- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-252-81-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 20-2-00285-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- I. V.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajai I. V., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, civilinio ieškovo atstovui Gretai Linkevičiūtei-Girijotienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažinta kalta ir nuteista dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK / 182 str. 1d.padarymo 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Taip pat I. V. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Iš I. V., Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus naudai, priteista 8408,49 (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai aštuoni litai 49 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. V. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1d.padarymo nuteista už tai, kad 2006-03-16, tiksliai nenustatytu laiku, Pakraščio g. 24, Kaune, apgaulės būdu - pateikdama šeimos gydytojai J. A., siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą surašymui, žinomai suklastotą VĮ Kauno apskrities ligoninės Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus 2006-01-24 išrašą iš ligos istorijos Nr. 05-90948, jog laikotarpiu nuo 2005-12-07 iki 2006-01-24 ji gydėsi stacionariai, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šis išrašas iš ligos istorijos buvo išduotas I. Ž., bei tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2006-03-20, tiksliai nenustatytu laiku, Savanorių pr. 369, Kaune, apgaule, pateikdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos I teritoriniam skyriui gydytojos siuntimą bei žinomai suklastotą minėtą išrašą, kurių pagrindu dėl susirgimo- pablogėjusios būklės po insulto, kuriuo nesirgo ir nebuvo gydyta, jai neteisėtai buvo nustatyta 15% mažesnis darbingumo lygis (t.y. nustatytas 30% darbingumo lygis vietoj 45%) ir laikotarpiu nuo 2006-03-20 iki 2008-03-20 Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyrius jai neteisėtai permokėjo 4520,04 Lt netekto darbingumo pensijos ir 3888,45 Lt Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, tokiu būdu savo naudai ji įgijo svetimą turtą, padarydama VSDFV Kauno skyriui 8408,49 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistoji I. V. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, ją išteisinti, nes teismo nuosprendis nepagrįstas bei neteisingas. Ji nurodo, jog nusikalstamos veikos, dėl kurios yra pripažinta kalta nepadarė, o teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ji turėdama tikslą, neteisėtai gauti nedarbingumo pašalpą ir kitas socialines išmokas pateikė suklastotą dokumentą. Nuosprendis paremtas tik prielaida, kad ji pateikė suklastotą dokumentą, nes turėjo tam motyvą. Teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijai gydytojo siuntimo ir išrašo iš ligos istorijos ji neteikė, tai padarė gydytoja J. A., o ji paskirtu laiku atvyko į komisijos posėdį. Skunde teigiama, jog teismas padarė išvadą, kad 2006-03-16 Pakraščio g. 24, t.y. liudytojos- gydytojos J. A. darbo kabinete, pateikė jai suklastotą išrašą iš ligos istorijos tikslu gauti siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisiją. Byloje esantys įrodymai tvirtina priešingai - tą dieną liudytoja J. A. lankė ją namuose, nes dėl blogos sveikatos pati negalėjo ateiti pas ją. Tą pačią dieną liudytoja išrašė siuntimą ir į darbingumo nustatymo komisiją. Apklausta liudytoja J. A. patvirtino tą faktą, kad ji 2006-03-16 lankė ją namuose, tačiau negali kategoriškai tvirtinti, kad jai pateikė suklastotą išrašą, nes jo kopijos nėra ambulatorinėje kortelėje. Tada tampa neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad tikslu gauti siuntimą į nedarbingumo komisiją suklastotą išrašą ji pateikė būnant gydytojos kabinete -Pakraščio 24. Jos rašyto prašymo siųsti į darbingumo komisiją nėra ir negali būti, nes ji tokio nerašė. Liudytojas A. U. negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties nėra šio prašymo, nors Socialinės ir darbo apsaugos Ministro patvirtinta dokumentų pateikimo komisijai tvarka to griežtai reikalauja, taip pat negalėjo patvirtinti, kad dokumentus darbingumui nustatyti į komisiją pateikė būtent ji, nes nėra registruojama nei kas, nei kokius dokumentus pateikė.
VSDFV Kauno skyrius atsikirtimu į nuteistosios I. V. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Skunde teigiama, jog 2006 m. kovo 20 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija nustatė I. V. 30 % darbingumo lygį, t.y. 70 % netektą darbingumą. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriui ji pateikė prašymą, darbingumo lygio pažymėjimą bei kitus dokumentus, kurių pagrindu I. V. buvo paskirta ir mokama invalidumo/ netekto darbingumo pensija. Pensijų įstatymo 32 str. 4 d. reglamentuota, kad netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo, apskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų. Todėl, jeigu I. V. būtų nustatytas 45 % darbingumo lygis, t.y. 55 % netektas darbingumas, jai būtų mokama 50 procentų mažesnė netekto darbingumo pensija. I. V. nustačius 15 % didesnį darbingumo lygį, t.y. mažesnį netekto darbingumo lygį, VSDFV Kauno skyrius laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2008 m. kovo 20 d. permokėjo 4520,04 Lt valstybinės socialinio draudimo invalidumo/ netekto darbingumo pensijos. Dėl invalidumo/ netekto darbingumo pensijos permokos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 4520,04 Lt dydžio turtinė žala. Skunde nurodoma, jog nuo 2006 m. kovo 20 d. I. V. taip pat buvo mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Pagal LR Valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2018) 13 str. 1 d. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - 1 ar II grupės invalidais) arba sulaukusiems senatvės pensijos amžių. Kadangi I. V. buvo nustatytas 30 % darbingumo lygis (70 % netektas darbingumas), jai buvo mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kuri esant mažesniems netekto darbingumo lygio procentams nebūtų paskirta ir mokama. Žemesnio darbingumo (t.y. didesnio netekto darbingumo) lygio nei turėtas iki 2006-03-20 nustatymas buvo finansiškai naudingas I. V., kadangi nuo 2006-03-20 jai buvo paskirta ir mokama ne tik didesnė netekto darbingumo pensija, bet ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos permoka laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2008 m. kovo 20 d. sudaro 3888,45 Lt. I. V. nustačius 15 % didesnį darbingumo lygį, t.y. mažesnį netekto darbingumo lygį, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2008 m. kovo 20 d. susidarė 4520,04 Lt valstybinės socialinio draudimo invalidumo/ netekto darbingumo pensijos ir 3888,45 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos permoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 8408,49 Lt dydžio turtinė žala.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistosios, jos gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, civilinio ieškovo atstovo ir prokuroro, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, inkriminuota nusikalstama veika patvirtinta įrodymais – baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie išsamiai nurodyti bei motyvuoti apkaltinamajame nuosprendyje. Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau LR BPK/ pažeidimų nenustatyta.
Sutinkamai su LR BK 182 str. 1 d. sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule.
Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Sukčiavimas įgyjant teisę į svetimą turtą laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas užvaldė tą turtą ar ne. Vienas iš apgaulės būdų yra asmens suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus.
Šalies argumentai
Nuteistoji I. V. skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas, nuosprendis paremtas tik prielaida, kad ji pateikė suklastotą dokumentą, nes turėjo tam motyvą, teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Skundo argumentai atmestini. Nors I. V. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 182 str. 1 d. neprisipažino, jos kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma t.y. nuteistosios kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei rašytiniais byloje esančiais dokumentais. Apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, jog nuteistoji I. V., pasinaudodama suklastotu dokumentu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. pateikdama suklastotą dokumentą, pagal kurį neteisėtai nustačius 15% mažesnį darbingumo lygį nei buvo anksčiau nustatytas, laikotarpiu nuo 2006-03-20 iki 2008-03-20 VSDFV Kauno skyrius jai neteisėtai permokėjo 4520,04 Lt netekto darbingumo pensijos ir 3888,45 Lt Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos liudytoja J. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog 2006-03-16 siuntimu nukreipė I. V. į Neįgalumo ir Darbingumo nustatymo tarnybą, siuntimą surašė įvertinusi I. V. sveikatos būklę, nusiskundimus, ją apžiūrėjusi ir remdamasi epikrizių duomenimis, o įrašą „gydėsi stacionare“ parašė, nes tikriausiai turėjo kažkokius duomenis apie tai, kad kaltinamoji gydėsi ligoninėje, nes jei nebūtų pateikta jokių duomenų apie tai, kad asmuo gydėsi ligoninėje ir tai nebūtų pažymėta ambulatorinėje kortelėje, ji negalėtų parašyti siuntimo. Liudytojas A. U. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2006-03-20, buvo atliktas I. V. darbingumo lygio nustatymas ir pagal I. V. darbingumo lygio nustatymo bylos dokumentus matėsi, kad komisijos posėdyje dalyvavo ji pati, atsakė į komisijos klausimus apie sveikatos būklę, nurodė, jog jai buvo diagnozuotas smegenėlių insultas, galūnės atsisakė, pateiktas išrašas iš dalies turėjo įtakos nustatant darbingumo lygį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teisminio nagrinėjimo metu I. V. pati pripažino, jog stacionare nesigydė, į ligoninę dėl insulto nebuvo vežama. Kolegija daro išvadą, jog nuteistoji I. V., pasinaudodama suklastotu dokumentu, apgaule įgijo teisę į svetimą turtą, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarė 8408,49 Lt dydžio turtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.
Kolegijos nuomone, teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai, nuosprendį grindė įrodymų visetu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos LR BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, kad visi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti apylinkės teismo ištirtais įrodymais ir padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra teisinių argumentų ir įstatyminių pagrindų.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistosios I. V. apeliacinį skundą atmesti.