Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2022 m. lapkričio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. J. 2024 m. gegužės 6 d., apie 14.01 val., kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0423 (sertifikato Nr. 2065396, galioja iki 2024 m. liepos 14 d.), 14.04 val. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, o 14.21 val. nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, vairavo J. M. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje straipsnyje.

2. Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gegužės 6 d., apie 07.00 val., pradėjo vartoti alkoholį savo namuose (duomenys neskelbtini). Gėrė su draugu M. D. ir jo sugyventine J. M.. Gėrė degtinę ir jos išgėrė apie 1 litrą. Automobilis „V.“, valstybinių numerių neatsimena, tačiau gali būti tokie, kokie parašyti įtarime, priklauso ir registruotas J. M. vardu. Begerdami trise nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiavo trise bei buvo automobilio savininkė. Automobilio savininkė jam leido vairuoti automobilį neblaiviam. Jis vairavo minėtą automobilį iki (duomenys neskelbtini), bei atgal grįžtant iš (duomenys neskelbtini) link namų, jis taip pat vairavo neblaivus. Jis vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs, teisių vairuoti neturi. Ar automobilis techniškai tvarkingas, ar draustas, jis nežino. Prieš važiuojant tuo nesidomėjo. Apie 14.00 val., grįžtant iš (duomenys neskelbtini) ir važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams padavė iš karto automobilio raktelius, darė jam neblaivumo testą, paprašė pūsti į alkotesterį, pirmu pūtimu įpūtė 2,64 promiles, antru pūtimu įpūtė 2,72 promiles. Kartu automobilyje buvo M. D. ir J. M.. Jis ant neblaivumo nustatymo akto pasirašė, su parodymais sutiko, nieko neginčijo, į gydymo įstaigą nevyko tikrintis neblaivumo. Automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, o jį uždarė į areštinę. Jis pripažįsta visiškai, kad automobilį „V.“, valstybinių numerių nežino, vairavo neblaivus ir dėl to labai gailisi. Pripažįsta padaręs nusikaltimą. Vairavo neblaivus, nes taip išėjo, konkrečios priežasties nėra, neturi paaiškinimo, negalvojo apie pasekmes bei negalvojo, kad bus sustabdytas policijos pareigūnų.

2.1. Papildomai apklaustas E. J. parodė, jog pirmos apklausos metu nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaimo jis vairavo automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) miesto, nors taip nebuvo. Vairavo blaivi automobilio savininkė J. M.. Tokią aplinkybę pasakė, nes norėjo prisiimti visą sau atsakomybę už vairavimą, todėl taip ir pasakė. Iš (duomenys neskelbtini) miesto neblaivus vairavo jis minėtą automobilį. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta arešto bausmė, pinigų baudai susimokėti neturi.

3. Kaltinamojo E. J. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Liudytoja J. M. parodė, kad jai teisės ir pareigos yra išaiškintos, ji sutinka duoti parodymus ir nori pasakyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Turi jai priklausantį automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turi vairuotojo pažymėjimą, B kategorijos. 2024 m. gegužės 6 d., apie 09.00 val., iš (duomenys neskelbtini) kaimo su savo automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Ji pati vairavo automobilį būdama blaivi. Kartu su ja važiavo E. J. ir M. D.. Važiavo į miestą pagerti, bei jos sugyventinis M. D. norėjo pasimatyti su dukra. (duomenys neskelbtini) mieste buvo apie 10.00 val. ir nusipirkus alkoholio, nuvyko gerti į M. D. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ten ir vartojo alkoholį. Automobilis buvo pastatytas kieme. Rakteliai buvo padėti daiktadėžėje prie rankinio stabdžio. Ji E. J. niekada nėra davusi savo automobilio ar paskolinusi. Automobilio dokumentai buvo užkišti už veidrodėlio. Gėrė visi degtinę, kaip namo grįžti iš (duomenys neskelbtini) miesto, nebuvo nuspręsta. Jai padauginus alkoholio, ji nuėjo į savo automobilį miegoti. Atsigulė priekinėje keleivio sėdynėje ir užmigo. Ji nejautė, kaip E. J. atsisėdo į jos automobilį ir užvedė variklį. Ji atsibudo važiuojant išgirdusi policijos signalus. Pamatė, kad E. J. vairuoja jos automobilį, ji jam liepė sustoti. Iš pradžių dar nestojo, tuomet policija užkirto jiems kelią. Sugyventinis M. D. sėdėjo gale. Juos policijos pareigūnai išlaipino, o automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę, nes E. J. jos automobilį vairavo neblaivus ir padarė nusikaltimą. Ji supranta, kad kaip automobilio savininkė neužtikrino, kad niekas nepasinaudotų jos automobiliu, bet ji E. neleido naudotis jos automobiliu, bei jis jos neprašė. Pats sėdo ir vairavo automobilį. Automobilis techniškai tvarkingas, draustas, automobilio registracijos liudijimas turi būti automobilio viduje, jei jo nepaėmė policijos pareigūnai. Parašys prašymą dėl automobilio grąžinimo.

5. 2024 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 6 d., apie 14.01 val., kelyje (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „V.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus vairuoti teisės neturintis E. J., gimęs (duomenys neskelbtini). E. J. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0423, sertifikato Nr. 2065396, pirmu tikrinimu 14.04 val. nustatytas 2,64 prom. girtumas, antru tikrinimu 14.21 val. nustatytas 2,72 prom. girtumas.

6. 2024 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

7. Iš 2024 m. gegužės 6 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad E. J. 2024 m. gegužės 6 d. 14.04 val. nustatytas 2,64 prom. girtumas, 14.21 val. nustatytas 2,72 prom. girtumas. Užfiksuota, kad E. J. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena neadekvati, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis negali eiti tiesia linija, gali pirštu paliesti nosį.

8. 2024 m. gegužės 7 d. vairuotojų registro išraše užfiksuota, kad E. J. neturi įgijęs vairuotojo pažymėjimo.

9. Iš VšĮ „E.“ pažymos nustatyta, kad automobilio „V.“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 930,00 Eur su PVM.

10. Iš 2024 m. gegužės 7 d. VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. M..

11. 2024 m. gegužės 9 d. prokuroro nutarimu grąžinti daiktus nutarta automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais grąžinti automobilio savininkei J. M..

12. 2024 m. gegužės 10 d. pakvitavime užfiksuota, kad J. M. grąžintas automobilis „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais. J. M. pasižadėjo saugoti automobilį su jame esančiais priklausiniais iki byla bus baigta nagrinėti teisme.

13. BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

14. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojos parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. J. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo E. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 218¹ straipsnio 1 dalyje, teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

15. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. J. 2024 m. gegužės 6 d., apie 14.01 val., kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0423 (sertifikato Nr. 2065396, galioja iki 2024 m. liepos 14 d.), 14.04 val. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, o 14.21 val. nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, vairavo J. M. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

16. Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė pripažinti E. J. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 paras arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. J. įgyti ir naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti J. M. nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio „V.“ vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 930,00 Eur.

18. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.

19. Teismas, skirdamas E. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, anksčiau teistas vieną kartą – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nusikalstamos veikos padarymo metu baustas du kartus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus kaltinamajam bausmę – areštą (BK 49 straipsnis). Kaltinamasis dalyvaudamas viešajame eisme kelia realų pavojų kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei bei turtui, transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas tam teisės, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą teismas nenustatė. Atidėjus bausmės vykdymą bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas trejų metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymo – 2024 m. gegužės 7 d.

21. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

22. Šioje byloje E. J. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ne pačiam kaltininkui, o J. M.. Trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytą vieną iš sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyto pagrindo, leidžiančio konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, nes bylos duomenims E. J. automobilį vairavo J. M. nežinant (tuo metu ji automobilyje miegojo) ir nedavus leidimo. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). E. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso J. M., todėl atsižvelgiant į tai, iš E. J. konfiskuotina automobilio „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 930,00 Eur.

23. Į E. J. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 6 d. 14.04 val. iki 2024 m. gegužės 7 d. 11.40 val. (viena para).

24. Kaltinamajam E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

25. Automobilis „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais, 2024 m. gegužės 10 d. pakvitavimu grąžintas savininkei J. M., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas savininkės neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir E. J. skirti sumažintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 6 d. 14.04 val. iki 2024 m. gegužės 7 d. 11.40 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. J. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti E. J. vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymo – 2024 m. gegužės 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti automobilio „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 930,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų 0 ct).

Automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti savininkės J. M. neribotai nuosavybei.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.