Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. N., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., BK 82 str. 1 d. 2 p., 5 p. ir BK 87 str. 2 d. 1 p., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesių bausmės atlikimo laiką atlyginti turtinę žalą - ir paskirtas elgesio apribojimas – įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

N. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., BK 82 str. 1 d. 2 p., 5 p. ir BK 87 str. 2 d. 1 p., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – per 6 mėnesių bausmės atlikimo laiką atlyginti turtinę žalą - ir paskirtas elgesio apribojimas - įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., BK 69 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

E. R., N. N. ir A. N. nuteisti už tai, kad 2006-04-18, apie 00.10 val., prie įėjimo į barą „Viesulas“, esantį (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupe su T. Š. viešoje vietoje įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam A. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą ir poodines veido kraujosruvas bei lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą: matant prie baro esantiems asmenims, A. N. sudavė nukentėjusiajam kumščiu du kartus į galvą, o šiam pargriuvus ant žemės, T. Š. sudavė vieną kartą kumščiu į nugarą, spyrė koja, apauta batu, keturis kartus į kojas, N. N. spyrė keturis kartus į nugarą, du kartus sudavė kumščiu į galvą, E. R. spyrė keturis kartus į nugarą, du kartus sudavė kumščiu į galvą. Vėliau pasiviję jau bėgantį A. A. Vilkėno gatvėje ant tilto per Šalnos upę, ant kelio važiuojamosios dalies N. N. sudavė nukentėjusiajam keturis kartus į galvą, o po to kartu su E. R., kišdami kojas ir tempdami už rankų, apvertė A. A.. Tačiau nukentėjusiajam vėl pabėgus, pasivijo ir toliau tęsė nusikalstamą veiką: Vilkėno gatvėje, ties 14 namu, N. N. sudavė penkis kartus kumščiu į galvą, E. R. sudavė penkis kartus į galvą, o A. A. nuo smūgių apvirtus, N. N. spyrė du kartus į galvą ir keturis kartus į nugarą, o E. R. spyrė du kartus į galvą ir keturis kartus į nugarą.

Nuteistieji prašo panaikinti nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Visi smūgiai A. A. buvo suduoti ne puolant, o ginantis nuo jo paties išpuolio, kadangi šis buvo girtas ir aktyvus konflikto dalyvis. E. R., A. N. bei N. N. parodymai nuo pirmosios apklausos buvo nuoseklūs, tačiau teismas į juos neatsižvelgė, o vertino kaip gynybinę poziciją. Liudytojų M. R., J. K., J. B., A. R. parodymus teismas vertino kritiškai, nes neva jų atvykti į teismo posėdį prašė nuteistųjų tėvai. Tada taip pat kritiškai turėtų būti vertinami ir liudytojų L. L., A. S., J. R. parodymai, nes šiuos liudytojus nurodė apklausti A. A.. A. A. nurodo tikslų suduotų jam smūgių skaičių, tai turėtų būti vertinama kritiškai. Teismas pripažino sunkinančia aplinkybe apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau jie tą vakarą alkoholinių gėrimų nevartojo ir po įvykio girtumas nebuvo nustatytas. Skirdamas bausmes, teismas neatsižvelgė į byloje esančią teigiamai nuteistuosius charakterizuojančią medžiagą, prieštaraudamas savo išvadoms paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apylinkės teismas nepagrįstai pakeitė nuosprendį A. N. ir N. N. ir paskirtas bausmes 2007-09-14 nutartimi subendrino pagal LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5d.1 p.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistieji ir gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir nuteistuosius išteisinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini, Apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, remdamasis įvykio dalyvių – nuteistųjų ir nukentėjusiojo, liudytojų – parodymais, medicinos specialisto išvados duomenimis, tinkamai nustatė įvykio aplinkybes, parodymus ir kitus duomenis įvertino kaip įrodymus, kurie patvirtino kaltinamųjų (nuteistųjų) dalyvavimą nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padaryme.

Iš Apylinkės teismo priimto nuosprendžio išvadų, iš duomenų, surinktų į baudžiamąją bylą, matyti, kad nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo įvyko socialinis kontaktas, peraugęs į nusikalstamų veikų padarymą. Įvykio dalyvių parodymai rodo, kad jie, įvykio dalyviai, skirtingai aiškina priežastis, aplinkybes, pagaliau nurodo skirtingus motyvus, dėl ko įvyko nurodytas kontaktas, lėmęs nusikaltimų padarymą nuosprendyje nurodytoje įvykio vietoje.

Teismo nuosprendyje išdėstyti duomenys, kurie kaip įrodymai pagrindžia nuteistųjų kaltumo klausimą. Nors nuteistieji, duodami parodymus teismui, nurodė kitokius savo padarytų veiksmų motyvus, tačiau teismas, motyvuodamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, atmetė nuteistųjų aiškinimus, kad dėl padarytų veiksmų jie yra nekalti, kad įvykį provokavo pats nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti teismo padarytų išvadų, nes į bylą surinkti ir nuosprendyje nurodyti duomenys kaip įrodymai, anot nuosprendžio, sudaro „vieningą įrodomąją medžiagą“.

Nuteistieji teigė, kad konfliktas bare iš pradžių kilo tarp nuteistojo N. N. ir nukentėjusiojo A. A., šis pirmas N. N. smogęs į galvą. Anot nuteistųjų, joks didesnis smurtas prieš nukentėjusįjį pavartotas nebuvo, išskyrus tai, kad, pasivijus iš baro išeinantį nukentėjusįjį po to, kai šis smogė N. N., ir paklausus, kodėl jis taip darąs, N. N. jam trenkęs plaštaka į galvą, nes nukentėjusysis griebęs E. R. už kaklo ir smaugęs.

Remiantis nuteistųjų parodymais būtų galima manyti, kad įvykis kilo dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio, kad smurtą prieš nuteistuosius vartojo jis, o ne priešingai, kaip teigiama nuosprendyje. Tačiau kiti byloje nustatyti ir kaip įrodymai įvertinti duomenys rodo, kad teismo padarytos išvados apie nuteistųjų kaltumą yra teisingos.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, konstatuojamas galvos sumušimas bei galvos smegenų sukrėtimas, kad tai atsitiko sudavus kumščiais ar spyrus koja ne mažiau kaip tris ar keturis smūgius į galvą. Teismo nuosprendyje medicinos duomenys įvertinti konstatuojant tai, kad nukentėjusysis buvo mušamas trijų asmenų, kad logiškai jis vienas prieš tris negalėjo rodyti aktyvios agresijos, todėl nepagrįsti nuteistųjų aiškinimai, jog jie patys buvo nukentėjusiojo užpulti ir sumušti. Teismas pažymėjo, jog po įvykio E. R. apskritai jokie sužalojimai padaryti nebuvo, o N. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – dešinės ausies būgnelio trauminis sužalojimas. Tačiau medicinos specialistas nurodė, jog konstatavus šį sveikatos sutrikdymą, nerasta duomenų apie išorinius sužalojimų pėdsakus, spėjama, kad tokį sužalojimą galima buvo padaryti smogus į ausį rankos plaštakos plokštuma. Tačiau ši išvada vertinant kitų nuosprendžiu nustatytų duomenų visumą neleidžia daryti kitokių sprendimų, negu jos padarytos nuosprendyje. Pirma, jeigu toks sužalojimas N. N. ir buvo padarytas, tai nereiškia, jog nukentėjusysis jį padarė apibrėžtai ir kryptingai: įvykio aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis iš tikrųjų buvo užpultas keturių asmenų, prieš jį buvo pavartotas brutalaus pobūdžio smurtas. Todėl galėjo būti, kad nukentėjusysis priešinosi fiziniais veiksmais ir smogė atgal kuriam nors iš jį užpuolusių asmenų. Antra, teismo nuosprendyje įvertinti kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymai. Teismas pagrįstai sutiko su liudytojų L. L., A. S., J. R. parodymų turiniu apie tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas ir žiauriai mušamas akivaizdžiai dėl chuliganiškų paskatų. Kritiškai vertinti šių asmenų parodymus vien dėl to, kad jie buvo kartu su nukentėjusiuoju, nėra priežasčių, nes, kaip minėta, šių asmenų parodymų turinys tiesos nustatymo požiūriu yra susijęs su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, kaip antai su medicinos specialisto išvados duomenimis. Beje, visi šie duomenys logiškai siejasi su liudytojų M. G., J. B., J. K. parodymais. Šie asmenys nebuvo įvykio dalyviai, jų parodymų turinys vaizdžiai atspindi įvykio išorinius objektyviuosius požymius, taip pat parodančius chuliganizmo esmę – iš pradžių muštynės vyko prie baro, po to nukentėjusysis vartėsi ant žemės, vaikinų grupė, nueidama iš muštynių vietos, spardė tvoras. Nors tvorų spardymas nesiejamas su formaliu kaltinimu, tačiau tai parodo, kad tvoras spardė ne ant kelio besivartantis nukentėjusysis, o iš įvykio vietos nueinantys nuteistieji, toliau demonstruodami akivaizdžią panieką viešajai aplinkai ir visuomenei. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai atmetė abejotinus liudytojų M. R. ir A. R. parodymus apie įvykio dalyvių konflikto pradžią ir priežastis, pagrįstai suabejota, ar apskritai jie buvo ir matė įvykį. Nuosprendyje pažymėta, kad šie liudytojai atvyko duoti parodymų paprašyti kaltinamųjų tėvų.

Teismas, nustatęs su įvykiu susijusias aplinkybes, tinkamai įvertino padarytų veikų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikavo padarytas veikas kaip viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų: iš nuosprendžio matyti, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo mušamas intensyviai, į įvairias kūno vietas buvo suduota daugybė smūgių. Tokie duomenys patvirtinti ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir įvykį mačiusių liudytojų parodymais. Todėl nėra priežasčių manyti, kad nukentėjusiajam tebuvo suduota tik tiek smūgių, kiek nustatyta nesunkių sužalojimų. Teismo medicinos specialistas galimų smūgių, dėl ko buvo padarytas nesunkus sužalojimas, skaičių apibrėžė tam tikru minimumu – ne mažiau kaip trys ar keturi smūgiai. Iš išvados tiriamosios dalies matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai veido sumušimai, poodinės kraujosruvos. Tai patvirtina nuteistųjų aktyvų smurtą prieš nukentėjusįjį, veiksmus, kurie buvo padaryti bendrininkaujant. Veiksmų bendrumas, susijęs su kiekvieno nuteistojo aktyvumu, leidžia daryti išvadą, kad nesunkus kūno sužalojimas, pasireiškęs ne dėl vieno smūgio sudavimo, buvo padarytas visų nuteistųjų bendrais veiksmais, kurie buvo apibrėžti vienodu motyvu – noru ir siekiu žiauriai mušti (spardyti) nukentėjusįjį, neleisti jam nei pasipriešinti, nei pabėgti iš įvykio vietos. Nustatyti, kuris iš nuteistųjų sudavė konkretų smūgį, galimybių nėra.

Nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas dėl bausmių paskyrimo, nes paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas nustatant realią reikšmę turinčius įpareigojimus užtikrina nuteistųjų elgesio kontrolę bei teisingumo vykdymo efektyvumą. Keisti paskirtų bausmių dydžių nėra pagrindo: jos atitinka padarytų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, veikų tyčinį pobūdį. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimą apskritai lėmė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, sankcija. Nors teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistuosius neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra, tačiau byloje esančių dokumentų duomenys rodo, jog nuteistųjų elgesys, neigiamas požiūris į pagarbą visuomenei nėra atsitiktinis: A. N. net tris kartus buvo baustas administracine tvarka, viešose vietose pasirodo būdamas neblaivus. Dar daugiau – N. N. girtauja būdamas nepilnametis, ironiškai ir įžūliai elgiasi su mokytojais. E. R. taip pat buvo baustas už pažeidimą, susijusį su alkoholinių gėrimų vartojimu. Kitaip vertinti teismo sprendimą dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo visiems nuteistiesiems priežasčių nėra: iš įvykį mačiusių asmenų parodymų matyti, kad visi nuteistieji buvo apsvaigę, dėl to elgėsi iššaukiamai, girtumas turėjo reikšmės nusikalstamų veiksmų padarymui, veikų motyvams. Beje, alaus gėrimą iki įvykio pripažino nuteistasis A. N..

Kaip minėta, nuteistieji N. N. ir A. N. skunduose nurodo, jog teismas po nuosprendžio paskelbimo priėmė kitą dokumentą – nutartį, kuria subendrino nuosprendžiu paskirtas bausmes. Tačiau, kaip matyti iš skundų turinio, nuteistieji dėl to nuosprendžio naikinti neprašo, nes skundų esmė grindžiama tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės.

Iš tikrųjų, teismas, priimdamas nuosprendį ir nuteistiesiems N. N. bei A. N. paskirdamas laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas pagal idealiąją sutaptį, jų nesubendrino, tai padarė po nuosprendžio priėmimo – 2007 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį ir remdamasis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. apėmimo būdu paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrino.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą – svarstydamas, ar pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo įstatymo, o kartu ir baudžiamojo proceso įstatymo, taikymo taisykles, pažymi, kad tokie teismo sprendimai, kurie paliečia esminius Baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio reikalavimus ir kurie priimami po nuosprendžio paskelbimo, nėra priimtini. Tačiau sprendžiant tai, ar dėl to turėtų būti panaikintas arba pakeistas nuosprendis ir papildomai priimta nutartis, atsižvelgtina į realias su teise susijusias problemas: kaip matyti iš nuosprendžio, bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra paskirtos teisingai. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 d. 4 p. nuostatomis, šios bausmės turėjo būti tuo pačiu nuosprendžiu subendrintos. Tačiau, kaip minėta, bausmės negalėjo būti subendrinamos kitaip nei apėmimo būdu – griežtesne apimant švelnesnę. Ši aplinkybė lemia išvadą, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo po nuosprendžio priėmimo, nepaskyrė ir negalėjo paskirti potencialiai didesnės bausmės, negu būtų buvę galima tai padaryti bausmes subendrinant iš dalies sudedant. Todėl, atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo trūkumas nepažeidė esminių teisingumo principų, teismo nuosprendžio ir su juo susijusios nutarties keisti ar naikinti pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistųjų E. R., N. N. ir A. N. apeliacinius skundus atmesti.