaltimų, kurių dalį padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas bei aplinkybė, kad paskutinius nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, į ką ir pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas.

11. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstai skunde akcentuojama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, kai kuriuos duomenis susijusios su nuteistojo mąstymu, nurodė neteisingai. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas atsižvelgė į visus pateiktus duomenis, tame tarpe ir į 2019 m. gegužės 17 d. Socialinio tyrimo išvados 4.9 punkte nurodytas aplinkybes susijusias su nuteistojo R. N. mąstymu ir elgesiu, tad nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. N. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. N. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.