Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-112-449/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-11
Bylos Nr.: 1S-112-449/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-2-00028-2019-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Šiukšta, Jolanta Čepukėnienė, Algimantas Valantinas
Kaltinamasis: G. B.
Advokatai: Linas Belevičius

Kategorijos

2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)

Bylos Nr. 1S-112-449/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Rasa Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 15 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, M. N., E. M., J. J., A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos X mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje X miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų N. K., R mieste, T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos X mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „L“ (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – pistoletą, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „S“, užpuolė automobilyje „A“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „V“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto pistoleto E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „A“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą pistoletą į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „A“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į X mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą pistoletą, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip G. B., veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č., M. N., E. M., J. J., A. Z., dėl savanaudiškų paskatų organizavo K. B. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – pistoletą.

2. Be to, G. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, G. S., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir X nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis X nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir X nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis X nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Y“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į N. K., XXX mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą N. K., XXX mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000-4 000 Eur; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į N. K. gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „W“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „V“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepą, X mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „W“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš X per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su L. Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „W“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki N. K. R. miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. R. miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „W“ ir „V“ vyko į XXX miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „V“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „W“ iš R. miesto nuvyko į XXX miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „W“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais X kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini) gatvėje, XXX mieste, iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, XXX mieste, o grįžę į R miestą, A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Taip G. B., veikdamas organizuota grupe kartu su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M., G. S. ir A. Z., dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais X kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

3. Jis kaltinamas ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su A. J., suklastojo tikrą dokumentą – savo paties Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

3.1. A. B., iš anksto susitaręs su A. J., turėdamas tikslą padėti pastarajam slapstytis nuo teisėsaugos institucijų pareigūnų ir tokiu būdu išvengti atlikti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl padaryto sunkaus nusikaltimo, tyrimo nustatinėjamu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. iki 2017 m. gegužės 31 d., perdavė A. J. tikrą savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) poskyryje. A. J., vengdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį, įgijęs iš G. B. tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), šiame tikrame dokumente mechaniškai trynimo – skutimo būdu ar naudojant chemines medžiagas pakeitė pirminio turinio rekvizitus – asmens duomenų lape esantį vyro veido atvaizdą, t. y. G. B. nuotrauką pakeitė savąja ir tokiu būdu suklastojo šį dokumentą, kurį naudojo iki 2017 m. gegužės 31 d. slapstydamasis nuo teisėsaugos pareigūnų, kol 2017 m. gegužės 31 d. buvo pagal Europos arešto orderį išduotas į Lietuvą ir atgabentas į izoliatorių, kur pareigūnai rado ir paėmė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – G. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Be to, G. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su N. V., dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto grobimą, o būtent:

4.1. G. B. 2011 m. lapkritį organizavo A. N. didelės vertės turto pagrobimą panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, paminėtu laikotarpiu X mieste įtraukė į planuojamą padaryti nusikaltimą N. V., pasiūlydamas šiam bendrai įvilioti A. N. į pasalą, prisidengiant tariamu automobilio pardavimu, po ko apiplėšti nukentėjusįjį panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus nužudyti. N. V. sutikus, G. B. 2011 m. lapkričio 30 d. susisiekė su A. N. ir susitarė tą pačią dieną 16 val. susitikti R. F. – Lietuvos Respublikos pasienio ruože, (duomenys neskelbtini), tikslu apžiūrėti neva parduodamą automobilį „P“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą J. V. vardu. 2011 m. lapkričio 30 d. 16.00 val. susitikus (duomenys neskelbtini), A. N. apžiūrėjo G. B. ir N. V. neva pardavimui atvarytą automobilį „P”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susitarė 2011 m. gruodžio 2 d. atvykti į X miestą ir įgyti šį automobilį už 16 500 eurų. 2011 m. lapkričio 2 d. apie 16.00 val. A. N. automobiliu „M”, R. F. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykus į susitikimo vietą degalinėje „L“, esančioje (duomenys neskelbtini), G. B. ir N. V. ten atvyko automobiliu „B”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), A. N. sėdint automobilio „M”, R. F. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, G. B. įsėdo į minėto automobilio priekinio keleivio vietą šalia A. N., o N. V. sėdo ant galinės automobilio „M” sėdynės. G. B. paklausė nukentėjusiojo, ar pastarasis atsivežė pinigus. A. N. atsakius teigiamai, G. B. iš po striukės išsitraukė legaliai laikytą pistoletą, įrėmė A. N. į dešinį šoną bei grasindamas nužudyti, pareikalavo atiduoti pinigus. A. N. suvokiant, jog neįvykdžius G. B. ir N. V. reikalavimo bus nužudytas, nukentėjusysis atidavė G. B. su savimi turėtus 21 500 Eur. Pagrobęs pinigus G. B. A. N. pagrasino, kad priklauso „K” nusikalstamam susivienijimui ir nurodė nesikreipti į policiją, o grįžti į (duomenys neskelbtini) sritį bei neieškoti teisybės, jeigu A. N. nori gyventi. Tada G. B. ir N. V. išlipo iš A. N. automobilio, o nukentėjusysis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) sritį. Taip G. B., veikdamas organizuota grupe su N. V., panaudodamas šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto – 21 500 Eur plėšimą.

5. Jis kaltinamas dar ir pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą, o būtent:

5.1. G. B. žinodamas, kad ne mažesnės kaip 30 550 Eur vertės automobilis „P. M.“, originalus identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu – 2016 m. liepos 20-21 d. pagrobtas X, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo šį didelės vertės turtą ir naudojosi šiuo automobiliu, kol 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu automobilis „P. M.“ buvo paimtas policijos pareigūnų.

5.2. Be to, G. B., siekdamas sudaryti galimybę netrukdomai ir saugiai naudotis žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu – automobiliu „P. M.“, originalus identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo, nuo įgijimo laikė prie savęs ir bute adresu (duomenys neskelbtini), naudojo žinomai suklastotą dokumentą – R. F. transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrašytais žinomai neteisingais automobilio ir jo savininko duomenimis – automobilio „P. M.“, suklastotu VIN (duomenys neskelbtini), automobilio savininku V. L. G., kol šis žinomai suklastotas dokumentas 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Taip G. B. įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu – automobiliu „P. M.“, originalus identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis 30 550 Eur vertės turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą – R. F. transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas.

7. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismo nuomone, tik pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali visiškai eliminuoti G. B. galimybę pasislėpti nuo teismo ir tuo pačiu daryti naujus nusikaltimus.

Šalies argumentai

8. Kaltinamojo G. B. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir paskirti G. B. švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

8.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Nutarties motyvai nebėra pakankami tam, kad pateisintų griežčiausios kardomosios priemonės taikymą tokį ilgą laiką. Gynėjo nuomone, suėmimo taikymas G. B. yra neproporcingas. Gynėjas nurodo, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo.

Šalies argumentai

8.2. Pasak gynėjo, skundžiama nutartimi pratęsiant kaltinamajam G. B. suėmimo, taikomo jau daugiau nei 36 mėnesių, terminą dar trims mėnesiams nebuvo laikomasi imperatyvių reikalavimų, nurodytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, buvo pažeistas proporcingumo principas. Gynėjas teigia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. B. suėmimo, taikomo jau daugiau nei 36 mėnesių, terminą dar trims mėnesiams, t. y. iki trijų metų, nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl šiam kaltinamajam ir toliau turi būti taikoma tik išimtinė ir pati griežčiausia kardomoji priemonė. Skundžiamoje nutartyje teismas eilinį kartą perrašė tuos pačius teiginius iš ankstesnių nutarčių ir visiškai nevertino pasikeitusios procesinės situacijos – teisme jau buvo apklausti beveik visi liudytojai, kurie buvo įrašyti kaltinamajame akte, taip pat ir pagrindiniai liudytojai – A. Z. ir H. B.. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigiamajame etape. Pateiktų parodymų turinio analizė rodo, kad G. B. vaidmuo nusikalstamose veikose, lyginant su kitais kaltinamaisiais nebuvo pagrindinis, todėl akivaizdu, jog esant tokiam baigiamajam teisminio nagrinėjimo etapui bet kokios prielaidos, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali kokiu nors būdu sutrukdyti proceso sėkmei, yra minimalios. Dėl šios priežasties kitiems kaltinamiesiems buvo parinktos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau minėtos aplinkybės skundžiamoje nutartyje net nepaminėtos. Teismas, sprendžiantis dėl ilgalaikio suėmimo taikymo, negali apsiriboti savo ankstesniais procesiniais sprendimais, o turi vertinti realią būtinybę ir realų suėmimo pagrindų egzistavimą konkretaus sprendimo priėmimo metu. Aptarti skundžiamos nutarties teiginiai tiesiogiai patvirtina, kad šiuo atveju nurodytų reikalavimų nebuvo laikomasi, šiuo atveju ne tik nebuvo nustatyta reikšmingesnių pagrindų egzistavimo, tačiau nebuvo vertinta, jog dalis pagrindų jau išnykę. Kaip ir nebuvo laikomasi reikalavimo kas kartą vertinti, ar kardomųjų priemonių tikslų, įtvirtintų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas negali būti užtikrintas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

8.3. Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje, grindžiant suėmimo termino tęsimą BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, išimtinis dėmesys skiriamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui. Suėmimo termino pratęsimo negali pagrįsti vien galimos bausmės griežtumu, turi būti atsižvelgta ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad kitoje šiuo metu ikiteisminio tyrimo stadijoje esančioje baudžiamojoje byloje G. B. yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, galimai neteisėtai veikusiu N. K., A. R., R. F., U. R., todėl, anot teismo, galima daryti išvadą, jog kaltinamais gali turėti ryšių ne vienoje užsienio valstybėje ir pasinaudodamas jais gali mėginti bėgti ar slėptis nuo teismo. Gynėjo nuomone, tokie teismo motyvai pažeidžia imperatyvias baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-36-317/2021 ribas apibrėžia 2019 m. spalio 2 d. surašytas kaltinamasis aktas pabaigus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00028-19 bei jo pagrindu priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 straipsnio 1 dalyje yra griežtai apibrėžtos teisminio nagrinėjimo ribos – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečioje baudžiamojoje byloje priimami teismo procesiniai sprendimai gali būti grindžiami tik tais duomenimis, kurie yra tos bylos duomenys, ir su kuriais betarpiškai susipažino teismas.

8.4. Pasak gynėjo, apygardos teismas ignoravo faktus, kad G. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą ir teisėtas pajamas, o prieš pat jo sulaikymą gavo kreditą būstui įsigyti ir pradėjo šį projektą realizuoti. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis saistomas tvirtais socialiniais ir šeimyniniais ryšiais, todėl nėra net prielaidų išvadai, jog G. B. bandys bėgti ar slėptis nuo teismo. Toks teismo abejingumas aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste tik parodo, kad šioje byloje yra tiesiog suabsoliutinama viena aplinkybė – gręsiančios bausmės griežtumas, kuriai suteikiamas prioritetas visų kitų aplinkybių atžvilgiu. Tokiu būdu apygardos teismas pažeidė tiek BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą atsižvelgti į kaltinamojo socialinių šeiminių ryšių visetą, tiek nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotas nuostatas, jog gręsiančios bausmės griežtumas nėra pakankama sąlyga taikyti suėmimą, o jokios kitos bylos aplinkybės apskritai neleidžia daryti išvados, kad G. B. bent jau turėtų intencijas bėgti, slėptis. G. B. su Lietuvos Respublika sieja beveik visi įmanomi pozityvūs socialiniai ryšiai. Užsienio valstybėse jis jokių socialinių ryšių neturi, o tai, kad vienas iš nusikaltimų, pagal kaltinimo formuluotes, buvo vykdytas N., niekaip nerodo, kad G. B. toje valstybėje turi kokių nors ryšių. Iš bylos medžiagos matyti, jog jis į N. išvykęs nebuvo.

8.5. Gynėjo nuomone, įvertinus G. B. socialinių šeiminių ryšių stiprumą, atsižvelgiant į šios bylos proceso stadiją bei į kitomis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiūra, galimus taikyti suvaržymus, šie socialiniai ryšiai yra pilnai pakankami tam, kad užtikrinti, jog paleidus G. B. iš suėmimo jis nesislėps (nebėgs) nuo teismo bei kitais būdais netrukdys proceso sėkmei. Be to, ir ilgas taikyto suėmimo laikotarpis mažina riziką, jog jis galėtų turėti intenciją slėptis.

8.6. Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje, grindžiant suėmimo termino tęsimą BPK 121 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teismas nepagrįstai vertino G. B. išnykusius teistumus. Nei skiriant bausmes, nei taikant procesinės prievartos priemones negali būti vertinami išnykę teistumai. Todėl aplinkybė, kad G. B. yra teistas prieš beveik 15 metų, neturi ir negali turėti jokios teisinės reikšmės sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą, taip pat teisinės reikšmės neturi ir kiti išnykę jo teistumai.

8.7. Be to, gynėjo nuomone, G. B. tariamas dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje irgi nepagrindžia to, kad jis paleistas iš suėmimo darys naujus nusikaltimus. Teisme nagrinėjamoje byloje G. B. nėra kaltinamas dalyvavęs nei nusikalstamo susivienijimo veikloje, nei ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pasak gynėjo, bet kokios nuorodos į ikiteisminį tyrimą, kuriame tiriamos kitos nusikalstamos veikos, neturi teisinio pagrindo, nes šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nėra ir negali būti susipažinęs su kito ikiteisminio tyrimo medžiaga, nežino ir negali žinoti kokie konkretūs įtarimai yra pateikti konkretiems asmenims, ar pateikti įtarimai yra grindžiami bent minimaliai patikimais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nutartyje netiesiogiai nurodomas ikiteisminis tyrimas trunka jau eilę metų, tačiau nėra pabaigtas, nėra surašytas kaltinamasis aktas, nėra perduotas į teismą, tai rodo, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti į teismą, atitinkamai tyrimo eigoje pateikti įtarimai, kurie nebuvo patikrinti teisme, negali turėti jokios teisinės reikšmės, vykstančio ikiteisminio tyrimo faktu negalima konstatuoti asmens tariamo pavojingumo bei polinkio nusikalsti, nes jokiame teisiniame procese apskritai nėra nustatyta, kad jis būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas, jog būtų dalyvavęs ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Gynėjas nurodo, kad jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, jog G. B. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra.

8.8. Gynėjas nurodo, kad teismas net nesvarstė galimybės G. B. taikyti kitas kardomąsias priemones. Kaltinamojo šeima yra pasiruošusi įmokėti ne mažesnį nei 20 000 Eur užstatą. Už G. B. sumokėta užstato suma, atsižvelgiant į jo ir jo šeimos narių turtinę padėtį, yra didelė pinigų suma, kurios pakanka tam, kad užtikrintų netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą tolesniame procese. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Ši kardomoji priemonė užtikrintų, kad ne tik tai, jog būdamas laisvėje G. B. negalės bėgti (slėptis) nuo teismo bei nedarys naujų nusikaltimų, bet ir jokiais kitais būdais nepakenks vykstančiam procesui. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui, pavojingumui bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams.

8.9. Gynėjas pažymi, kad pirmuosius šešis kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius kaltinamajam nebuvo leista nei skambinti, nei susirašinėti su šeimos nariais ir artimaisiais. Šiuo metu dėl Lietuvos Respublikoje sparčiai plintančios Covid-19 pandemijos suimtiesiems taip pat yra uždrausta turėti kontaktinius pasimatymus su artimaisiais. Šios aplinkybės jau ilgą laiką apriboja G. B. privatų gyvenimą, jo socialinius ryšius. Taikoma kardomoji priemonė neproporcingai riboja G. B. teises.

8.10. Gynėjo nuomone, kad nagrinėjamu atveju pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai pilnai gali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones. Priešingai, nuolat pratęsiant ilgalaikį suėmimo taikymą vien formaliais pagrindais ir tokio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvuojant, yra nepagrįstai ir neproporcingai varžomos kaltinamojo teisės. Įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, suėmime G. B., pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – konvencija) 5 straipsnyje įtvirtintas pamatines žmogaus teises, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei EŽTT praktikoje suformuotas šios teisės normos taikymo taisykles, būtų laikomas daugiau nei 3 metus, o tai yra nepateisinama nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių aspektu. Be to, vadovaujantis EŽTT išaiškinimai, suėmimo tęsimas negali būti naudojamas taip, kad iš anksto pakeistų bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo G. B. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė G. B. kardomosios priemonės suėmimo terminą.

11. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą.

12. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų liudytojų A. Z., J. M., M. G., R. K., R. P., V. P., V. J., A. A. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros bei kratos protokoluose, specialisto išvadose, N. K. H. teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, N. teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis G. B. galėjo padaryti nusikalstamas veikas.

13. Kaltinamojo G. B. gynėjas nurodo apie tai, kad pirmosios instancijos teisme jau apklausti didžioji dalis liudytojų, nurodytų kaltinamajame akte, apklausti ir, jo nuomone, pagrindiniai liudytojai, todėl bylos nagrinėjimas yra baigiamojoje stadijoje, o apklaustų liudytojų parodymų analizė rodo, jog G. B. vaidmuo nusikalstamose veikose nebuvo pagrindinis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo duomenis ir spręsdamas klausimą dėl G. B. suėmimo termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Šioje proceso stadijoje pakanka surinktų duomenų pagrįstam manymui, kad kaltinamasis galėjo padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas.

14. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

15. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. B. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nurodytų suėmimo pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.

16. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

17. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. kaltinamas padaręs 11 nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už visas šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų (pavyzdžiui, už BK 135 straipsnio 2 dalį, už BK 180 straipsnio 3 dalį, už BK 199 straipsnio 4 dalį) numatytos išimtinai tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog G. B. nusikalstamas veikas galimai padarė veikdamas organizuota grupe, o jo vaidmuo buvo vienas pagrindinių ar net pagrindinis – organizatoriaus, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju gali turėti reikšmės griežtesnės bausmės skyrimui. Pažymėtina, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis G. B. gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau galima sutikti su skundo teiginiais, kad tai nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Būtent taip bausmės griežtumą kartu su kitomis aplinkybėmis ir įvertino apygardos teismas.

18. Teismas pagrįstai įvertino jo turimus ryšius užsienio valstybėse. Teismas įvertino duomenis apie tai, kad G. B. kitoje baudžiamojoje byloje siejamas su šaunamaisiais ginklais ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, neteisėtai veikusiu N. K., A. R., R. F., U. R. ir kitose užsienio valstybėse. Šie duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad kaltinamasis gali turėti kriminalinių ryšių ne vienoje užsienio valstybėje. Skunde G. B. gynėjas nurodo, kad teismas, vertindamas šiuos duomenis, pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas iš esmės pačios baudžiamosios bylos nenagrinėja. Atsakant į tuos pačius skundo argumentus, ankstesnėse nutartyse aukštesnysis teismas ne kartą teisingai nurodė, kad nors šie duomenys negali būti tiesiogiai vertinami, jie suteikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis yra asmuo, galimai turintis autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, veikiančių ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Be to, iš apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių taip pat matosi, kad dalį nusikaltimų G. B. galimai padarė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taigi aptarti duomenys suteikia pagrindo manyti, jog G. B. gali turėti ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir ne vienoje užsienio valstybėje, o, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, jis gali slėptis nuo teismo ir užsienyje.

19. Teismas įvertino ir tai, kad G. B., be kitų nusikaltimų, kaltinamas tuo, jog suklastojo dokumentą ir panaudojo jį turint tikslą padėti kitam kaltinamajam A. J. slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų, taip išvengiant nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ši aplinkybė, aukštesnio teismo vertinimu, taip pat sustiprina paties G. B. pasislėpimo nuo teismo riziką.

20. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas įvertino ir skunde nurodomas G. B. socialinius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje. G. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, iki sulaikymo dirbo, vedęs, turi vaikų, jo šeima yra sudariusi sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau jos, vertinant su jau aptartomis aplinkybėmis, nepaneigia prognozuojamo G. B. bėgimo nuo teismo tikimybės.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad kaltinamasis G. B., būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą bei neišvengiamumą, pasinaudodamas turimais kriminaliniais ryšiais bei savo paties galimais įgūdžiais klastojant dokumentus, gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, jog asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis).

22. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

23. Kaip minėta, G. B. kaltinamas padaręs 11 nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Iš jų du sunkūs ir du labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš kaltinamojo akto matosi, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, didžioji dalis veikų padarytos veikiant organizuota grupe. Kaip minėta, paties G. B. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo ne antraeilis, o vienas iš pagrindinių ar net pagrindinių. Dalis nusikalstamų veikų galimai padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, dalis nusikalstamų veikų galimai padarytos turint tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų. Be to, nors skunde nurodoma, kad G. B. iki suėmimo dirbo, turėjo teisėtų pajamų, tačiau galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas (jis kaltinamas įgijęs ir naudojęsis automobiliu, kuris buvo galimai gautas nusikalstamu būdu, taip pat jis galimai organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto – 21 500 Eur plėšimą) leidžia daryti išvadą, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių. Teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis G. B. anksčiau teistas net 5 kartus, o dalis nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas nagrinėjamoje byloje, savo pobūdžiu yra žymiai sunkesni už praeityje padarytus nusikaltimus. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad G. B. teistumai yra išnykę, nurodo, jog ši aplinkybė negali turėti reikšmės sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą. Atsakydamas į tuos pačius skundo argumentus, ankstesnėje nutartyje aukštesnysis teismas jau nurodė, kad aplinkybė apie ankstesnį kaltinamojo teistumą privalo būti vertinama sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos. Ši aplinkybė, aukštesnio teismo vertinimu, neigiamai apibūdina G. B., rodo jo polinkį nusikalsti. Apygardos teismas įvertino ir duomenis apie įtarimus kaltinamajam kitame atskirtame ikiteisminiame tyrime, apie jį jau buvo nurodyta, ir tai, jog nusikaltimus G. B. pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus. Šios aplinkybės taip pat suteikia pagrindo išvadai, kad G. B. antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kaltinamasis G. B. gali daryti naujus nusikaltimus.

25. Kaip jau buvo nurodyta, G. B. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2018 m. balandžio 17 d. Galima sutikti su skundo argumentais, kad suėmimas kaltinamajam taikomas pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgusi į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už sunkiausią G. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimas nėra pažeistas. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje aukštesniojo teismo nutartyje, pagal EŽTT praktiką ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai išskirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymą. Be to, EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko tarpą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme. Teisėjų kolegija išskirtinėmis priežastimis, kurios pateisina tolimesnį G. B. taikomą suėmimą, laiko bylos sudėtingumą (kaltinimai pareikšti 17 kaltinamųjų, nusikalstamos veikos padarytos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, didžioji dalis veikų galimai padarytos veikiant organizuota grupe) ir bylos didelę apimtį (baudžiamąją bylą sudaro 78 tomai). Be to, nėra duomenų apie nepagrįstą bylos teisminio nagrinėjimo vilkinimą. Objektyvios aplinkybės, susijusios su COVID-19 pandemija, daro įtaką bylos nagrinėjimui. Iš bylos matosi, kad teismo posėdžiai buvo atšaukti dėl kitam kaltinamajam nustatytos COVID-19 ligos, taip pat ir dėl kitų objektyvių priežasčių (advokatų nedarbingumo). Nepaisant to, Kauno apygardos teismas stengiasi užtikrinti kuo sklandesnį ir spartesnį procesą. Teismas jau kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją dėl bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina, be to, šiuo metu yra suplanuoti 7 teismo posėdžiai iki 2021 m. spalio 1 d.

26. Atsižvelgus į visas jau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pratęsdamas G. B. kardomosios priemonės terminą apygardos teismas nepažeidė nei BPK nuostatų, nei Konvencijos nuostatų. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį ir sunkumą, gresiančią bausmę, vaidmenį, jo asmenybę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą G. B. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nurodomas ir skunde, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad tik griežčiausia kardomoji priemonė gali visiškai eliminuoti galimybę G. B. pabėgti (pasislėpti) nuo teismo ir tuo pačiu daryti naujus nusikaltimus. Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Ši išvada grindžiama ne vien kaltinimo sunkumu ir formaliais pagrindais, tačiau visų jau aptartų konkrečių bylos aplinkybių įvertinimu.

27. Skunde nurodoma aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaneigia G. B. teismo nustatytų suėmimo skyrimo sąlygų ir pagrindų. Pažymėtina, kad skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu teismas įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias būtent su konkrečiu kaltinamuoju. Kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės sąlygų ir pagrindų nepaneigia ir skundo argumentai apie bylos baigiamąjį etapą.

28. Be to, atsakant į tuos pačius skundo argumentus apie tai, kad kaltinamojo G. B. socialiniai ryšiai buvo nepateisinamai ribojami dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, pirmuosius šešis kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius jam nebuvo leista kontaktuoti su šeimos nariais ir artimaisiais, aukštesnysis teismas, kaip ir ankstesnėse nutartyse, dar kartą nurodo, kad dėl karantino ne tik suimtiems asmenims, bet ir visiems Lietuvos Respublikos gyventojams buvo taikomi apribojimai, susiję su judėjimu, susitikimais ir pan. Todėl nėra pagrindo teigti, jog G. B. teisės ir laisvės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais buvo nepateisinamai ribojamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėLinas ŠiukštaAlgimantas Valantinas