- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- II-524-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00630-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja A. G. 2022 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7052-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Institucijos vyriausioji tyrėja A. G. 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nustatė, kad L. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. sausio 26 d. 06.48 val. vairuodama transporto priemonę, nereguliuojamoje sankryžoje iš trečios eismo juostos betarpiškai atliekant posūkį į dešinę, persirikiavo į kito automobilio užimamą antrą eismo juostą ir tuo privertė to automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, tuo padarė pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą. Šiais savo veiksmais pažeidė KET 9 punktą.
L. V.
buvo paskirta administracinė nuobauda – 170 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja skundu prašė panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 5 d. priimtą nutarimą ir atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį arba panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pareiškėja neginčija ir pripažįsta, jog nutarime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku persirikiavo į kitą eismo juostą, į dešinę pusę, iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą, nesilaikydama reikalavimo duoti kelią. Tačiau protokole buvo nurodytos aplinkybės, jog ji persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nors iš 2022 m. kovo 24 d. pateikto prašymo kartu su vaizdo įrašu buvo matyti, jog buvo persirikiuota iš trečios juostos į antrą, taip pat protokole buvo nurodyta, jog persirikiavo per ištisinę liniją, tačiau Drujos ir Sukilėlių gatvių sankryžoje ištisinės linijos nėra ir niekuomet nebuvo. Tą patvirtino tiek pateiktas vaizdo įrašas, tiek gatvės nuotraukos (nuotraukos buvo pateiktos iš žemėlapių google.maps.lt bei maps.lt). Protokole, taip pat klaidingai buvo nurodyta aplinkybė, jog ji persirikiavo į kito automobilio užimamą antrą eismo juostą nerodydama posūkio, kas taip pat buvo neteisingai nustatyta — tą patvirtino pateiktas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai buvo matomas rodomas posūkis manevro metu. Ši aplinkybė priimtame nutarime taip pat buvo pašalinta, tačiau administracinio nusižengimo kvalifikavimas nepasikeitė. Pažymėjo, jog supranta, kad jos ketinamas atlikti ir atliktas manevras kažkiek sutrukdė kitam vairuotojui, ir atsižvelgiant į jos elgesį eisme, kitas vairuotojas savo transporto priemonę pristabdė. Nurodė, kad ne jos persirikiavimas privertė kitą vairuotoją stabdyti, o jis tai padarė pamatęs įjungtą jos posūkio signalą ir supratęs, kad ji ketina atlikti manevrą. Kitos transporto priemonės vairuotojas, panaudojęs garsinį signalą, pristabdė savo transporto priemonę, nors ji tuo metu dar nebuvo persirikiavusi. Tik kitoje juostoje buvusiam vairuotojui pristabdžius transporto priemonę, atliko persirikiavimo veiksmą, nes suprato, kad kitas vairuotojas nusprendė ją praleisti, prieš tai įspėjęs garsiniu signalu. Suprato, jog ne antroje juostoje buvęs vairuotojas turėjo ją praleisti, o ji privalėjo jam duoti kelią. Dėl neatidumo pažeidė kelių eismo taisykles, o būtent reikalavimą duoti kelią persirikiuojant, ir gailisi dėl tokio savo elgesio. Anot pareiškėjos, kitas eismo dalyvis turėjo važiuoti pirma eismo juosta, kuri buvo tuščia, o ne užimti antrą eismo juostą. Pareiškėjos manymu, iš pačio nutarimo nėra aišku, kokius kelis vienu metu ar paeiliui kelių eismo taisyklių pažeidimus, grėsmę eismo saugumui keliančius, padarė. Nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis, vyresnioji tyrėja konstatavo, kad ji tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą. Anot pareiškėjos, stabdymas nebuvo tiek staigus, o situacija nebuvo tiek pavojinga, jog būtų pagrindas pažeidimą kvalifikuoti ne pagal ANK straipsnį, kuris tiesiogiai numato atsakomybę už reikalavimo duoti kelią nesilaikymą (ANK 417 straipsnio 3 dalis), o pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už pavojingą ir chuliganišką vairavimą (ANK 420 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas manytų, jog pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, prašė panaikinti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą specialiosios teisės atėmimą. Nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, (duomenys neskelbtini) pareigose, jokių galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina, jog teisė vairuoti yra neatsiejama kasdienybės dalis, tai pagrindinė priemonė nuvykti/grįžti iš darbo. Taip pat, turi sūnų, kurį reikia vežioti į būrelius, mokyklą, treniruotes.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad tyrimas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos manomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės. Iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip L. V. vairuojama transporto priemonė, staiga prisigretina prie ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio ir privertė to automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, tuo padarė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, i yra savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjos asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjos asmenybė rodo neeilinį jos ir padarytos veikos nepavojingumą. Anot institucijos, nekyla abejonių, kad L. V., nesilaikydama KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Institucijos manymu, priešingai nei teigia L. V., vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje matytą bausmę. Pažymėjo, kad L. V. iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo nusižengimo padarymo. Institucijos vertinimu, įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones.
Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė skundą. Pažymėjo, kad peržiūrėjus duomenis, vaizdo medžiagą, pareiškėja neginčija, jog persirikiavo iš trečios eismo juostos į antrą juostą nesilaikydama reikalavimo duoti kelią. Buvo skirtas teisės vairuoti atėmimas 3 mėn., nes neva persirikiavo per ištisinę liniją. Vaizdo įrašas pateiktas, nebuvo ištisinės linijos, tą ir gatvės nuotraukos patvirtina. Buvo klaidingai nurodyta protokole dėl persirikiavimo, nenurodydama posūkio signalo. Iš filmuotos medžiagos matosi, kad pareiškėja rodė posūkį. Pareiškėjos atliktas manevras sutrukdė vairuotojui atsižvelgiant į pareiškėjos elgesį. Pareiškėja teigė, kada vairuotojas pasignalino, jos manymu, jai davė kelią ir dėl to atliko posūkio manevrą. Tas persirikiavimo manevras nebuvo pavojingas, tinkamai persirikiavo, šiurkščių KET nepažeista, pareiškėja gailisi dėl tokio savo poelgio. Iš nutarimo neaišku kiek pažeidimų padarė keliančius eismo saugumui, nenustatyta byloje aplinkybių. Pareiškėja turi mažamečių vaikų, dirba (duomenys neskelbtini), transporto priemonė reikalinga vykti į darbą, vežioti vaikus. Prašė panaikinti nutarimą, pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį arba grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą ir taip būtų tinkamai kvalifikuotai išnagrinėtas šis atvejis.
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
kundas netenkinamas.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Iš aptarto seka, kad administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti būtina nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų, t. y. transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, arba lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, arba vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, arba padarius pavojingą situaciją sukėlusį KET pažeidimą, arba padarius tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad Institucijos skundžiamu nutarimu L. V. buvo pripažinta kalta už tai, kad vairuodama transporto priemonę, nereguliuojamoje sankryžoje iš trečios eismo juostos betarpiškai atliekant posūkį į dešinę, persirikiavo į kito automobilio užimamą antrą eismo juostą ir tuo privertė to automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, tuo padarė pavojingą situaciją sukėlusį KET pažeidimą.
Pažymėtina, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už bet kokį pavojingą situacijos sukėlimą, o privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Būtent šių padarinių reikalaujama sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, klausimą. Nagrinėjamoje byloje vienintelis administracinio nusižengimo įrodymas – vaizdo įrašas, tačiau jame užfiksuotos aplinkybės įrodo, kad pareiškėja vairuodama padarė vienu metu grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus ir sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti jo vairuojamą transporto priemonę, kad būtų išvengta susidūrimo, tokiu būdu siekdamas užtikrinti savo ir/ar kitų žmonių saugumą.
Administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad automobilis, kuriame yra vaizdo registratorius važiuoja tolygiai ir vienu greičiu, kai prie jo, iš kairės pusės priartėja rodydamas posūkį į dešinę automobilis „Audi“, kuris bando spėti persirikiuoti į kitą juostą, t. y. prieš automobilį su registratoriumi, tačiau pamačius, kad neužtenka vietos, automobilis „Audi“ padidino greitį persirikiuojant (matosi netgi automobilio „Audi“ ratų prasisukimas ir netilpimas persirikiuojant į juostą), ko pasėkoje, toks veiksmas, privertė automobilio su registratoriumi vairuotoją staigiai stabdyti automobilį. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad kelio danga buvo drėgna, o automobiliui „Audi“ užvažiavus ant sniego, kuris buvo ant kelio salelės, pabiro ant kelio sniego gabalai.
Anot pareiškėjos, šie jos veiksmai, turėjo būti kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, bet pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
ANK 417 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
Anot pareiškėjos, ne jos persirikiavimas privertė kitą vairuotoją stabdyti, o jis tai padarė pamatęs įjungtą jos posūkio signalą ir supratęs, kad ji ketina atlikti manevrą. Kitos transporto priemonės vairuotojas, panaudojęs garsinį signalą, pristabdė savo transporto priemonę, nors ji tuo metu dar nebuvo persirikiavusi. Tik kitoje juostoje buvusiam vairuotojui pristabdžius transporto priemonę, ji atliko persirikiavimo veiksmą, nes suprato, kad kitas vairuotojas nusprendė ją praleisti, prieš tai įspėjęs garsiniu signalu. Suprato, jog ne antroje juostoje buvęs vairuotojas turėjo ją praleisti, o ji privalėjo jam duoti kelią. Dėl neatidumo pažeidė kelių eismo taisykles, o būtent reikalavimą duoti kelią persirikiuojant, ir gailisi dėl tokio savo elgesio.
Tačiau byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina priešingas aplinkybes. Automobilio, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, važiavimo greitis matyti, kad yra vienodas iki tos akimirkos, kai pareiškėjos vairuojamas automobilis „Audi“ įvažiuoja į juostą, nepraleidęs kito automobilio. Būtent pareiškėjos veiksmai, neatsakingas vairavimas, sudarė pagrindą kitam vairuotojui stabdyti jo vairuojamą automobilį. Matyti, kad kelio danga drėgna, kelio kelkraščiuose bei kelio salelėje yra sniegas, ko pasėkoje, automobilio, kuriame yra vaizdo registratorius, stabdymas buvo atsargus, siekiant išvengti galimo susidūrimo su pareiškėjos automobiliu. Tačiau, akivaizdu, kad net visiškai sustabdžius automobilį, nuo netikėto sustojimo, automobilis sujuda. Todėl teigti, kad automobilis tik pristabdė ir tai nebuvo pavojinga situacija, nėra pagrindo. Nors pareiškėjos manymu, kito automobilio vairuotoją privertė pristabdyti jos persirikiavimas ir pamatytas jos automobilio posūkio signalas, tačiau akivaizdu, kad jis buvo priverstas ne tik stabdyti savo automobilį, bet išvis vidury kelio juostos sustoti, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių, t. y. eismo įvykio.
Pareiškėja nurodė, kad administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią nevykdymą yra numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tačiau pažymėtina, kad viena iš alternatyvių veikų, kuriomis gali būti padarytas minėtas pažeidimas, dėl savo pavojingumo yra išskirta ir atskirai aprašyta ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje – pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Taigi pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už bet kokį reikalavimo duoti kelią nevykdymą, bet už tokį, kuris sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį ar kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Būtent šių padarinių reikalaujama sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, klausimą.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad esant nustatytoms eismo sąlygoms (pvz. šlapia kelio danga, sniegas), vis dar tamsiam paros metui, pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga vairuotoja, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, jos veiksmai lėmė tai, kad kito automobilio vairuotojas, atsižvelgdamas į aplinkybes (kaip jau minėta eismo sąlygas) privalėjo kiek įmanydamas pagal automobilio gabaritus ir savybes staigiai stabdyti savo automobilį ir sustoti vidury kelio, tam, kad būtų išvengta susidūrimo, taigi tokiu būdu sudarė pavojingą situaciją kelyje. Pažymėtina ir tai, kad net ir po to, kai kito automobilio vairuotojas staiga sustabdė savo transporto priemonę, pareiškėja savo vairuojamos transporto priemonės nesustabdė ir greitai nuvažiavo toliau. Pareiškėjos akcentuojamus teiginius, kad ji persirikiavo, nes kito automobilio vairuotojas pristabdė automobilį ir garsiniu signalu leido jai suprasti, kad ją praleidžia, teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi šie teiginiai byloje nėra įrodyti, be to, net jei ir būtų nustatyta, kad kitas vairuotojas ją galimai praleido, pareiškėja privalėjo įsitikinti, kad jos veiksmai nesukels pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudarys kliūčių eismui.
Pareiškėja teisingai nurodė savo skunde, kad Institucija protokole klaidingai nurodė, jog ji persirikiavo per ištisinę liniją, taip pat tai, kad ji persirikiavo į kito automobilio užimamą antrą eismo juostą nerodydama posūkio. Šios aplinkybės paneigtos byloje esančiu vaizdo įrašu. Akivaizdu, kad institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir joje esančią medžiagą, tinkamai nustatė visas aplinkybes, ir priimdama skundžiamą nutarimą, tiksliai nurodė įvykio aplinkybes, pašalindama administracinio nusižengimo protokole buvusius netikslumus.
Pareiškėja savo pateiktame skunde prašė panaikinti jai paskirtą specialios teisės atėmimą. Nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, (duomenys neskelbtini) pareigose, jokių galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina, jog teisė vairuoti yra neatsiejama kasdienybės dalis, tai pagrindinė priemonė nuvykti/grįžti iš darbo. Taip pat, turi sūnų, kurį reikia vežioti į būrelius, mokyklą, treniruotes.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam, negu 3 mėnesių terminui. Šią išvadą, teismas daro, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja padarė pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu (transporto priemonė būtina vykti į darbą), ir tuo, kad būtina vežti vaikus į būrelius, mokyklą ir pan., nėra išskirtinės aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslais ar vežioti vaikus į mokymosi įstaigas. Be to, pareiškėja, suvokdama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi neatsakingai. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja be teisės vairuoti transporto priemones apskritai negalėtų dirbti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui neatima asmens teisės dirbti, kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susiję su jo asmeniniu gyvenimu. Tam tikri nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju, administracinio poveikio priemonės būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Todėl pareiškėjos prašymas panaikinti paskirtos administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, atmetamas.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad Institucijos 2022 m. balandžio 5 d. nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, todėl naikinti šį procesinį sprendimą pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7052-2022 palikti nepakeistą ir L. V. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.