Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. įrašu sistemoje „Infostatyba” įformintą atsisakymą išduoti pareiškėjui A. P. specialiuosius reikalavimus Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, Kuršlaukio g. 8, Gargžduose, projekto rengimui; įpareigoti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. P. atstovo A. A. 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą (registracijos Nr.PSR-100-181030-04275) dėl specialiųjų reikalavimų Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, Kuršlaukio g. 8, Gargždai, projekto rengimui išdavimo; priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas ir jo atstovas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su D. P. ir R. M. priklauso 0,3419 ha žemės sklypas (unikalus Nr.5520-0019-0035), esantis Kuršlaukio g. 8, Gargždai (toliau – Žemės sklypas). Taip pat šiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr.5592-9000-2027) (toliau – Gyvenamasis namas). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-10-941/2018 patvirtino tarp bendraturčių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią bendraturčiai nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką, taip pat davė sutikimus vienas kitam atlikti tam tikrus statybos darbus. Vienas iš taikos sutartimi išspręstų klausimų yra ir bendraturčių susitarimas dėl Gyvenamojo namo atidalinimo natūra bei bendraturčių sutikimas, kad Pareiškėjas kartu su savo mama D. P. jiems atidalinamoje gyvenamojo namo dalyje atliktų namo rekonstrukciją, suformuojant pastogėje (mansardoje) patalpas. Taip pat bendraturčiai susitarė, kad kiekvienas jam atidalinamoje Gyvenamojo namo dalyje turi teisę atlikti statybos darbus, remontus, rekonstrukcijas ir įsirengti patalpas. Įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai, Pareiškėjas pradėjo taikos sutartimi pasiektų susitarimų įgyvendinimą, inter alia, iniciavo rengimą projektinės dokumentacijos, reikalingos atlikti ir įregistruoti Gyvenamojo namo atidalinimą (t.y. padalinimą į du butus) bei suformuoti Gyvenamojo namo pastogėje (mansardoje) patalpas. Tuo tikslu Pareiškėjas kreipėsi į projektuotoją A. A., kuris Pareiškėjo interesais kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus, siekiant pradėti rengti Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą Kuršlaukio g. 8, Gargžduose, projektą. Tuo tikslu per „Infostatyba“ sistemą 2018 m. spalio 30 d. buvo pateiktas prašymas (registracijos Nr. PSR-100-181030-04275). 2018 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atmetė prašymą, nurodydama motyvą: „Numatomi projekto pavadinime statybos darbai prieštarauja Gargždų miesto bendrajam planui, vadovaujantis teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima“. Su tokiais motyvais grindžiamu Atsakovės atsisakymu išduoti Pareiškėjui specialiuosius reikalavimus (toliau – Atsisakymas) Pareiškėjas nesutinka. Atsakovei atsisakius išduoti Pareiškėjui specialiuosius reikalavimus yra užkertamas kelias Pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į statybą, todėl, nepraleisdami vieno mėnesio nuo skundžiamo sprendimo (Atsisakymo) priėmimo termino, kreipiasi į teismą dėl pažeistų Pareiškėjo teisių gynimo. LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir LR VAĮ) 8 straipsnyje nurodyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Atsakovės Atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimus nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuotas, o tai reiškia, kad jis prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar parei­gūnai (pvz., LR Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijas ir pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai laiko valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos ar pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus), neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (2015 m. liepos 7 d. nutartis, administracinė byla Nr. eA-2266-858/2015; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas, administracinė byla Nr. R-12-422/2015). Tačiau šiuo atveju taip ir liko neaišku, kokiomis konkrečiomis teisės aktų, teritorijų planavimo ar kitų dokumentų nuostatomis remiantis yra atsisakoma išduoti Pareiškėjui specialiuosius reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas, administracinė byla Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas, administracinė byla Nr. A-756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas, administracinė byla Nr. A556-15/2010). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A556-l898/2008 ir Nr. A756-2036/2008). LR Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Pabrėžtina, kad privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nagrinėti nuosavybės teisių ribojimo klausimai. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (Nr. 45092/07) priminė, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (EŽTT 2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją, 27 p.; EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją, 49-50 p.). Nuosavybės teisių ribojimas yra išimtis iš bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o išimtys turi būti aiškinamos siaurai (lot. exceptiones non sunt extendae). Ginčijamas atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimus neabejotinai yra susijęs su Pareiškėjo privačios nuosavybės teisės ribojimu, nes ribojama Pareiškėjo teisė į statybą, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui – negalima varžyti nuosavybės neaiškiais tikslais, pateikiant neaiškius argumentus, nepagrįstus teisės normomis. Lakoniškame Atsakovės Atsisakyme išduoti specialiuosius reikalavimus nurodoma, kad „numatomi projekto pavadinime statybos darbai prieštarauja Gargždų miesto bendrajam planui, vadovaujantis teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima“. Kadangi nėra pateikiama jokia informacija, kuria remiantis Atsakovė daro išvadą apie numatomų statybos darbų prieštaravimą Gargždų miesto bendrajam planui ar kitiems teritorijų planavimo dokumentams, Pareiškėjas turi ribotas galimybes pateikti atsikirtimus dėl konkrečių neįvardintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių taikymo ar netaikymo Pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui. Todėl toliau pateikiama bendra pozicija pagal tai, kas, galėtų būti aktualu šiuo klausimu. Minėta, kad Pareiškėjas kreipėsi dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo rengiant Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą projektą. Kadangi Atsakovė nurodė, kad būtent projekto pavadinime nurodomi statybos darbai prieštarauja Gargždų miesto bendrajam planui ir kad vadovaujantis teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima, toliau pasisako dėl Pareiškėjo planuojamos statybos galimumo Žemės sklype. Projektu Pareiškėjas siekia dviejų tikslų: pastato rekonstravimo, kurio metu bus įrengtos patalpos mansardoje, ir pastato paskirties pakeitimo iš vieno buto į dviejų butų gyvenamąjį namą. LR statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma Aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais. Atsakovė įvardino, kad planuojami statybos darbai prieštarauja Gargždų miesto bendrajam planui. Susipažinus su Gargždų miesto bendruoju planu (reg. Nr. 003551005155), patvirtintu 2014 m. sausio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T11-36, matyti, kad Pareiškėjo žemės sklypas yra teritorijoje, pažymėtoje indeksu 8.8, t. y., verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, kurioje Gargždų miesto bendruoju planu matytos leidžiamos žemės sklypų naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos; atliekų saugojimo, rūšiavimo teritorijos. Kaip nurodoma Gargždų miesto bendrojo plano lentelėje (aiškinamojo rašto 63 punkte), teritorijoje „galimas gamybos įmonių kūrimas, kurių sanitarinė apsaugos zona neįtakos ir nedidins nustatytos Gargždų miesto pramonės rajono sanitarinės apsaugos zonos. Gamybos, pramonės plėtra negali sudaryti neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai. Numatyti triukšmo ir taršos mažinimo priemones“. Galima daryti prielaidą, kad Atsakovė galimai laikosi pozicijos, jog dėl to, kad Pareiškėjo žemės sklypas patenka į minėtą Gargždų miesto bendrajame plane įvardintą zoną, kurioje tiesiogiai nenurodoma galimybė atlikti Pareiškėjo planuojamus statybos darbus, todėl laiko, kad Pareiškėjo planuojami statybos darbai žemės sklype yra negalimi. Tačiau toks plečiamas interpretavimas būtų nepagrįstas ir neteisėtas. Gargždų miesto bendrojo plano sprendiniai nedraudžia Žemės sklype, netgi tuo atveju, jeigu jis patenka į minėtą 8.8 indeksu pažymėtą zoną, atlikti Pareiškėjo planuojamų statybos darbų. Netgi priešingai, pačiame Gargždų miesto bendrajame plane nurodyta, kad gamybos, pramonės plėtrą šioje teritorijoje negali sudaryti neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai, o tai reiškia, kad prioritetiškai šioje teritorijoje vykdant veiklą saugomas interesas yra būtent gyvenamoji aplinka. Minėti Gargždų miesto bendrojo plano sprendiniai reiškia tik tai, kad jeigu bus siekiama keisti Žemės sklypo pagrindinę paskirtį ar naudojimo būdą, pobūdį, tai bus galima keisti tik į kurią nors iš Gargždų miesto bendrajame plane nurodytų šioje zonoje leidžiamų paskirčių ar naudojimo būdų. Tačiau Gargždų miesto bendrasis planas neįpareigoja asmenų pakeisti savo turimų žemės sklypų paskirtį ar naudojimo būdą, pobūdį į kokį nors kitą, nurodytą Gargždų miesto bendrajame plane, ar nustoti naudoti žemės sklypus pagal paskirtį ar naudojimo būdą, pobūdį, koks jis yra šiuo metu. Šiuo aspektu ypač atsižvelgtina į tai, kad esama Pareiškėjo Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatyti daug anksčiau iki patvirtinant Gargždų miesto bendrąjį planą. Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, žemės sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos; žemės sklypo naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Tokie duomenys apie šį žemė sklypą įrašyti dar 2002 m. gegužės 7 d. kadastro duomenų pagrindu, t. y., būtent tokios paskirties Žemės sklypas buvo suformuotas daugiau nei prieš 12 metų iki patvirtinant Gargždų miesto bendrąjį planą. Planuojamomis statybomis Pareiškėjas nesiekia keisti Žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo, pobūdžio, o tiesiog siekia ir toliau naudoti Žemės sklypą pagal tą pačią paskirtį ir būdą, pobūdį, kokiu jis buvo suformuotas ir naudojamas visą laiką. Gargždų miesto bendrasis planas, būdamas norminis teisės aktas, negali būti taikomas tiems santykiams ir riboti tų teisių, kurios yra įgytos dar iki priimant Gargždų miesto bendrąjį planą. Per laikotarpį nuo 2002 metų iki šiol žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdų, pobūdžių reglamentavimas šiek tiek kito, tačiau galima teigti, kad gyvenamosios teritorijos naudojimo būdas visada savo turiniu buvo suprantamas, kaip teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai, o žemės sklypo naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai (pvz., LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys, LR aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.D1-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija). Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas būtent ir yra skirtas gyvenamųjų namų statybai, todėl Atsakovės Atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimas, remiantis tuo, kad statyba neva neatitinka Gargždų miesto bendrojo plano sprendinių, yra nepagrįstas. Kaip minėta, Gargždų miesto bendrasis planas nedraudžia tokios statybos jau esamuose gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypuose, ir tik numato, kad norint keisti žemės sklypų paskirtį, ji gali būti keičiama tik į tokią, kokia numatyta Gargždų miesto bendrajame plane. Kadangi Atsakovė Atsisakyme nepateikė jokių aiškesnių motyvų šiuo aspektu, daugiau pasisakyti dėl Gargždų miesto bendrojo plano Pareiškėjas neturi galimybės. Taip pat Atsisakyme nurodoma, tarsi Žemės sklypui taikomi ir kiti teritorijų planavimo dokumentai, kuriais remiantis draudžiama Pareiškėjo numatomi atlikti statybos darbai. Nesant tiksliai įvardintų teritorijų planavimo dokumentų, galime tik pateikti savo nuomonę, kad tikriausiai Atsakovė turi omenyje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr.T11-189 patvirtintą Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialųjį planą, pagal kurį šio specialiojo plano sprendiniai tarsi turėtų galioti ir Žemės sklypui. Kaip nurodoma pačiame šio specialiojo plano pavadinime, šiuo specialiuoju planu buvo suplanuotos sanitarinių apsaugos zonų ribos. Tačiau susipažinus su aktualiu Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašu matyti, kad jokios su šiuo specialiuoju planu susijusios sanitarinės apsaugos zonos ir su tuo susiję ribojimai Žemės sklype nėra įregistruoti. Kadangi LR žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalis aiškiai numato, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, nepri­klausomai nuo to, kokie sprendiniai šiuo specialiuoju planu dėl sanitarinių apsaugos zonų yra suplanuoti, jokių ribojimų dėl to Pareiškėjas negali patirti, nes šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra neregistruotos. Tai, kad šis specialusis planas yra priimtas daugiau kaip prieš 11 metų, leidžia pagrįstai manyti, kad jokių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiuo specialiuoju planu Žemės sklypui iš tiesų ir nebuvo nustatyta. Taip pat svarbu paminėti, kad Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiajame plane (aiškinamojo rašto 15-16 p.) yra nurodoma – "į sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose siūloma nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos“. Taigi, netgi jeigu Žemės sklypas patektų į šiuo specialiuoju planu numatytą sanitarinės apsaugos zoną, ir tokia specialioji žemės naudojimo sąlyga būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai vis tiek neribotų Pareiškėjo galimybės atlikti planuojamus statybos darbus, nes: Specialiuoju planu yra numatytas tik rekomendacinio pobūdžio siūlymas nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos, todėl siekiant šį rekomendacinio pobūdžio siūlymą pritaikyti Pareiškėjo teisės į statybą ribojimui, Atsakovė privalo pateikti papildomus argumentus, kodėl šis ribojimas nagrinėjamu atveju yra taikytinas. Tai ypač svarbu todėl, kad specialiajame plane (aiškinamojo rašto 15-16 punkte) nurodyta, jog „numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį“, tačiau jau dabar matyti, kad šie sprendiniai nėra realiai įgyvendinami daugiau kaip 11 metų, ir nėra visiškai jokių požymių, kad artimiausiu metu tokie planai bus įgyvendinti. Tokia neapibrėžta situacija yra netoleruotina, negali būti tokį nepateisinamai ilgą laiką ribojama asmenų teisė naudotis savo turtu, remiantis vien tik rekomendacinio pobūdžio siūlymu specialiajame plane, kai nėra jokių požymių, kad kada nors šie ketinimai bus įgyvendinti; Specialiuoju planu numatytas tik siūlymas nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos, tačiau Pareiškėjo planuojamais statybos darbais jokios gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos nėra planuojamos, todėl šis, kad ir rekomendacinio pobūdžio, ribojimas tiesiog netaikytinas nagrinėjamu atveju. Žemės sklypui taip pat taikomas ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111. Kaip matyti iš toliau pateikiamos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ištraukos, Žemės sklypas patenka į teritoriją, pažymėtą indeksais U4.1 bei U4.2. Aiškinamajame rašte (109-110 p.) nurodoma, kad U 4.1 – ekstensyvaus kompaktiško užstatymo. Nurodoma, kad šiai kategorijai priskiriamos esamų miestų, miestelių ir kaimų užstatytos bei kompaktiškos plėtros teritorijos ir jų dalys, kur vyrauja sodybinis ir mažaaukštis užstatymas, o taip pat atskiros sodybos ar jų grupės žemės ūkio paskirties teritorijose. Kompaktiškai užstatytose teritorijose prioritetas teikiamas kitai žemės naudojimo paskirčiai. Teritorijose, priskiriamose gamtiniam karkasui, prioritetas teikiamas želdynų formavimui, tame tarpe atskirųjų želdynų – kapinių. Leidžiamas ribotas užstatymo tankio ir aukštingumo didinimas, susiklosčiusios planinės struktūros transformavimas. Kompaktiško užstatymo teritorijose galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai (t. t. komercinių, smulkaus ir vidutinio verslo gamybinių ir sandėliavimo objektų statyba), išskyrus daugiaaukščių pastatų statybą. Atitinkamai numatoma, kad U 4.2 – intensyvaus kompaktiško užstatymo. Šiai kategorijai priskiriamos miestų užstatytos ir kompaktiškos plėtros teritorijos bei jų dalys, kur vyrauja daugiaaukštis užstatymas. Prioritetas teikiamas kitai žemės naudojimo paskirčiai. Galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai. Leidžiama iš esmės keisti užstatymo pobūdį (užstatymo tankio ir aukštingumo didinimas, esamos planinės struktūros transformavimas, urbanistinės aplinkos keitimas). Skatinamas miesto želdynų ir viešųjų erdvių formavimas, tame tarpe atskirųjų želdynų – kapinių. Prioritetas teikiamas socialinės infrastruktūros ir paslaugų objektų plėtrai. Taigi, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas taip pat ne tik kad nenumato ribojimų šioje teritorijoje, tačiau aiškiai ją priskiria prie urbanizuojamos teritorijos. Šio ginčo nagrinėjimui taip pat aktualu paminėti ir tai, kad keičiant vienbučio gyvenamojo namo paskirtį į dviejų būtų namo paskirtį, savaime nėra didinamas gyvenamasis plotas, o tik jau esamas gyvenamasis plotas yra padalinamas į dvi dalis, kurios registruojamos atskirais nekilnojamojo turto registro objektais. Todėl netgi tuo atveju, jeigu iš tiesų būtų ribojamas gyvenamojo ploto didinimas šiame Žemės sklype, tai savaime nesudarytų pagrindo Atsakovei atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus dėl paskirties keitimo šiuo būdu. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad Pareiškėjas siekia inicijuoti šio projekto rengimą ne tam, kad įrengti mansardoje naujas patalpas, o todėl, kad įteisinti mansardoje esančias patalpas, kurios įrengtos 2002-2005 metais. Teikia ištraukas iš VĮ „Registrų centras“ 2012 m. sausio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų bylos, iš kurios matyti, kad Gyvenamojo namo rekonstrukcija yra atliekama dar nuo 1999 ir fiksuojant šiuos kadastrinius duomenis ji yra neabejotinai baigta. Atkreipia dėmesį, kad netgi Gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad „vykdoma rekonstrukcija, baigtumas 97%“. Taigi, akivaizdu, kad pati rekonstrukcija savaime nėra draudžiama šiam Žemės sklypui ar Gyvenamajam namui ir ji netgi yra pradėta, todėl Atsakovė nepagrįstai riboja Pareiškėjo teisę į statybą jo pasirinktu būdu. Vadovaujantis išdėstytu, yra įsitikinę, kad Atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, jis nėra pagrįstas jokiais konkrečiais teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentais, todėl tokiu Atsisakymui yra nepagrįstai ribojama Pareiškėjo teisė į statybą. Dėl nurodytos priežasties Atsisakymas naikintinas, kaip neatitinkantis LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.