Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 5 dalį arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Valstybės pareiga užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės; Kalėjimų departamento direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.

Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Įsakymu patvirtinti valgiaraščiai, sudaryti atsižvelgiant į šias nuteistųjų (suimtųjų) asmenų kategorijas: 1) dirbantys vyrai; 2) nedirbantys vyrai; 3) dirbančios moterys; 4) nedirbančios moterys; 5) nepilnamečiai; 6) nėščios moterys; 7) krūtimi maitinančios moterys; 8) dirbantys vyrai (vegetarai); 9) nedirbantys vyrai (vegetarai); 10) dirbančios moterys (vegetarės); 11) nedirbančios moterys (vegetarės); 12) asmenys, kuriems paskirtas dietinis maitinimas; 13) nedirbantys vyrai (veganai); 14) dirbantys vyrai (veganai); 15) dirbantys vyrai (be kiaulienos); 16) nedirbantys vyrai (be kiaulienos); 17) dirbančios moterys (be kiaulienos); 18) nedirbančios moterys (be kiaulienos). Minėtuose Valgiaraščiuose detalizuoti maisto produktų kiekiai bei 31 dienos maisto davinio cheminė sudėtis.

Maitinimo organizavimo taisyklių 9 punktas numato laikino individualaus valgiaraščio sudarymo galimybę, nustatydamas, kad išimtiniais atvejais gali būti patvirtintas laikinas, ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, valgiaraštį, nepažeidžiant maisto produktų normos energinės vertės ir vadovaujantis Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normomis (Maitinimo organizavimo taisyklių 1 priedas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 1 d. pateikė prašymą Alytaus kalėjimo viršininkui, prašydamas skirti jam musulmonų maitinimą, nes jis nevalgo kiaulienos (b. l. 24). Byloje nėra ginčo dėl to, kada pagal pareiškėjo prašymą maitinimas be kiaulienos jam buvo teikiamas.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. vasario 28 d. pareiškėjui gydytojo buvo paskirtas dietinis RB maitinimas (b. l. 3, 27 – 28). Todėl minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo maitinamas pagal Įsakymu patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su tuo, jog Alytaus kalėjimo administracija, teikdama jam maitinimą pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, teikė maitinimą su kiauliena, nors jis kiaulienos nevalgo.

Pažymėtina, jog dietinis maitinimas pareiškėjui buvo skirtas pagal gydytojo paskyrimą, įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, išsakomus nusiskundimus. Atitinkamai jį atšaukti gali tik paskyręs gydytojas, tačiau ne įkalinimo įstaigos administracija. Įsakymu patvirtintuose valgiaraščiuose yra nurodyti konkretūs patiekalai, kurie turi būti patiekiami nuteistiesiems, maitinamiems pagal atitinkamą valgiaraštį. Patvirtinti Valgiaraščiai užtikrina maisto energetinę vertę, kaloringumą, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Pažymėtina, jog Įsakymu nėra patvirtinta dietinio maitinimo RB valgiaraščio, į kurį nebūtų įtraukta kiauliena. Įkalinimo įstaigos administracija ir darbuotojai, kurie betarpiškai užsiima nuteistųjų maitinimu, negali savavališkai keisti patvirtintų Valgiaraščių, todėl šiuo atveju pareiškėjas galėjo būti maitinamas arba pagal Įsakymu patvirtintą dietinio maitinimo RB valgiaraštį arba pagal valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2026 m. vasario 9 d. raštas Nr. PPV-26-222 “Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, jog duomenų, kad pacientas būtų informavęs gydantį gydytoją, kad atsisako maitinimo su kiauliena, nėra (b. l. 27 – 28). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, po to kai jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, kreipėsi į gydytoją dėl dietinio maitinimo koregavimo ir į Alytaus kalėjimo administraciją dėl to, kad jam skirtas RB dietinis maitinimas būtų nutrauktas ir jis būtų maitinamas pagal valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams, ar kad būtų kreipęsis dėl laikino individualaus valgiaraščio sudarymo.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kreipėsi su prašymu bei žodžiu, kad turėtų gauti dietinį maitinimą be kiaulienos. Tačiau tokios bendro pobūdžio aplinkybės, nenurodant konkrečių kreipimosi datų, aiškiai nenurodant raštu ar žodžiu pareiškėjas kreipėsi, nepateikiant jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kreipimąsi į Alytaus kalėjimo administraciją, vertintinos kaip deklaratyvios ir nepagrindžiančios realaus pareiškėjo kreipimosi. Taigi, nesant pareiškėjo kreipimosi, Alytaus kalėjimo administracijai nekilo pareiga koreguoti pareiškėjui teikiamo maitinimo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, jog Alytaus kalėjimo administracija teikdama pareiškėjui gydytojo paskirtą dietinį RB maitinimą pagal Įsakymu patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį neteisėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjas teigia, jog dėl netinkamo maitinimo jis prarado mažiausiai 10 kg svorio, nepasitaisė jo sveikata. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2026 m. vasario 9 d. raštas Nr. PPV-26-222 “Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 27 – 28) patvirtina, kad pareiškėjas dėl sveikatos problemų, susijusių su netinkamu maitinimu, į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistus nesikreipė. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Įrodymų, kad Alytaus kalėjimo administracija būtų sąmoningai siekusi kaip nors pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, į bylą nepateikta, o tam tikros kalinamųjų kalėjimo sąlygos ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra objektyvių aplinkybių nulemta kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015), todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.