- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-638-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02734-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- E. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3056-217/2013 pagal pareiškėjo E. A. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Ramunė Mikliušienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikianti per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, A. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) E. A. pateikė skundą antstolės R. Mikliušienės kontorai, kuriuo prašė panaikinti antstolės R. Mikliušienės 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimus nuo Nr. S-12367 iki Nr. S-12373; panaikinti 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymus areštuoti lėšas Nr. S-12375 ir Nr. S-12374; nuimti areštą nuo E. A. lėšų, esančių AB SEB bankas bei pripažinti, kad antstolė R. Mikliušienė, piktnaudžiaudama Lietuvos valstybės suteiktais įgaliojimais, netinkamai vykdė valstybės pavestas funkcijas, siekdama sau turtinės naudos, imituodama darbą, inscenizavo vykdymo procesą, kai pareiškėjas nieko neverčiamas, pats įvykdė teismo nustatytą pareigą, darė materialinę ir moralinę žalą pareiškėjui E. A..
Skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolės R. Mikliušienės veiksmas yra akivaizdus Lietuvos piliečių apiplėšinėjimas, prisidengus įstatymais. Mano, kad kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra priėmęs atitinkamo sprendimo, antstolės veiksmai yra priešlaikiniai ir skuboti. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos komisijai, 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakius priimti jo kasacinį skundą, jis pats per protingą laiką geruoju įvykdė Kauno apygardos ir Kauno miesto apylinkės teismų nuosprendžiais nustatytą pareigą, todėl antstolė jokio darbo, už kurį būtų priskirtinas atlygis, neatliko. Neaiškūs ir nepagrįsti paskaičiavimai dėl 1704,47 Lt ir 132,53 Lt vykdymo išlaidų. Neaišku, kodėl du kartus pagal antstolės 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymus areštuojama 1837 Lt suma (iš viso 2674 Lt). Mano, kad antstolė, siekdama lengvai pasipelnyti iš imituojamo darbo, esant rašytiniam pareiškėjo įsipareigojimui, kad LAT priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą, pareiškėjas savo iniciatyva geruoju įvykdys Kauno apygardos ir Kauno miesto apylinkės teismų nuosprendžiais nustatytą pareigą.
Antstolė R. Mikliušienė 2013 m. lapkričio 6 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir vykdomąsias bylas su pareiškėjo skundu perdavė Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad skolininko aiškinimai yra nepagrįsti. Pats skolininkas nebendravo, neatvyko susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga. Pareiškėjo teiginiai, kad jis pats niekieno neragintas, per protingą laiką geruoju įvykdė Kauno apygardos ir Kauno miesto apylinkės teismų nuosprendžiais nustatytą pareigą yra neteisingas, nes vykdymo procesas nebuvo sustabdytas. Antstolės atlygis vykdomosiose bylose buvo paskaičiuotas, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punktu, vykdomosios bylos užvestos, vadovaujantis CPK 651 straipsnio tvarka. Po piniginių lėšų arešto pareiškėjo sąskaitose AB SEB banke ir „Swedbank“, AB banke, 2013 m. spalio 4 d. ir 2013 m. spalio 8 d. iš „Swedbank“, AB buvo pervestos dvi sumos po areštuotiną sumą (1837 Lt). Viena pervesta suma – 1837 Lt, 2013 m. spalio 10 d. grąžinta į skolininko sąskaitą. 2013 m. spalio 10 d. panaikintas areštas skolininko sąskaitai AB SEB banke, to dėl panaikinti antstolės priimtus patvarkymus nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 22 d. VMI prie LR FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pagal vykdomuosius raštus iš pareiškėjo E. A. antstolė išieškojo ir pervedė į VMI prie LR FM surenkamąją sąskaitą 1541,26 Lt. Šiuo atveju, pačiam skolininkui nebūnant aktyviam ir per nustatytus terminus neatsiskaičius pagal vykdomuosius raštus dėl 1300 Lt ir 241,26 Lt, antstolė taikė priverstinio vykdymo priemones ir patyrė vykdomųjų bylų administravimo išlaidas, kurios jai turi būti atlygintos.
Suinteresuotas asmuo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikianti per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti. Pareiškėjas nenurodė jokio pagrindo, kuriuo vadovaujantis kažkuri vykdomoji byla, kelios jų ar visos šios bylos privalėjo būti sustabdytos ar jose atidėti vykdymo veiksmai. Taip pat nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė ir kokie antstolės veiksmai (neveikimas) yra neteisėti ir nepagrįsti bei kuo šie veiksmai privalėjo būti pakeisti, arba kodėl jie neturėjo būti atlikti.
Suinteresuotas asmuo A. P. skundą paliko spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) E. A. skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolės R. Mikliušienės 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-12374; likusią skundo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad antstolės R. Mikliušienės kontoroje pagal pateiktus Kauno miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus yra vykdomos keturios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. A.. Priėmus vykdyti vykdomuosius dokumentus, skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti sprendimą, tačiau per raginimuose nustatytus terminus skolininkas skolos į antstolės depozitinę sąskaitą nesumokėjo. Teismas konstatavo, kad skolininkas turėjo pakankamai laiko įvykdyti raginimus geruoju, sumokėdamas visą skolą arba jos dalį. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato, jog kasacinio skundo padavimas sustabdo įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų vykdymą. Pareiškėjui nemokant skolų pagal vykdomuosius dokumentus gera valia, antstolė priėmė patvarkymus Nr. S-12375 ir Nr. S-12374 areštuoti 1837 Lt sumą skolininko AB SEB banko ir „Swedbank“, AB sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, kad į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervestos dvi sumos po areštuotiną sumą (1837 Lt), o viena pervesta suma – 1837 Lt, 2013 m. spalio 10 d. debeto mokėjimo nurodymu pagal vykdomąjį dokumentą (atšaukimas) Nr. 1010GMK grąžinta į skolininko sąskaitą, teismas laikė esant pagrindą 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-12374, panaikinti, neesant būtinumo toliau taikyti arešto šioje dalyje. Atsižvelgdamas į tai, kad vykdymo veiksmai nėra pilnai atlikti, paskaičiuotos sumos pilnai neišieškotos, reikalavimą panaikinti 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-12375, atmetė. Teismas pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, didina vykdymo išlaidas bei lupikauja, atmetė kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį įstatyminiam reglamentavimui. Teismas konstatavo, kad vykdymo išlaidos yra pagrįstos, nes antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatyto dydžio, vykdomųjų bylų administravimo papildomos išlaidos atitinka vykdomosiose bylose faktiškai atliktų veiksmų kiekį ir yra apskaičiuotos pagal SVI 3 lentelėje nustatytus papildomų vykdymo išlaidų dydžius. Pareiškėjo argumentą dėl neproporcingai daug atliktų vykdymo veiksmų teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pats pareiškėjas nevykdė savo, kaip skolininko pareigų, numatytų CPK 644 straipsnyje, t. y. nesidomėjo vykdymo eiga, todėl antstolė teisėtai vykdė užklausas, siekdama surasti skolininko turtą, iš kurio būtų galima išieškoti skolas, ir tokiu būdu užtikrindama operatyvų bei efektyvų išieškojimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais apie žmogaus teises ir laisves, todėl pripažinti, kad antstolė piktnaudžiaudama Lietuvos valstybės suteiktais įgaliojimais, netinkamai vykdė valstybės pavestas funkcijas, nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį; panaikinti antstolės R. Mikliušienės 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimus nuo Nr. S-12367 iki Nr. S-12373; panaikinti 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-12375; grąžinti nuimtas pinigines lėšas nuo E. A. sąskaitų; pripažinti, kad antstolė R. Mikliušienė, piktnaudžiaudama Lietuvos valstybės suteiktais įgaliojimais, netinkamai vykdė valstybės pavestas funkcijas, siekdama sau turtinės naudos, imituodama darbą, inscenizavo vykdymo procesą, kai pareiškėjas niekieno neverčiamas, pats įvykdė teismo nustatytą pareigą, tyčia darė materialinę ir moralinę žalą pareiškėjui E. A..
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundą atmetė. Teismas motyvuotai ir argumentuotai neatsakė nė į vieną pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų išreikštų skundo dalykų.
2. Teismas, būdamas konstitucinės valdžios dalimi, skundžiama nutartimi įteisino privačiai dirbančios antstolės R. Mikliušienės pasipinigavimą, patenkino nepagrįstas antstolės turtines pretenzijas už darbo – valstybės pavestų funkcijų imitavimą, klaidingai apkaltino pareiškėją nesidomėjus teismo nustatytos civilinės pareigos vykdymo eiga, skolininko pareigų nevykdymu, įteisino antstolei piniginį atlygį už darbą, kurį pareiškėjas nieko neraginamas ar verčiamas pats atliko.
3. Pirmosios instancijos teismas nusišalino nuo atsakymo, kaip antstolė R. Mikliušienė bendradarbiauja ir siekia greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, jeigu toje pačioje byloje, tam pačiam išieškotojui užveda dvi vykdomąsias bylas, t. y. dėl 241,26 Lt ir 1300 Lt išieškojimo, ir kaip antstolė gerbia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, jeigu jam garantavus, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą, pareiškėjas tuoj pat, neraginamas, savo iniciatyva, geruoju įvykdys Kauno apygardos ir Kauno miesto apylinkės teismų nuosprendžiais nustatytą pareigą, antstolė priešlaikiniais ir skubotais veiksmais trukdo pareiškėjui naudotis teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos teikiamomis galimybėmis, toliau piktnaudžiaudama valstybės jai suteiktais įgaliojimais, po du kartus areštuoja sąskaitas, skaičiuoja nepagrįstai didelius įkainius, mokesčius ir pan., siekdama pasipelnyti iš imituojamo darbo.
4. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas antstolės naudai, atsisakė vykdyti teisingumą, apginti tiesą ir pareiškėją nuo asmenų, valstybės vardu vykdančių asmeninį pasipinigavimą, reikalaujančių iš pareiškėjo apmokėti už darbą, kurį pareiškėjas pats geranoriškai atliko.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde turi būti nurodyti ne tik nutarties apskundimo pagrindai, bet ir tinkami teisiniai argumentai, pagrindžiantys apskundimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pagrindų buvimą. Šiuo atveju, apeliantas skunde tokių pagrindų ir juos pagrindžiančių teisinių argumentų nenurodo, nes iš esmės atskirojo skundo turinys pagrįstas konstitucinės jurisprudencijos analize, teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar antstolė pagrįstai pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus, nes skolininko teigimu, jis niekieno neverčiamas, neragintas, pats per protingą laiką geruoju įvykdė Kauno apygardos ir Kauno miesto apylinkės teismų nuosprendžiais nustatytą pareigą, ir apskaičiavo visas vykdymo išlaidas.
Byloje nustatyta, kad antstolės R. Mikliušienės kontoros Kėdainių skyriuje pagal pateiktus Kauno miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus yra vykdomos keturios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. A. 1) vykdomoji byla Nr. 0064/13/00415/1 dėl 241,26 Lt išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; 2) vykdomoji byla Nr. 0064/13/00551/1 dėl 3448,50 Lt išieškojimo išieškotojo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančiai per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, naudai; 3) vykdomoji byla Nr. 0064/13/00752/1 dėl 1300 Lt teismo baudos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; 4) vykdomoji byla Nr. 0064/13/00832/1 dėl 1000 Lt išieškojimo išieškotojo A. P. naudai. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00415/1 2013 m. vasario 22 d. patvarkymu, vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00551/1 2013 m. kovo 26 d. patikslintu patvarkymu, vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00752/1 2013 m. balandžio 15 d. patvarkymu, vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00832/1 2013 m. balandžio 24 d. patvarkymu priėmė pateiktus dokumentus vykdyti, apskaičiavo vykdymo išlaidas, surašė raginimus per 10 dienų nuo raginimų gavimo dienos sumokėti skolas ir vykdymo išlaidas geruoju ir išsiuntė skolininkui. Raginimai įvykdyti sprendimą buvo įteikti skolininkui, tačiau per raginimuose nustatytus terminus skolininkas nei visos skolos, nei jos dalies į antstolės depozitinę sąskaitą nesumokėjo. Antstolė priverstinius vykdymo veiksmus pradėjo 2013 m. gegužės 2 d.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir vykdomosios bylos Nr. 0064/13/00415/1 medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 13 d. skundu dėl antstolės raginimo prašė atidėti vykdomosios bylos vykdymą. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas atidėti vykdomosios bylos sąlygų vykdymą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims atitinkamą sprendimą yra nepagrįstas. CPK 626 ir 627 straipsniuose yra numatyti vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai, tačiau pažymėtina, kad šiuose straipsniuose nėra numatyta, kad kasacinio skundo padavimas sustabdo įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų vykdymą.
Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese aktualus ir CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas, šiuo atveju reiškiantis ir siekį apginti išieškotojo interesus, užtikrinti išieškotojo teises bei teisėtus lūkesčius, nepažeidžiant kitų proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų taikymas negali būti ribojamas pasiremiant teisės principais.
Pareiškėjas prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-12375 bei grąžinti nuimtas pinigines lėšas nuo jo sąskaitų.
CPK 689 str. nustato tvarką, kuria vadovaujantis antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines sumas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, pas asmenis, bei jas areštuoja. Tokiu atveju antstolis priima patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, reikalingas išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, patvarkymo kopiją siunčia skolininkui, antstolio reikalavimas vykdomas perduodant bankui, kitai kredito įstaigai ar asmeniui inkasinį debeto nurodymą, nurodymą sustabdyti lėšų išmokėjimą arba patvarkymą. Apeliantui nemokant skolų pagal vykdomuosius dokumentus gera valia, antstolė priėmė patvarkymus Nr. S-12375 ir Nr. S-12374 areštuoti 1837 Lt sumą skolininko AB SEB banko ir „Swedbank“, AB sąskaitose. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-12374 panaikino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vykdymo veiksmai nėra visiškai atlikti, paskaičiuotos sumos nevisiškai išieškotos, todėl apelianto reikalavimas panaikinti 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą Nr. S-12375 atmestinas.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su antstolės priskaičiuotomis vykdymo išlaidų sumomis, nurodydamas, kad antstolė imituoja savo darbą ir atliko neproporcingai daug vykdymo veiksmų, tuo nepagrįstai ženkliai padidindama vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintose Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų vykdymo išlaidų dydžių, be to, antstolė teisėtai vykdė užklausas, siekdama surasti skolininko turtą, iš kurio būtų galima išieškoti skolas, ir tokiu būdu užtikrindama operatyvų bei efektyvų išieškojimą, todėl apelianto skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatyminiam reglamentavimui.
Apelianto reikalavimas pripažinti, kad antstolė R. Mikliušienė, piktnaudžiaudama Lietuvos valstybės suteiktais įgaliojimais, netinkamai vykdė valstybės pavestas funkcijas, siekdama sau turtinės naudos, imituodama darbą inscenizavo vykdymo procesą, kai pareiškėjas niekieno neverčiamas, pats įvykdė teismo nustatytą pareigą, sąmoningai tyčia darė materialinę ir moralinę žalą apeliantui, nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Kaip jau minėta, apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais apie žmogaus teises ir laisves, todėl pripažinti, kad antstolė, piktnaudžiaudama Lietuvos valstybės suteiktais įgaliojimais, netinkamai vykdė valstybės pavestas funkcijas, nėra teisinio pagrindo.
Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, leidžiančią abejoti teismo šališkumu ar suinteresuotumu. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje 2KT-125/2013 ir kt.). Tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankią nutartį, negali būti laikomas teismo šališkumu. Teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga, teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1082/2002). Nagrinėjamoje byloje teismo išvados yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais bei įvertinus pateiktus argumentus.
Vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kiti atskirojo skundo argumentai jokios reikšmės neturi, todėl nesvarstytini.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.