Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1591-1011/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-19
Bylos Nr.
1-1591-1011/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
B. B., I. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1591-1011/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07207-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, Beatai Rutkauskaitei, A. N. ir Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorams K. K. ir Š. Š.,kaltinamajam A. M. (A. M.),nukentėjusiesiems B. B. ir I. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-13 baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiasm, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2017-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą (bausmė atlikta),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. (2 veikos), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinės tėvui, o būtent:

2017-02-13, apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto su B. B. metu pargriovė jį ant žemės, užgulęs laikė jį prispaudęs prie žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam B. B. poodinę kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Tokiais veiksmais A. M. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, A. M. sukėlė skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent:

2017-02-13, apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto su B. B. metu, kai pargriovęs jį ant žemės, užgulęs ir laikydamas jį prispaudęs prie žemės bandė jam suduoti ranka, o I. B., gindama savo tėvą, traukė A. M. nuo B. B., A. M. ranka sudavė nukentėjusiajai I. B. per dešinį žandą ir pastūmė ją, dėl ko ji griūdama ir atsitrenkdama į lovos kampą susimušė dešinį petį ir taip sukėlė I. B. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. M. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Šalies argumentai

A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Nurodė, kad iki konflikto su B. B. kilimo sėdėjo kambaryje, žaidė kompiuteriu. Tada atėjo girtas B. B., pradėjo „burbuliuoti“. Tuo metu mano vaikai žaidė, bėgiojo iš vieno kambario į kitą, jis juos apvadino „bistrukais“. Po to vieną kartą B. B. sudavė jo vaikui per užpakalį, o jam (kaltinamajam) tarė: „Ką negalite tėvo užmušti?“. B. B. girtas visada taip savo sūnums sako. Kai pasakė jam, kad apsiramintų, tai jis atsistojo iš lovos puolė, todėl B. B. paguldė jį ant žemės. I. tuo metu buvo virtuvėje, atbėgo ir pagalvojo, kad mušu jos tėvą. P. I. pasitrauk ir pastūmiau ją, ji nugriuvo ant lovos. Tuo metu ji pati buvo išgėrusi. Tyrėja tvirtino, kad matė ant B. galvos žaizdą. Tačiau ši žaizda atsirado iš seniau, nes B. B. visada su kepure būna. Tvirtina, kad B. B. į galvą nesudavė, konflikto metu su B. buvo susikabinęs paguldė jį ant žemės suėmęs už atlapų, tačiau kai jis krito smūgio nebuvo, kumščiu nebuvau užsimojęs. Pripažįsta, kad trenkdamas I. sukėlė jai skausmą, nors to nenorėjo. Kai užlaužė B., tai irgi sukėlė jam skausmą, tačiau B. B. norėjo tik apraminti. T. I. atsiprašė ir išėjo iš namų. B. B. neatsiprašė tada ir vėliau, nes jo nematė. Dabar dirba neoficialiai statybose pas draugą, išlaiko vaikus ir sugyventinę, kiekvieną savaitę duodu pinigų po 200 Eur. Jeigu teismas paskirtų viešuosius darbus, juos sutiktų dirbti. Nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, prašo teismo neskirti probacijos priežiūros.

Nukentėjusysis B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukros sugyventinis A. M. kiekvieną dieną ateina girtas, I. jo bijo. Paskutinio konflikto metu A. M. atėjo ir pradėjo rėkti, garsiai leido muziką. Pasakiau jam, kad elgtųsi tyliau, nes man galva po traumos svaigsta. Jis man atsakė : „užsičiaupk, seni“. Be to, jis man su mediniu pagaliu trenkė per galvą iš galo. Aš atsisėdau ant sofos, nes apsvaigau, pradėjo smaugti paėmęs už krūtinės, norėjo išmesti į koridorių. Aš buvau ant lovos, o ne ant žemės. A. I. ramino jį, nes aš surėkiau „I., padėk“. I. jį nuplėšė nuo manęs ir tada pamačiau, kad pati kažkur nusviesta buvo. Žaizda galvoje kraujavo. Negaliu pasakyti, ar buvo petys sumuštas, nes visur trankė. Santykiai su kaltinamuoju blogi, nes I. vaikais rūpinasi, o jis su draugais geria, triukšmauja. Po šio įvykio konfliktų su kaltinamuoju nebuvo, nes I. jo neįleisdavo. A. M. jo neatsiprašė, žalos iš kaltinamojo nereikalauja. Po konflikto lauke buvo ant suoliuko, atvyko medikai, iš karto atvyko policijos pareigūnai. Apžiūra pas ekspertą atlikta tik po 10 dienų. Medikai gal ir ne tą pačią dieną buvo atvykę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. B. paaiškino, kad nagrinėjamo konflikto aplinkybes atsimenu. Nurodė, kad kai tarp jos tėvo B. B. ir sugyventinio A. M. kilo konfliktas, jie su A. buvo virtuvėje, kaltinamasis žaidė su kompiuteriu, o tėtis B. B. kambaryje miegojo. Jis (tėtis) visada bumba, žodžiais kabinėjasi. Kažką virtuvėje nusisukusi darė, kai išgirdo nuvirtusią kėdę. Kai atbėgau į kambarį, pamatė, kad tėtis gulėjo ant žemės, o A. jį prispaudęs laiko. Bandė vieną kartą atskirti, bet jis (A.) ją nustūmė, antrą kratą griebė juos atskirti, tada A. jai „tėškė“. Gavusi antausį krito į lovos kampą, atsikėlusi pradėjo vėl traukti, išskyrė juos ir tada jis (A. M.) pabėgo. Tėtis (B. B.), kai būna girtas, jis po incidento yra psichiškai nesveikas, užgaulioja mane ir vaikus necenzūriniais žodžiais, prisikabina, niekada tyliai nenueina miegoti. K. A. būna išgėręs ir tėvas bumba, išveda jį (A.) iš kantrybės. Ir tas konfliktas prasidėjo dėl to, kad tėtis A. išvedė iš kantrybės kalbėdamas visokias nesąmones, rėkdamas ir A. jį puolė. Kai atbėgo ji į kambarį, mačiau, kad tėvas guli ant žemės, o A. ant jo. A. laikė rankas ant krūtinės, o kai atitraukė jas, matė mostelėjimą. Buvo kaip ir smūgis, nes po to ant krūtinės tėčiui raudona buvo. Nematė, kad tėtis būtų pastumtas ant sofos ar kur kitur. Tėtis aiškino, kad A. jį išvertė iš lovos. Kai gavo antausį, susitrenkė ir nugarą, labai skaudėjo petį. Gavo smūgį į dešinę žando pusę, teko net sviestą laikyti, rankos negalėjo pakelti visą savaitę po įvykio. Tėtis buvo su palaidine ilgomis rankovėmis, striuke, buvo be kepurės. Kraujo ir guzo ant jo galvos nematė, tačiau tėtis sakė, kad jam skauda krūtinę. Atvyko policijos pareigūnai, bet tėtis buvo neblaivus, su juo nebuvo galima susišnekėti. Po šio įvykio tėtis buvo dingęs iš namų. Krikšto mama skambino po ligoninės ir sakė, kad rado jį ligoninėje. Kaltinamasis žinojo, kad tėtis yra psichiškai nesveikas. Kai ji grįžo iš Krizių centro namo, tėtis dažnai gulėdavo ligoninėje, o jos krikšto mama, jo globėja, jo neprižiūrėdavo, savo pareigų neatlikdavo. Su tėčiu reikia kantrybės, reikia atsargiai elgtis. Jis ir vaikus stumdydavo, gerdavo, provokuodavo, todėl prašė jį išvežti į globos instituciją. Kai prisigeria, A. irgi netyli, jis gali viską ir į akis pasakyti, o tėvas gali specialiai provokuoti, stumtelti. A. jos dėl to įvykio atsiprašė, su juo ilgai nebendravo, po to atleido. Mes turime du vaikus, jis kažkiek padeda juos išlaikyti, dirba nelegaliai. Kai jis girtas, jis tampa agresyvus, savęs nekontroliuoja, ypač, kai pasėdėjo. Jei jis negertų, viskas su juo būtų tvarkoje. Prieš konflikto kilimą buvo kažkas tokio, kad tėvas užgavo vaiką, bet visko nelabai pamena. Kažką girdėjusi, kad stumtelėjo, bet to nematė, o kažkas iš vaikų taip sakė. Po konflikto apžiūrėjo tėvą, matė tik, kad krūtinė raudona, bet guzo nebuvo, galva nebuvo praskelta. Apei guzą ant tėčio sužinojo tik po to, kai jį rado ligoninėje.

Teismo posėdžio metu specialistas E. B. paaiškino, kad kategoriškai atmesti, jog B. B. apžiūros metu nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti būtent 13 dieną, negalima. Tačiau, kai nukentėjusys aiškino aplinkybes, nebuvo nurodytas smūgio sudavimas į galvą arba griuvimas. B. B. žaizda yra viršugalvio pakaušio riboje, praktiškai viršuje. Paprastai griūnant galima tokią žaizdą pasidaryti pataikius ne į plokščią pavirišų, o į atsikišusį paviršių, kampą. Ta vieta labiau būdinga smūgio sudavimui, tačiau kategoriškai atmesti negalima ir griuvimo, nes griūnant galima užsigauti ir ne į plokčią paviršių, o į kampą. Kraujosruvos galėjo atsirasti prieš 8–10 dienų, nebūtinai 11 dienų. Galėjo atsirasti ir po konflikto, kai buvo išėjęs kažkur ir pateko į ligoninę. Nei patvirtinti, nei paneigti nei vienos datos negalima. Galvoje nustatyta žaizda, jeigu ji būtų padaryta konflikto metu, turėjo būti kraujuojanti. Tokia žaizda visa laiką yra kraujuojanti. Be to, buvo susiformavęs šašas, o jis formuojasi tik po kraujavimo. Kraujosruva B. B. išoriniame peties paviršiuje galėjo atsirasti griūnant kairiu pečiu ir atsitrenkiant į kietą paviršių.

Žemesnės instancijos teismas

Policijos pareigūnės vyriausiosios patrulės E. M. tarnybiniame pranešime nuroddyta, kad 2017-02-13, apie 23.20 val., patruliuodama su kolega gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pranešėjos sugyventinis mušasi, konfliktuoja. Atvykus nurodytu adresu I. B. paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis A. M. trenkė jai iš kairės rankos į veido sritį. Iki atvykstant policijai A. M. pasišalino. Ant I. B. veido smurto požymių pareigūnė nematė (b. l. 5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. G573/2017(010) konstatuota, kad B. B. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio pakaušio riboje, poodinė kraujosrūva kairiojo peties išorinėje dalyje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai 2017-02-13; poodinė kraujosrūva kairiojo peties išorinėje dalyje galėjo atsirasti nukentėjusiajam atsitrenkiant ar griūnant į kietą paviršių, nustatyti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. G496/2017(010) konstatuota, kad I. B. kūne po įvykio 2017-02-13 objektyvių išorinių kūno sužalojimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Nustatyta, kad A. M. 2017-02-13, apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto su B. B. metu pargriovė jį ant grindų, užgulęs laikė jį prispaudęs prie žemės. A. M. pripažino, kad konflikto metu B. B. jis pargriovė ant žemės suėmęs už drabužių, tačiau neigė, jog B. B. buvo smūgiuota į galvą, ar kitaip sužalota jo galva. Be to, I. B. patvirtino, kad po konflikto ir grumtynių su sugyventiniu A. M. apžiūrėjo savo tėvą, jokių galvos sužalojimų nematė, galva nekraujavo. Taip pat nematė, kad A. M. būtų smūgiavęs B. B. į galvą, jeigu smūgiavo tai galimai į krūtinę, nes ten laikė rankas. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas E. B. paaiškino, kad tuo atveju, jeigu B. B. konflikto metu būtų padaryti viršugalvio-pakaušio sužeidimai, kurie fiksuoti eksperto išvadoje Nr. G573/2017(010), žaizda turėjo kraujuoti ir to negalima būtų nepastebėti.

Įvertinus teismo posėdžio metu I. B. duotus parodymus ir specialisto E. B. paaiškinimus, darytina išvada, kad kaltinimuose nurodyta aplinkybė, jog A. M. 2017-02-13, apie 23.15 val. įvykusio konflikto metu sudavė B. B. į galvą nuo ko šis parkrito ant žemės ir taip padarė B. B. muštinę žaizdą viršugalvio-pakaušio srityje, nėra nepagrįsti jokiais byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais, todėl iš kaltinimo šalintini.

Eksperto išvadoje Nr. G573/2017(010), be kita ko, fiksuota, kad B. B. poodinė kraujosrūva kairiojo peties išorinėje dalyje, padaryta paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai 2017-02-13. Įvertinus tarp A. M. ir B. B. konflikto aplinkybes bei tai, jog B. B. buvo pargriautas ant žemės, pripažintina, kad dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų jam buvo padaryti kairiojo peties sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat nustatyta, kad to paties konflikto metu, kai I. B., gindama savo tėvą, traukė A. M. nuo B. B., tuo metu kaltinamasis ranka sudavė nukentėjusiajai I. B. per dešinį žandą ir pastūmė ją, dėl ko ji griūdama ir atsitrenkdama į lovos kampą susimušė dešinį petį. A. M. savo kaltę dėl I. B. atžvilgiu panaudoto smurto pripažino. Dėl kaltinamojo veiksmų I. B. buvo sukeltas skausmas. Eksperto išvadoje Nr. G496/2017(010) konstatuota, objektyvių įrodymų, jog buvo sutrikdyta I. B. sveikata, nėra.

Kaltinamasis A. M. ir nukentėjusioji I. B. iki tol gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino du mažamečius vaikus, juos siejo artimi ryšiai. Nukentėjusysis B. B. yra I. B. tėvas, jie kartu gyveno viename bute. Todėl B. B., I. B. ir jos sugyventinis A. M. laikytini šeimos nariais.

Nors A. M. nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtavo to paties konflikto metu, nusikaltimai padaryti skirtingais veiksmais, skirtingų asmenų atžvilgiu, jų tyčia nėra tapati (smurtas B. B. atžvilgiu naudotas dėl kilusių nesutarimų su nukentėjusiuoju; smurtas I. B. atžvilgiu panaudotas kai nukentėjusioji siekė atitraukti kaltinamąjį ir nutraukti jo smurtinius veiksmus). Todėl A. M. smurto panaudojimas prie B. B. ir I. B. kvalifikuotinas kaip atskiri nusikaltimai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimo ir bendrinimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs, tyčiniai nusikaltimas prieš šeimos narius – sugyventinę ir jos tėvą), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); aptartus nusikalstamus padarė būdamas teistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. M. – ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 54–55), nedirbantis (b. l.57).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. M. BK 140 str. 2 d. numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant tokius jo terminus, įpareigojimus ir draudimus: už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (B. B. nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą – 9 mėnesių laivės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos (BK 48 str. 6 d. 1 p.); visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų taip pat jų neįsigyti ir nelaikyti tokių medžiagų prie savęs (BK 48 str. 5 d. 3 p.) ; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6d. 3 p.); už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (I. B. skausmo sukėlimas) padarymą – 6 mėnesių laivės apribojimo bausmę, nustatant tokius draudimus ir įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos (BK 48 str. 6 d. 1 p.); visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų taip pat jų neįsigyti ir nelaikyti tokių medžiagų prie savęs (BK 48 str. 5 d. 3 p.); visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6d. 3 p.).

A. M. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujanti BK 63 str. 1, 4 d., t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirinat galutinę 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos; visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų taip pat jų neįsigyti ir nelaikyti tokių medžiagų prie savęs (BK 48 str. 5 d. 3 p.) ; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Įvertinus tai, kad A. M. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš šeimos narius, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama BK 72² str. 1 d. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 72¹ str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.

Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiosios I. B. ir kaltinamojo A. M. santykiai priešiški, nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamojo bijo, teismas, siekdamas apsaugoti nukentėjusiosios interesus, skiria BK 72¹ str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesilankyti I. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie jos arčiau nei per 100 metrų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimą nesilankyti I. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje taip pat nesiartinti prie I. B. arčiau kaip per 100 metrų – paliktina nepakeista iki šioje byloje priimto nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. B. proceso kodekso (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

– BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (B. B. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir skirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos; visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų taip pat jų neįsigyti ir nelaikyti prie savęs; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

– BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (I. B. fizinio skausmo sukėlimas) ir skirti jam už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos; visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų taip pat jų neįsigyti ir nelaikyti prie savęs; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

A. M. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos; visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų taip pat jų neįsigyti ir nelaikyti prie savęs; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Paskirti A. M. BK 72¹ str. 1 d., 72² str. 1 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigoti jį:

– per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti;

– visą bausmės vykdymo laikotarpį nesilankyti I. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje taip pat nesiartinti prie I. B. arčiau kaip per 100 metrų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutartimi A. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesilankyti I. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje taip pat nesiartinti prie I. B. arčiau kaip per 100 metrų – palikti nepakeistą iki šioje byloje priimto nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys