- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-20
- Bylos Nr.
- e2YT-33029-727/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Pareiškėjas
- T. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras, VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras, VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai terminą palikimui po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po M. B. mirties ji praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė M. B., kuri 1992 m. sausio 14 d. testamento pagrindu paliko pareiškėjai savo turtą. Velionė M. B. 1991 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto valdybai buvo pateikusi prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Po M. B. mirties pareiškėja, kaip testamentinė įpėdinė, aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese teikiant prašymus ir dokumentus institucijoms pagal pareikalavimą: 2006 m. liepos 1 d. prašymą ,,dėl dokumentų pateikimo“, 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymą ,,dėl kartografijos atlikimo“ ir kitus dokumentus. Pareiškėja visą laiką po M. B. mirties viešųjų institucijų buvo laikoma M. B. paveldėtoja: tai nurodyta 2004 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog dėl tos priežasties, jog valstybės institucijos ją laikė velionės M. B. įpėdine, ji sąžiningai klydusi, manydama, kad nereikia atlikti jokių kitų procedūrų palikimui priimti, užtenka paties testamento. Ji nežinojusi, jog reikia kreiptis į notarą dėl palikimo įforminimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja mano, jog yra juridinis pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, nurodė tas pačias, kaip ir prašyme nurodytas, aplinkybes dėl praleisto termino palikimui priimti. Papildomai paaiškino, kad M. B. nebuvo jos giminaitė, tačiau pareiškėjos mama (duomenys neskelbtini) ištekėjo už vyro (gyvenusio (duomenys neskelbtini)), kuris buvo M. B. giminaitis. Jų šeima gyveno K. V., nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas buvo nacionalizuotas, savininkui gyventi buvo paliktas 1-as aukštas. Šitame name pareiškėja gyveno iki (duomenys neskelbtini) metų, kol ištekėjo. Kai ištekėjo pati pareiškėja, jos šeima, pakeitusi kelias gyvenamąsias vietas, persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), arčiau M. B. gyvenamosios vietos, tam, kad galėtų prižiūrėti pačią M. B. ir jos seserį J., t.y. globoti jas, nes joms jau reikėjo priežiūros ir globos dėl jų senyvo amžiaus. Rūpyba M. B. ir jos seseriai tuo metu nebuvo įforminta, tačiau jos abi buvo prižiūrimos iš padorumo ir žmogiškumo. Seserys visada labai prašė jas palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse, šalia jų giminaičių. Po sesers J. mirties M. B. labai susirgo, jai buvo reikalinga nuolatinė slauga, ji beveik negalėjo judėti. Tuomet jos rūpyba buvo žymiai stipresnė, tačiau ir šiuo atveju rūpyba oficialiai nebuvo įforminta. Vėliau gavo valstybės potvarkį, kuriame buvo nurodyta, kad tą, kurį globoji, gali palikti palikimą tam, kuris globoja, todėl maždaug po 2 metų nuo šio potvarkio gavimo buvo įformintas testamentas (buvo iškviestas notaras), kuriuo M. B. išreiškė savo valią po savo mirties turtą palikti pareiškėjai. Vėliau atsirado namo (esančio (duomenys neskelbtini)) pirkėjas, kuris sumokėjo pinigus. M. B., gavusi pinigus, atidavė juos pareiškėjos šeimai. Už gautus pinigus pareiškėjos šeimai pavyko nusipirkti butą, esantį šalia B. gyvenamosios vietos (priešais jos butą). Tokiu būdu M. B. buvo globojama iki jos mirties, po mirties palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse. Apie M. B. testamentą pareiškėja žinojo, tačiau nežinojo, kad per 6 mėnesius po jos mirties reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Akcentavo, jog tai žinoti jai būtų buvę naudinga, be to, kreiptis į notarą nėra sudėtinga, teigė, jog visada turėjusi pinigų sumokėti dokumentų tvarkymo mokesčius. Nurodė, jog jokio nekilnojamojo turto M. B. vardu nėra registruota, tačiau yra jos vardu grąžintina žemė. Kai pareiškėja padavė pareiškimą Žemėtvarkos institucijai, ji ėmė gauti iš šios institucijos laiškus, kuriuose ji buvo įvardijama kaip M. B. teisių perėmėja ir paveldėtoja. Todėl ji visą laiką maniusi, kad automatiškai tapo M. B. įpėdine pagal testamentą, kuris notarine tvarka buvo patvirtintas, jog tokiu būdu paveldėjimo teisių įforminimas yra baigtas. Teigė, jog iš institucijų gauti laiškai ją suklaidino. Aplinkybę, kad, sudarius testamentą, automatiškai netampama įpėdiniais, ji suprato tik 2020 m. vasarą, kai atsitiktinai sutiko advokatą, kuris jai paaiškino paveldėjimo tvarką.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. pateikė atsiliepimą, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, notarei nedalyvaujant. Nurodė, jog po M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties į Vilniaus 10-oji notarų biurą niekas nesikreipė, jokios kitos su šios bylos nagrinėjimu susijusios aplinkybės notarei nėra žinomos.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, byloje atstovaujantis Lietuvos valstybės interesus, į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo pareiškimą prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau –Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Teigė, jog valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. B. palikimo perėjimą valstybei. Paaiškino, jog negali turėti duomenų apie pareiškime minimo turto nuosavybės teisių jį atkūrimą ir jo paveldėjimą, kadangi tokių klausimų nagrinėjimas yra priskirtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja labai ilgai (23 metus) nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo priimti palikimą, todėl, suinteresuoto asmens manymu, tik įsitikinus, jog į palikėjos palikimą nepretendavo paveldėtojai pagal įstatymą ir nustačius šią faktinę aplinkybę, bus galima spręsti apie pareiškėjos prašymo pagrįstumą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, jog, jei teismas nustatys, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. B. terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, atsiradęs po testatorės M. B. mirties. Papildomai paaiškino, jog iš Vilniaus miesto skyriuje saugomoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų nustatyta, kad M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1639 ha ploto buvusio savininko K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, turėtą žemę (toliau – ir Žemės sklypas), 1991 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, jog M. B. nuosavybės teisės į minėtą Žemės sklypą atkurtos nebuvo, remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nuosavybės teisės į Žemės sklypą bus atkuriamos (duomenys neskelbtini) mirusios pretendentės M. B. vardu ir perduodamos jos įpėdiniams. Akcentavo, jog teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl, mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir gali būti paveldima. Nurodė, jog pareiškėja, kaip testamentinis įpėdinis, aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese teikiant prašymus ir dokumentus institucijoms pagal pareikalavimą: 2006 m. liepos 1 d. prašymą „dėl dokumentų pateikimo“, 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymą „dėl kartografijos atlikimo“ ir kitus dokumentus.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, sprendimą dėl pareiškimo reikalavimų priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo vietos notarui faktų. Teigė, jog pareiškėja dėl praleisto termino palikimo priėmimui atnaujinimo į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus 23 metams nuo palikėjos M. B. mirties. Laiko požiūriu terminas priimti palikimą, praleistas labai žymiai, todėl, suinteresuoto asmens manymu, siekiant atnaujinti šį terminą turėtų būti nustatytos svarbios aplinkybės, pateisinančios tokį ilgą termino praleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) išd. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS). Marija B. K., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 1992 m. sausio 14 d. testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko Š. T. N., gim. (duomenys neskelbtini) metais, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Testamentas). Šiame Testamente nurodyta, jog M. B. pageidauja, jog ji būtų palaidota Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kapinėse ((duomenys neskelbtini) kvartalas, (duomenys neskelbtini) kapas). Testamentas pasirašytas namuose, jį patvirtino notarė A. K.. Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. Gyventojų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. B., gim. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini), naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo, mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, duomenų apie sutuoktinį ir vaikus nėra. 1991 m. gruodžio 31 d. M. B. pateikė prašymą Vilniaus miesto valdybai, prašydama atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (1/6 dalį ir motinos dalį), norodė, jog nuosavybės teisės į nurodytą turtą neteko 1940 metais.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo pareiškėją T. Š., jog nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikti dokumentai, reikalingi atkurti nuosavybės teises į K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą, tačiau pateikti dokumentai nėra patvirtinti notariškai. Pareiškėja T. Š. 2006 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui į nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė patvirtintas dokumentų kopijas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją, jog jei ji pageidautų pasinaudoti Įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 metais nacionalizacijos buvusio savininko K. V. valstybės išperkamą žemę, valdytą Vilniaus mieste, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, prašė iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą NŽT prie ŽŪM Vilniaus m. skyriui atlikti kartografijos darbus pagal nuosavybės teisių byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį planą. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo pareiškėją, kaip M. B. turto paveldėtoją, dėl eilių patvirtinimo pakeitimo.
2020 m. rugsėjo 18 d. VĮ Registrų centro Testamento registro išrašo Nr. SR10-7660(20) duomenimis Testamentų registre nėra registruotų M. B. palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų.
2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Byloje ginčo objektu esantis palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį teisinį reguliavimą šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Jeigu šis terminas yra praleistas, vadovaujantis 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalimi, teismas gali jį prailginti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nagrinėjamu atveju ginčo santykio atsiradimo metu galiojusio įstatymo buvo numatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti ir jis jau yra pasibaigęs. Spręsdamas, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti, teismas vertina pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus bei jos paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog ji sąžiningai klydo, nes buvo suklaidinta valstybės institucijų. Valstybės institucijų laiškuose pareiškėja yra įvardinta kaip M. B. turto paveldėtoja, todėl sąžiningai klydusi, nežinodama, jog turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų apie tai, jog velionė M. B. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog jos vardu Vilniaus miesto skyriuje yra užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą. Pareiškėja, kaip M. B. turto paveldėtoja, NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informuota dėl eilių patvirtinimo pakeitimo, t.y. praėjus daugiau nei 22 metams po M. B. mirties. 2020 m. vasarą paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėja turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, ji kreipėsi tesinės pagalbos, o 2020 m. rugsėjo 24 d. – į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Teismas neturi pagrindo abejoti šiais pareiškėjos paaiškinimais apie termino praleidimą sąlygojusias priežastis. Todėl nurodytų faktinių aplinkybių visuma pripažintina svarbia termino palikimui po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) priimti praleidimo priežastimi ir remdamasis šiuo metu galiojančio CPK 576 - 578 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas terminą atnaujina. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų byloje nereiškė. Duomenų apie tai, kad po M. B. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje nėra. Todėl pagrindo manyti, kad tai pažeis kitų galimų įpėdinių teises taip pat nėra.
Praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po M. B. mirties, priimti, kurio eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 577–578 straipsniais, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškėjos prašymą.
Atnaujinti pareiškėjai T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini) mirusios M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, nustatant naują trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje, atlikti.
Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.