- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- e1-2757-1225/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26201-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Pupšytė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.8Specialiosios teisės sustabdymas (BPK 1341 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, pensininkas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2024 m. liepos 9 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0031, patikros sertifikato numeris Nr. 2066669, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 1,75 promilės girtumas.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
A. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 9 d. naktį buvo Slovakijos sostinėje, Bratislavoje, dalyvavo pokerio turnyre. Vienas iš žaidėjų, laimėjęs pirmą vietą, nutarė pavaišinti kitus dalyvius alkoholiniais gėrimais. Jis išgėrė 0,5 l degtinės, visą naktį nemiegojo. Iš Bratislavos išskrido apie 08.00 val., kelionė truko apie 1.30 val., lėktuve miegojo. Į Kauno oro uostą buvo atvykęs sūnaus D. K. automobiliu „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš lėktuvo jautėsi pavargęs, todėl automobilyje dar numigo. Apie 14.00 val. išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Apie 15.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini) keliu. Už (duomenys neskelbtini), pasijuto blogai, todėl sustojęs nutarė pamiegoti. Ar užgesino variklį, nepamena. Kas buvo daugiau, taip pat nepamena. Pamena, kad jį, miegantį už vairo, pažadino policijos pareigūnas. Pareigūnas paklausė, kaip čia atsirado. Atsakė, kad atvažiavo iš Kauno. Tuomet pareigūnas pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Pareigūnui prisipažino, kad naktį nemiegojo, kažkiek vartojo alkoholio, jautėsi blogai, todėl sustojo numigti. Tuomet jis pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Pirmą kartą alkoholio matuoklis parodė 1,75 promilių neblaivumą, antrą kartą – 1,78 promilių neblaivumą. Su alkoholio matavimais sutinka, jų neginčija. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pasielgė neapgalvotai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.
Liudytoja U. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. liepos 9 d. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kėdainių r. PK RS tyrėju S. S. 15.42 val. iš Kauno AVPK budinčios dalies gavo pranešimą „Dabar kelyje, (duomenys neskelbtini) kryptimi, nuo (duomenys neskelbtini), ties pirmu nusukimu į (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo sėdi (miega) neblaivus vairuotojas, vos pakalba, sklinda alkoholio kvapas, mėtosi alkoholio tara viduje. Pranešėjas pravažiavo, vietoje nelaukia. Į vieną pusę nusukimas į (duomenys neskelbtini), į kitą pusę – link (duomenys neskelbtini).“ Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ties nusukimu į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lėtėjimo juostoje, pastebėjo nurodytą automobilį, kuris buvo užvestu varikliu, už vairo sėdėdamas miegojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurį pažadino. Atsibudęs A. K. nesiorientavo kur randasi, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, paklausus, ar vartojo alkoholį, šis nurodė, kad ne. 16.10 val. alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, pakartotino patikrinimo metu, 16.25 val., nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. A. K. sakė, kad yra grįžęs iš užsienio ir vyksta iš oro uosto, taip pat nurodė, kad neatsimena, kaip jis atsidūrė šiame kelyje. Automobilį apžiūrėjo ir perdavė UAB „Augenas“, jis buvo nuvežtas adresu Kaunas, Technikos g. 18A.
Liudytojas D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad A. K., gim. 1956 m., yra jo tėvas. 2024 m. birželio mėnesio pabaigoje tėvas paprašė pasinaudoti jam (liudytojui) priklausančiu automobiliu „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kam jam reikėjo automobilio, nežino. Jų santykiai yra geri, todėl be papildomų klausimų perdavė automobilį. Automobilį pasiėmė Vilniuje. 2024 m. liepos 10 d. jam paskambino A. K. ir papasakojo, kad automobilis yra sulaikytas Kėdainių policijos ir jie papasakos, kodėl taip įvyko. 2024 m. liepos 15 d. atvykęs į policijos komisariatą, sužinojo, kad tėvas, būdamas neblaivus, vairavo jam (liudytojui) priklausantį automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai jis nieko nežinojo. Tėvui niekada neleido vairuoti būnant neblaiviam. Tėvas alkoholį vartoja labai retai, todėl toks poelgis labai nustebino. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. liepos 9 d. A. K. vairavo automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelyje būdamas neblaivus. 16.10 val. A. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, pakartotinio patikrinimo metu, 16.25 val., nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Automobilis išvežtas į Kauną, Technikos g. 18A.
Iš byloje esančio įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinėje vairuotojo pusėje jokių daiktų nėra, automobilio priekinėje dešinėje pusėje ant grindų matomas plastikinis maišelis su užrašu „Maxima“, kuriame randama viena nealkoholinio alaus tuščia skardinė ir viena alkoholinio alaus skardinė, tuščia skardinė, prie maišelio ant grindų matomos dar dvi tuščios „Vilkmergės“ alaus 0,5 l, 5 % skardinės, galinėje automobilio salono dalyje jokių daiktų nėra.
Iš byloje esančių Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo rezultatų ir Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. liepos 9 d. 16.10 val. A. K. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, o 16.25 val. – 1,78 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Su tikrinimo rezultatais asmuo sutiko.
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonė – keleivinis automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso D. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pagaminto 2023 m., vidutinė vertė Lietuvoje yra 27 360 Eur su PVM.
Kaltinamasis A. K. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Kaltinamasis A. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas A. K. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 9 d. naktį buvo Slovakijos sostinėje Bratislavoje, dalyvavo pokerio turnyre, vartojo alkoholinius gėrimus, visą naktį nemiegojo. Atskridęs į Lietuvą jautėsi pavargęs, todėl automobilyje dar numigo, apie 14.00 val. išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Apie 15.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini) keliu, už (duomenys neskelbtini) pasijuto blogai, todėl sustojęs nutarė pamiegoti. Pamena, kad jį, miegantį už vairo, pažadino policijos pareigūnas, pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 1,78 promilių neblaivumas. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos U. S. parodymai, kad į įvykio vietą išvyko gavus pranešimą, kad asmuo (duomenys neskelbtini) kryptimi, (duomenys neskelbtini), ties pirmu nusukimu į (duomenys neskelbtini), automobilyje „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), miega, automobilio salone mėtosi alkoholio tara. Nuvykus šiuo adresu, automobilis buvo užvestu varikliu, už vairo miegojo A. K. Atsibudęs asmuo nesiorientavo kur randasi, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas. A. K. neblaivumo faktą patvirtina Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo rezultatų duomenys ir Neblaivumo nustatymo aktas, kuriais užfiksuota, kad 2024 m. liepos 9 d. 16.10 val. A. K. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, o 16.25 val. – 1,78 promilių neblaivumas. A. K. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2024 m. rugsėjo 17 d.
Be kita ko, tai, kad A. K. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vairavo automobilį, taip pat patvirtina tiek liudytojos U. S. parodymai, tiek tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuose užfiksuota, kad A. K. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, miegojo automobilyje Subaru, kurio variklis buvo užvestas. Pats kaltinamas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, patvirtino, kad šį automobilį, kuris priklauso jo sūnui, vairavo nuo oro uosto iki įvykio vietos, kurioje užmigo ir buvo pažadintas policijos pareigūnų. Įvykio vietoje A. K. buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Įvertinus kaltinamojo parodymus, kad naktį prieš vairuodamas automobilį jis vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, suprato, jog yra neblaivus, t. y. jautėsi blogai, buvo pavargęs, tačiau nepagalvodamas sėdo už automobilio vairo, daroma išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad A. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad A. K. veikoje yra nustatyti visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis A. K., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.
Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis A. K. anksčiau neteistas, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra pradėti. Taip pat, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, matyti, kad jis baustas 6 kartus už KET pažeidimus (vairuojant naudojosi mobilaus ryšio priemone lankant ją rankoje, viršijo nustatytą greitį), vienam iš padarytų nusižengimų priimto sprendimo nėra, paskutinė bauda už pažeidimą, padarytą 2024 m. kovo 10 d., nesumokėta. A. K. prie (duomenys neskelbtini) neprisirašęs, jame nesilankė, duomenų, kad dėl psichikos sutrikimo būsenos ar kitų aplinkybių negalėjo objektyviai įvertinti savo elgesio pavojingumo ir priešingumo teisei, nėra. Duomenų, kad gydėsi priklausomybės ligas, nėra. Iš SODROS išrašo matyti, kad A. K. nuo 2024 m. vasario 20 d. vykdo individualią veiklą.
BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatytas baudos dydis yra nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Įvertinus tai, kad kaltinamasis neteistas, savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, yra pensininkas, dirbantis, kaltinamajam A. K. skirtina minimali baudos bausmė. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas terminui, kuris atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės artimą minimaliam laikotarpiui terminą, yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. K. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad automobilio savininkas yra D. K. BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas, todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.
BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Subaru Outback“, 2023 metų, kaina yra 27 360 Eur su PVM. Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone, nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų.
Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta išimčių, kada gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, o jos dalis, tačiau kasacinės instancijos teismas bylose dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš kaltininko turi būti priteista visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, t. y. šios priemonės taikymą turi įvertinti ir proporcingumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo vertinimą proporcingumo aspektu sąlygoja ir skirtingi turto konfiskavimo, ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslai. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia, atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, visų pirma, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020).
Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad visos automobilio vertės – 27 360 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo A. K., būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė tyčinę eismo saugumui, kitų žmonių gyvybei (sveikatai) ir turtui pavojų galinčią sukelti veiką, jo pavojinga veika – vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tokios būsenos, kad užmigo automobilyje esant užvestam varikliui. Vis tik, kita vertus, toks kaltinamojo elgesys laikytinas labiau atsitiktiniu, už analogišką nusikalstamą veiką jis nebuvo teistas, yra dirbantis, kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, prisipažino ir gailėjosi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Be to, nors padarytas nusikaltimas yra tyčinis, vis tik pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu nusikaltimu. Duomenų, kad šia nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, byloje nėra. A. K., kaip nurodyta pirmiau, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo baustas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, jam paskirtos baudos dydį, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Subaru Outback“) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 000 Eur, išieškojimas. Išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, teismo vertinimu, bus pasiekti ne tik šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai, bet ir bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir naudojamų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) A. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“;
2) Automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas automobilio savininkui D. K., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas disponuoti turto savininkui – D. K.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio baudą.
Įpareigoti A. K. paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Laisvės al. 103, Kaunas, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 dalimis, uždrausti A. K. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“;
2) automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą automobilio savininkui D. K., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti disponuoti turto savininkui – D. K.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.