Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui ir Nacionalinei teismų administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, teisėjų atlyginimo skirtumo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pirmininko 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. PI-35 buvo sumažintas atlyginimas, motyvuojant nuo 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojusio pakeisto Teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir TAĮ) 4 str. 2 dalimi (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) bei 5 str. 1 dalimi, ir kad į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti VTĮ 42 str. 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisykles į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaičiuojamas darbo advokatu ar notaru darbo stažas. Tai, anot pareiškėjos, reiškia, kad įsigaliojus TAĮ, sumažėjo viena iš teisėjo atlyginimo sudedamųjų dalių – priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, nes iš laikotarpių, nuo kurių skaičiuojamas pareiškėjų stažas už Lietuvos valstybei ištarnautus metus, buvo pašalinti laikotarpiai, už kuriuos anksčiau buvo skaičiuojamas šis darbo stažas, t.y. laikotarpiai, kai pareiškėja G. D. dirbo notare. Nurodė, kad ankstesnis teisinis reglamentavimas, kuriam galiojant pareiškėjai buvo paskirti dirbti teisėjais, įskaitė tiek advokato, tiek notaro darbo stažą. Anot pareiškėjos, reikšminga yra tai, kad nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir TĮ) 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 55¹, 57, 61, 63, 64, 69¹, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymas (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurio 46 str. 14 dalyje nustatyta, kad teisėjams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytos ilgesnės atostogos ir (arba), atsižvelgiant į jų stažą, didesnis pareiginės algos priedas, ir (arba) kitos socialinės garantijos, šios garantijos nemažinamos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad TAĮ nebuvo nustatyta, jog šis įstatymas taikomas retroaktyviai, vadovaujantis tiek viešosios teisės principu leidžiama tai, kas galima, tiek bendruoju teisės principu lex retro non agit, TAĮ neturi būti taikomas tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėja teisėja tapo, ir atitinkamai jos notaro darbo stažas į pareiškėjų teisėjų darbo stažą buvo įskaičiuotas, iki TAĮ įsigaliojimo.

Taigi, teisėjos atlyginimas pareiškėjai buvo sumažintas neteisėtai, taip pažeidus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), Konstituciją ir įstatymus (Konvencijos 1 protokolo 1 str. 1 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis adm. byloje Nr. A-1-638/2005). Pareiškėja, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo (KT) jurisprudencija, atkreipė dėmesį į minėto teismo sprendimuose ir nutarimuose suformuluotus principus, jog sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima visas išmokas mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus yra teisėjo atlyginimo dalis, todėl ir šiai atlyginimo daliai taikomos visos Konvencijoje, Konstitucijoje, KT nutarimuose, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikoje išdėstytos garantijos. Iš Konstitucijos kylantis draudimas mažinti teisėjų atlyginimą šiam ginčui aktualiu atveju taikytinas visiems teisėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie anksčiau dirbo advokatais ar notarais. KT nutarimuose suformuluotas principas, kad mažinti atlyginimus teisėjams galima tik įstatymu ir tik laikinai, kol valstybės ekonominė ir finansinė padėtis yra itin sunki, nėra kliūtis pareiškėjų skundui tenkinti, kadangi skunde keliamas klausimas ne dėl atlyginimo mažinimo visam teisėjų korpusui laikantis proporcingumo principo reikalavimų galimo pažeidimo, bet dėl teisėjų atlyginimo sumažinimo tam tikrai teisėjų grupei (buvusiems advokatams ir notarams) neatitikimo Konstitucijai. Nurodė, kad KT 2011 vasario 14 d. nutarimas, kuriame inter alia konstatuota kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 str. 2 d. 2 punktas, 5 str. 1 dalis tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra kliūtimi pareiškėjų skundui tenkinti. Šiuo atveju, reikšminga, jog TAĮ redakcija, dėl kurios buvo kreiptasi į KT, priimta 2008 m. lapkričio 6 d., įsigaliojo 2008 m. lapkričio 15 d. Tai reiškia, kad ši TAĮ redakcija aktuali tik tais atvejais, kai teisėjas advokatu dirbo ir laikotarpiu po 2008 m. lapkričio 15 d. ir tik darbo advokatu laikotarpis po 2008 m. lapkričio 15 d. neįskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti. Tačiau pareiškėja notare nustojo dirbti ir tapo teisėja iki TAĮ (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) įsigaliojimo 2008 m. lapkričio 15 d. KT 2011 m. vasario 14 d. nutarime patvirtintos ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose suformuluotos nuostatos, kad Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines (materialines) garantijas, kad bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą, taip pat, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto, inter alia priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pareiškėjos skunde formuluojami klausimai yra platesnės apimties, nei buvo sprendžiamas klausimas KT. Pareiškėja ne tik prašė į teisėjo darbo stažą teisėjo atlyginimo priedams už Lietuvos valstybei ištarnautus metus apskaičiuoti įskaičiuoti notaro darbo stažą už atitinkamus laikotarpius, bet ir prašė šį darbo stažą įskaičiuoti į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei apskaičiuoti ir apmokėti, kitoms socialinėms garantijoms nustatyti, apskaičiuoti ir apmokėti, teisėjo pensijai apskaičiuoti ir apmokėti. Šiais klausimais KT savo 2011 m. vasario 14 d. nutarime nepasisakė (t.1, b.l. 2-12, 110-121).

G. D. papildomai paaiškino, kad, priimant 2008-11-17 įsakymą Nr. PI-35 bei Komisijai priimant sprendimą Nr. V3-19, buvo atsižvelgta į teisėjos G. D. stažą valstybinėje notaru kontoroje laikotarpiu nuo 1990 m. gruodžio 3 d. iki 1992 m. gruodžio l d. ir šis stažas buvo įskaičiuotas priedui už ištarnautus valstybei metus nustatyti. Nebuvo įskaitytas notaro darbo stažas nuo 1992 m. gruodžio l d. iki 2000 m. kovo 20 d., įsigaliojus 2008 m. lapkričio 15 d. TAĮ. Pareiškėjai taikomas iš Konstitucijos kylantis draudimas mažinti teisėjų atlyginimą. Prieš paskiriant ją dirbti teisėja, ji sutiko su sąlyga, jog notaro darbo stažas bus įskaitytas priedui už ištarnautus metus gauti. Neįskaičius jai darbo notaru laikotarpiu nuo 1990-12-03 iki 2000-03-20, įsigaliojus TAĮ, yra sumažinta ir jos atostogų trukmė (t. 2, b.l.73).

Atsakovas Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas atsiliepime inter alia su pareiškėjos G. D. skundu, patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, t.y. tik 2008 m. lapkričio 6 d. priimtu TAĮ, nes tai yra speciali norma prieš TĮ 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 55¹, 57, 61, 63, 64, 69¹, 81 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymą. TAĮ buvo sukurta nauja teisėjų atlyginimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, kurią pritaikius, net atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato advokato ir notaro darbo stažo įtraukimo į priedų už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiavimą, pareiškėjams išmokami atlyginimai nesumažėjo, todėl šio teismo pirmininko 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. PI-35 teisėjams atlyginimai nebuvo sumažinti. Įsigaliojus TAĮ, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas privalėjo juo vadovautis, apskaičiuodamas ir mokėdamas teisėjams atlyginimus. KT 2011 m. vasario 14 d. nutarime pažymėta, kad advokatų veikla yra tam tikra asmens savarankiška profesinė veikla, susijusi su atitinkamų teisinių paslaugų teikimu, kuri negali būti tapatinama su valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigų ėjimu valstybės ar savivaldybės institucijose, inter alia su valstybės tarnyba, akcentuota, kad advokatams už teikiamas teisines paslaugas apmoka klientai. Anot atsakovo, šio nutarimo nuostatos pagal analogiją taikytinos ir teisėjų darbo stažo skaičiavimui buvusiems notarams (t. 1, b.l. 49-50, 137-139).

Vilniaus miesto 1-sis apylinkės teismas papildomai paaiškino, kad, priimant 2008-11-17 įsakymą Nr. PI-35 bei Komisijos sprendimą Nr. V3-19, buvo atsižvelgta į G. D. stažą valstybinėje notarų kontoroje laikotarpiu nuo 1990-12-03 iki 1992-12-01 ir šis stažas įskaičiuotas priedui už ištarnautus valstybei metus nustatyti. Rengiant minėtą įsakymą, G. D. stažas priedui už ištarnautus metus valstybei 2009-01-01 sudarė 11 metų 5 mėnesius ir 24 dienos. Apskaičiuojant šį stažą, atsižvelgta į stažą valstybės tarnyboje nuo 1990-03-11, stažą nuo 1990-12-03 iki 1992-12-01 (2 metai, 8 mėnesiai, 20 dienų) bei teisėjos darbo stažą nuo 2000-03-27 iki 2009-01-01 (8 metai, 9 mėnesiai, 4 dienos) (t. 2, b.l. 70). Taip pat kad pareiškėjai kasmetinių atostogų trukmė visuomet ir šiuo metu skaičiuojama įvertinus jos darbo stažą nuo 1990-03-11, inter alia įtraukiant notaro darbo stažą nuo 1990-12-03 iki 2000-03-20 (t.2, b.l.107-132).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, inter alia su pareiškėjos G. D. patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti vadovaujantis argumentais, išdėstytais Teisingumo ministerijos atsiliepime (t. 1, b.l. 153-154).

Atsakovė NTA atsiliepimu inter alia dėl pareiškėjos G. D. patikslinto skundo reikalavimų, kuriais prašoma įpareigoti NTA į teisėjo darbo stažą teisėjo pensijai apskaičiuoti ir mokėti įskaičiuoti advokato ir notaro darbo stažą, prašė bylą nutraukti, o dėl kitų patikslinto skundo reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad 2002 m. kovo 14 d. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 dalimi, skaičiuojant teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti, atostogų trukmei ir teisėjo pensijai nustatyti, galėjo būti įskaitomas ir advokato darbo stažas. Įskaitant advokato darbo stažą teisėjo pensijai apskaičiuoti ir mokėti, turėjo būti taikomos TĮ 100 str. 1 dalyje numatytos sąlygos. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 str. 2 dalyje buvo nustatyta, kad TĮ 94 ir 100 straipsniai turėjo įsigalioti nuo 2003 m. sausio 1 d. Tačiau šis teisėjų pensinio aprūpinimo teisinis reguliavimas neteko galios ne įsigaliojus TAĮ (2008 m. lapkričio 15 d.), kaip nurodo pareiškėjai, o dar 2002 metais, kai 2002 m. liepos 2 d. buvo priimtas Teismų įstatymo 97 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs 2002 m. liepos 19 d., ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir TVPĮ), įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d. Po šio pakeitimo TĮ 97 str. 2 dalyje nustatytas darbo stažas įskaitomas į teisėjo darbo stažą tik priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti, o TĮ 100 straipsnyje pateikta nuoroda į specialius įstatymus, reguliuojančius teisėjų pensinį aprūpinimą. Taigi, minėtos redakcijos TĮ 100 straipsnis, nustatęs teisėjų pensinio aprūpinimo sąlygas, buvo pakeistas dar iki jam įsigaliojant, todėl ir Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 dalies nuostatos ta apimtimi, kuria reglamentavo teisėjo darbo stažo skaičiavimą teisėjo pensijai apskaičiuoti ir mokėti, negalėjo ir negali būti taikomos. Atsakovės nuomone, dėl reikalavimo į teisėjo darbo stažą teisėjo pensijai apskaičiuoti įskaityti notaro darbo stažą pareiškėja nepateikė jokių teisinių argumentų. Teisėjų pensinį aprūpinimą reglamentuoja TVPĮ, kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad teisėjo darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., kurį asmuo dirbo teisėju Lietuvos teritorijoje veikiančiuose teismuose (KT, bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose) arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu bet kokio tarptautinio teismo teisėju. Teisėjų valstybinės pensijos skyrimo sąlygos nustatytos TVPĮ 3 straipsnyje. Atsižvelgus į pareiškėjos nurodytus duomenis apie jos paskyrimą teisėja, taip pat į paminėtas teisėjų valstybinės pensijos skyrimo sąlygas, anot atsakovo, matyti, kad pareiškėja nėra įgijusi teisės gauti teisėjo valstybinę pensiją. NTA nėra gautas pareiškėjos prašymas skirti jai teisėjų valstybinę pensiją. Teisinio santykio (ir ginčo) dėl teisėjo valstybinės pensijos skyrimo tarp NTA ir pareiškėjos iki šiol nebuvo ir nėra. NTA pareiškėjos atžvilgiu nėra priėmusi jokių sprendimų ar individualių teisės aktų dėl teisėjų valstybinių pensijų. Atsakovė, vadovaudamasi KT 2007 m. spalio 22 d. nutarimu, pažymi, kad nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog TAĮ neturi būti taikomas tiems teisiniams santykiams ir toms teisinėms situacijoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, kad TAĮ nuostatos ta apimtimi, kuria mažinamas teisėjų atlyginimas ir kitos socialinės garantijos, pareiškėjai neturėjo būti taikomos, kadangi pareiškėja teisėja tapo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nurodė, kad, siekiant nustatyti pareiškėjos nurodomą teisėjų atlyginimų sumažinimo faktą, tikslinga išanalizuoti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pareiškėjai išmokėtų atlyginimų sumas pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d. Pažymi, kad 2009 metais teisėjų atlyginimai galėjo mažėti dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų laikinų sprendimų prasidėjusiai valstybės ekonominei krizei suvaldyti (t. 1, b.l. 52-54, 140-143).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija (toliau - TM) atsiliepime inter alia su pareiškėjos G. D. skundu ir patikslintu skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad ginčas dėl advokato darbo stažo įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą jau yra išspręstas. KT 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino, kad TAĮ 4 str. 2 d. 2 punktas, 5 str. 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai. KT padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad priėmus TAĮ, teisėjų atlyginimai būtų sumažėję. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisėjų atlyginimų santykius, gali įtvirtinti, jog atlyginimas - teisėjo socialinė (materialinė) garantija - susideda ne iš vienos, o iš kelių sudedamųjų dalių, inter alia pareiginės algos, priedų, priemokų, ir kad pagal Konstituciją kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitą teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo. KT taip pat pažymėjo, kad advokatų veikla yra tam tikra asmens savarankiška profesinė veikla, susijusi su atitinkamų teisinių paslaugų teikimu, kuri negali būti tapatinama su valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigų ėjimu valstybės ar savivaldybių institucijose, inter alia su valstybės tarnyba; advokatams už teikiamas teisines paslaugas apmoka klientai, o asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, už tarnybą valstybei atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto. Tarp advokatų ir asmenų, dirbančių valstybės ar savivaldybių institucijose, yra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisina teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbo advokatu laikotarpis, kitaip nei asmenų, dirbusių valstybės ar savivaldybių institucijose, darbo stažas, nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti. Pirmiau nurodytame KT nutarime yra nustatyti pagrindiniai principai, kuriais remiantis turi būti analizuojama, ar atitinkamas darbo stažas gali būti įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti. Šie principai aktualūs ir kalbant apie notaro stažo įskaičiavimą į tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b.l. 55-56, 58-60, 144-146).

Atsakovės Lietuvos valstybės bei trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, prašė pareiškėjos G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą TM atsiliepimo argumentais (t.2, b.l. 89-91).

Skundas netenkintinas.

VAAT 2011-09-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-81-426/2011 pareiškėjų R. E., P. K., A. V. ir E. Z., G. D. skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstus (t. 1, b.l. 161-174).

LVAT 2012-06-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-520-1272/2012 VAAT 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeitė: panaikino VAAT 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti pareiškėjos G. D. skundo reikalavimai panaikinti Komisijos 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. V3-19 dalį, kuria nustatyta, kad G. D. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo administracija teisingai apskaičiavo priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; G. D. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. įskaitytinai priteisti 10 386,40 Lt teisėjo atlyginimo skirtumą; įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą G. D. mokėti teisėjo atlyginimą, į teisėjo darbo stažą teisėjo atlyginimo priedams už Lietuvos valstybei ištarnautus metus apskaičiuoti įskaičiuojant notaro darbo stažą nuo 1990 m. gruodžio 3 d. iki 2000 m. kovo 20 d.; įpareigoti Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą G. D. į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei apskaičiuoti įskaičiuoti notaro darbo stažą nuo 1990 m. gruodžio 3 d. iki 2000 m. kovo 20 d.; atmesti pareiškėjų R. E., P. K., A. V. ir E. Z. skundo reikalavimai: įpareigoti Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą pareiškėjams į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei apskaičiuoti įskaičiuoti advokato darbo stažą. Šią bylos dalį dėl minėtų reikalavimų dalies grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. 2, b.l. 44-65).

Pareiškėjai R. E., P. K., A. V. ir E. Z. atsiėmė skundo reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą pareiškėjams į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei apskaičiuoti ir apmokėti įskaičiuoti jų turėtą advokato darbo stažą ir prašė skundą šioje dalyje palikti nenagrinėtu ir teismo 2012-06-22 nutartimi ši bylos dalis nutraukta ABTĮ 101 str.1 d. 3 punkto pagrindu.

Atsižvelgus į LVAT 2012-06-02 nutartimi Nr. A-520-1272/2012 apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjams atsisakius skundo minėtoje dalyje, toliau nagrinėtinas G. D. skundo reikalavimas panaikinti Komisijos 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. V3-19 dalį, kuria nustatyta, kad G. D. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo administracija teisingai apskaičiavo priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; G. D. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. įskaitytinai priteisti 10 386,40 Lt teisėjo atlyginimo skirtumą; įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Vyriausybės, ir Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą G. D. mokėti teisėjo atlyginimą, į teisėjo darbo stažą teisėjo atlyginimo priedams už Lietuvos valstybei ištarnautus metus apskaičiuoti įskaičiuojant notaro darbo stažą nuo 1990 m. gruodžio 3 d. iki 2000 m. kovo 20 d.; įpareigoti Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą G. D. į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei apskaičiuoti įskaičiuoti notaro darbo stažą nuo 1990 m. gruodžio 3 d. iki 2000 m. kovo 20 d.

Faktinės bylos aplinkybės. Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. D. (iki 2008-05-31 santuokos G. S.) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo Kaišiadorių rajono savivaldybės valdybos sekretore- organizacinio skyriaus vedėja (t. 1, b.l. 24).

1990-11-30 ji buvo atleista iš užimamų pareigų, ryšium su jos perkėlimu dirbti Teisingumo ministerijos žinion (t. 1, b.l. 24).

Nuo 1992-12-01 iki 2000-03-20 G. D. dirbo Kaišiadorių rajono biuro notare (t.1, b.l. 25).

G. D. nuo 2000-03-27 pradėjo dirbti Kaišiadorių rajono apylinkės teisėja (Prezidento 2000-03-07 dekretas Nr. 793), nuo 2002-01-07 buvo paskirta dirbti Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo teisėja (Prezidento 2002-01-04 dekretas Nr. 1636).

Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo pirmininkas 2008-11-17 įsakymu Nr. PI-35 „Dėl priedo už ištarnautus valstybei metus“ 1.27 punktu įsakė nuo 2008-11-17 mokėti G. D. 9 proc. priedą prie pareiginės algos už ištarnautus valstybei metus (t. 1, b.l. 19-20).

G. D. iki 2008 m. lapkričio 14 d. buvo mokamas atlyginimas ir 18 % pareiginio atlyginimo dydžio priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Nuo 2008 m. lapkričio 17 d. G. D. buvo sumažintas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus iki 9 % pareiginio atlyginimo, o nuo 2009 m. liepos mėn. - iki 12 % pareiginio atlyginimo (t. 1, b.l. 21). Dėl sumažinto priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pareiškėjai nuo 2008-11-15 iki 2009 m. lapkričio mėn. susidarė 5044,87 Lt nepriemoka (b.l. 21).

Komisija 2009-12-07 priėmė sprendimą Nr. V3-19, kad Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo administracija teisingai apskaičiavo priedus už ištarnautus Lietuvos valstybei metus 2009 metų sausio 1 dienai inter alia G. D. – 9 proc. (t. 1, b.l. 18).

Dėl darbo stažo priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti.

Minėta, jog pagrindinis pareiškėjos G. D. skundo teismui reikalavimas yra ginčo, ar jos darbas notare įskaitytinas į valstybės tarnybos trukmę, išsprendimas.

Taip pat minėta, jog atsakovas Vilniaus miesto 1-sis apylinkės teismas teigia, kad buvo atsižvelgta į G. D. stažą valstybinėje notarų kontoroje laikotarpiu nuo 1990-12-03 iki 1992-12-01 ir šis stažas įskaičiuotas priedui už ištarnautus valstybei metus nustatyti. Rengiant 2008-11-17 įsakymą Nr. PI-35, G. D. stažas priedui už ištarnautus metus valstybei 2009-01-01 sudarė 11 metų 5 mėnesius ir 24 dienos. Apskaičiuojant šį stažą, atsižvelgta į stažą valstybės tarnyboje nuo 1990-03-11, stažą nuo 1990-12-03 iki 1992-12-01 (2 metai, 8 mėnesiai, 20 dienų) bei teisėjos darbo stažą nuo 2000-03-27 iki 2009-01-01 (8 metai, 9 mėnesiai, 4 dienos) (t. 2, b.l. 70).

Iš G. D. papildomo paaiškinimo matyti, jog ji laiko, kad jai nepagrįstai nebuvo įskaitytas notaro darbo stažas nuo 1992 m. gruodžio l d. iki 2000 m. kovo 20 d., įsigaliojus 2008 m. lapkričio 15 d. TAĮ, tad ginčo dėl stažo laikotarpis yra nuo 1992-12-01 iki 2000-03-20.

Notarų teisinis statusas bei veiklos pagrindai iki 1992-12-01 buvo reglamentuojami 1974 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybinio notariato įstatymu Nr.VIII-1993, pagal kurio 3 str. 1 dalį notariniams veiksmams atlikti buvo organizuojamos valstybinės notarinės kontoros, o pagal 3 str. 2 dalį notarinius veiksmus valstybinėse notarinėse kontorose atliko valstybiniai notarai (vyresnieji valstybiniai notarai, vyresniųjų valstybinių notarų pavaduotojai, valstybiniai notarai), t.y. notarai iki 1992-12-01 buvo laikomi valstybės tarnautojais, todėl pareiškėjos eitų notarės pareigų laikotarpis nuo 1990-12-03 iki 1992-12-01 buvo pagrįstai įskaitytas į darbo stažą priedui už ištarnautus valstybei metus nustatyti.

1992-12-01 įsigaliojo 1992-09-15 priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymas Nr. I-2882, pagal kurio 2 str. 1 dalį (pradedant 1994 09 22 įstatymo Nr. 1-597 redakcija) notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal šio įstatymo 19 str. 1 dalį notarai atlyginimo iš valstybės biudžeto negauna, išsilaiko iš imamos rinkliavos už notarinių veiksmų atlikimą ir teisines bei technines paslaugas. Rinkliavos dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pagal įstatymo 21 straipsnį notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nuo 1992-12-01 notarai nebėra laikomi valstybės tarnautojais.

2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme Nr. X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.) 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. TAĮ 5 str. 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (<...>). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 str. 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. TAĮ 5 str. 2 dalyje nustatyta, kad priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai teisėjo pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.

2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 4 str. 1 dalyje (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) nustatyta, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. VTĮ 4 str. 2 dalis (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464, 2008-10-06 įstatymo Nr. X-1742 redakcija) liečia statutinius valstybės tarnautojus. VTĮ 4 str. 3 dalyje (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1926, 2004-07-13 įstatymo Nr. IX-2351, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) nustatyta, kad Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis. Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei policijos generaliniam komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo kancleriui – su Seimo statute numatytomis taisyklėmis. VTĮ 4 str. 4 dalyje nustatyta, kad Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams, taikoma tik šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis.

VTĮ 4 str. 5 d. 1–4 punktuose (redakcija, aktuali nuo 2008-10-18 iki 2008-12-12) minimi valstybės politikai (1 p.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjai, prokurorai (2 p.); Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai ir kiti Lietuvos banko tarnautojai (3 p.), profesinės karo tarnybos kariai (4 p.).

VTĮ 42 str. 1 dalyje (2003-10-07 įstatymo Nr. IX-1747, 2005-12-22 įstatymo Nr. X-464, 2006-06-08 įstatymo Nr. X-673 redakcija) nustatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (<...>), metų skaičius. <...> Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

Taigi, pagal nuo 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojusį reglamentavimą notarų pareigos nebuvo priskirtos prie tokių, kurių atlikimo trukmė įskaitoma į ištarnautus Lietuvos valstybei metus.

KT 2011-02-14 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus yra susijęs su valstybės tarnybos institutu, priklausomas nuo jo ypatumų. Šis priedas yra apskaičiuojamas ir mokamas valstybės tarnautojams, pareigūnams, jis mokamas taip pat ir teisėjams, kurie tam tikrą laikotarpį dirbo ne tik teisėjais teismuose, bet ir tiems, kurie ėjo valstybės tarnautojo, pareigūno pareigas kitose atitinkamose valstybės ar savivaldybių institucijose. Šioje konstitucinės justicijos byloje pažymėta, kad advokatų veikla yra tam tikra asmens savarankiška profesinė veikla, susijusi su atitinkamų teisinių paslaugų teikimu, už kurią paprastai klientai atlygina šalių susitarimu. Taigi advokatų veikla negali būti tapatinama su valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigų ėjimu valstybės ar savivaldybių institucijose, taip pat su valstybės tarnyba Nutarime taip pat yra pažymėta, kad sąvoka "teisėjo atlyginimas" apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, kad atlyginimas - teisėjo socialinė (materialinė) garantija - susideda ne iš vienos, o iš kelių sudedamųjų dalių, kaip antai pareiginės algos, priedų, priemokų; be to, pagal Konstituciją kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitą teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nors priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą į stažą priedams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti nebuvo įskaičiuojamas darbo advokatu laikotarpis, teisėjų atlyginimai dėl to nesumažėjo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčytu teisiniu reguliavimu minėta teisėjų socialinė (materialinė) garantija buvo sumažinta.

LVAT, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, 2012-06-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-520-1272/2012 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, kiek tai susiję su pareiškėjų R. E., P. K., A. V. ir E. Z. skundo reikalavimais, grindžiamais aplinkybe dėl darbo advokatu laikotarpio neįskaitymo į ištarnautus Lietuvos valstybei metus pareiginės algos priedui apskaičiuoti, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus taikė teisingai, todėl dėl minėtų reikalavimų dalies atmesdamas skundą priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. LVAT taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu. Konstitucinio Teismo išaiškinimas apima ne tik advokato darbą, bet ir kitokio pobūdžio darbą, kuris nebuvo numatytas Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme. Vien tai, kad ankstesni teisės aktai numatė, jog notaro darbas buvo įskaičiuojamas į darbo stažą, mokant priedus, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos reikalavimas turėjo būti tenkinamas.

Teismas, išanalizavęs aktualų reglamentavimą, minėtus KT bei LVAT nutarimą bei nutartį, sprendžia, jog notaras nėra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, jo bei advokato atliekamos funkcijos yra labai panašios (notaro veikla irgi yra tam tikra asmens savarankiška profesinė veikla, susijusi su atitinkamų teisinių paslaugų teikimu, už kurią klientai notarui atlygina rinkliavos pavidalu), todėl notaro stažui taip pat taikytina KT 2011-02-14 nutarime padaryta išvada, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, neprieštarauja Konstitucijai.

Dėl darbo stažo teisėjų atostogų trukmei apskaičiuoti.

Minėta, jog pareiškėjos G. D. skundo reikalavimas yra įpareigoti Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą G. D. į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei apskaičiuoti įskaičiuoti notaro darbo stažą nuo 1990 m. gruodžio 3 d. iki 2000 m. kovo 20 d.

LVAT, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, 2012-06-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-520-1272/2012 konstatavo, kad pareiškėjai nagrinėjamoje byloje teigė, kad jiems buvo sumažintos atostogos, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepasisakė ir išsamaus tyrimo, nagrinėjamu klausimui aktualaus teisinio reguliavimo analizės neatliko, todėl bylos esmė dėl netinkamo teisėjų darbo stažo atostogų trukmei nustatyti apskaičiavimo ir dėl to galimai pažeistų pareiškėjų teisių liko neatskleista. Dėl šios priežasties bylą šioje dalyje grąžino nagrinėti iš naujo. LVAT šioje byloje taip pat pasisakė, kad, 2008 m. lapkričio 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą Nr. X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.) ir tuo pačiu metu 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. X-1772 pakeitus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalį, nuo 2008 m. lapkričio 15 d. specialusis Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas pradėjo reguliuoti tik priedų prie pareiginės algos apskaičiavimo tvarką, o atostogų trukmės skaičiavimo tvarka liko įtvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kuriame numatyta, kad į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas (TĮ 97 straipsnio 2 dalis). 46 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ inter alia buvo nustatyta, kad teisėjams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo, buvo nustatytos ilgesnės atostogos ir (arba), atsižvelgiant į jų stažą, didesnis pareiginės algos priedas, ir (arba) kitos socialinės garantijos, šios garantijos nemažinamos.

Pagal Teismų įstatymo 98 str. 1 dalį teisėjams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams, turintiems daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 kalendorinės dienos.

Vilniaus 1-sis apylinkės teismas į bylą pateikė įrodymus (t. 2, b.l. 107-132), jog G. D., pradedant nuo 2002 metų, kasmetinės atostogos buvo apskaičiuojamos ir suteikiamos įvertinus jos darbo stažą valstybei nuo 1990-03-11, inter alia notarės darbo stažą nuo 1990-12-03 iki 2000-03-20. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog, 2008-11-15 įsigaliojus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 55¹, 57, 61, 63, 64, 69¹, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymui, G. D. kasmetinių atostogų trukmė nesumažėjo: jai už stažą, pradedant 2002 metais, buvo suteikiama nuo 7 iki 17 dienų papildomų atostogų. G. D. darbo stažą teisėjo atostogoms gauti skaičiuojant nuo 1990-12-03 (darbo notare pradžia), jos teisė į pailgintas atostogas pagal TĮ 98 str. 1 dalį atsiranda po penkių darbo notare metų, t.y. pradedant 1995 m. gruodžio 3 diena ir iki 2002 m. gruodžio 3 dienos jai suteiktinos 7 papildomos atostogų dienos. Pagal teismo pateiktą lentelę, jai už 2001/2002 darbo metus ir buvo suteiktos 7 kalendorinėmis dienomis pailgintos atostogos, už 2002/2003 metus – 8 kalendorinėmis dienomis ir t.t.

Pareiškėja deklaratyviai teigia, kad jai suteikiamos atostogos po 2008-11-15 sutrumpėjo, tačiau jokiais įrodymais savo teiginių nepagrindžia, todėl teismas sprendžia, kad ir ši G. D. skundo dalis yra nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.