- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1032-413/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00930-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas, Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- V. P. T., V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., Vilijai M
- Advokatai
- Audrius Bandzaitis
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Izoldos Nėnieinės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-34-359/2010 pagal pareiškėjų V. T. ir V. P. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilijai M. S., R. V. T., L. M., Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V. T. ir V. P. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu (t.1, b.l. 3-5) suinteresuotiems asmenims V. M. S., R. V. T., L. M. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos M. T. mirties 1995 m. sausio 22 d. ir tėvo A. T. mirties 1999 m. vasario 28 d. priėmė jų palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. M. S. prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji po motinos M. T. mirties 1995 m. sausio 22 d. ir tėvo A. T. mirties 1999 m. vasario 28 d. priėmė jų palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (t.1, b.l. 98-101). Teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo po motinos M. T. mirties fakto nustatymo atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad suinteresuotas asmuo CK 5.50 str. 2 d. pagrindu yra padavusi pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą ir yra užvesta paveldėjimo byla (t.1, b.l. 144-145).
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. sprendimu (t. 2, b. l. 78-83) pareiškėjų V. T. bei V. P. T. pareiškimą patenkino iš dalies, o suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. M. S. pareiškimą patenkino visiškai. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. T. po savo motinos M. T. mirties 1995 m. sausio 22 d. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. S. po savo tėvo A. T. mirties 1999 m. vasario 28 d. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatė paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu. Kitoje dalyje pareiškėjų V. T. bei V. T. pareiškimą atmetė.
Teismas nustatė, kad A. T. ir M. T. yra pareiškėjų V. T., V. P. T. ir suinteresuotų asmenų V. M. S. bei R. V. T. tėvai ( t.1 b.l. 8-13). M. T. mirė 1995 m. sausio 22 d., o A. T. - 1999 m. vasario 28 d. Iki mirties tėvai gyveno ir buvo registruoti ( duomenys neskelbtini). Po M. T. mirties palikimą priėmė suinteresuotas asmuo Vilija M. S., paduodama 1998 m. vasario 10 d. notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (t.1 b.l. 29). Paveldėjimo teisės liudijimas į M. T. palikimą nėra išduotas. Po A. T. mirties notaro biure paveldėjimo byla pradėta nebuvo (t.1 b.l. 30). Po tėvų mirties liko paveldimas turtas: 1) A. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 59/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( duomenys neskelbtini) , kuris buvo įgytas nuosavybėn santuokos su M. T. metu; 2) 3,35 ha žemės sklypas, esantis ( duomenys neskelbtini), į kurį Marijampolės apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 10 d. įsakymu nuosavybės teisės atkurtos M. T. vardu jau po palikėjos mirties; 3) M. T. piniginiai indėliai banke. Teismas, atsižvelgdamas į paveldimo turto faktinį valdymą ir valdymo pobūdį po palikėjų mirties, nurodė, kad pareiškėjas V. T. neatliko jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis pradėjo valdyti tėvų turtą ir rūpintis juo kaip savu bei konstatavo, kad motinos palaidojimas, gyvulio pardavimas siekiant iš dalies padengti laidojimo ir paminklo statymo išlaidas, namų aplankymas, neatliekant su turtu jokių veiksmų, nepripažintini veiksmais, nukreiptais įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas V. P. T. apskritai jokiais įrodymais nepagrindė prašomo nustatyti fakto dėl palikimo priėmimo po tėvo A. T. mirties. Nors pareiškėjai nurodė, kad po tėvo mirties prie gyvenamojo namo valdymo prisidėjo duodami lėšų vandentiekio įvedimui, tačiau šis faktas nepagrįstas jokiais įrodymais, minėtas lėšų rinkimas vyko apie 2002 metus, t.y. ne per 6 mėnesius po palikėjo mirties. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad pareiškėjai neįrodė, jog būdami įpėdiniais, po tėvo mirties, per įstatymu nustatytą 6 mėnesių laikotarpį, atliko kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Tačiau iš abiejų pareiškėjų bei suinteresuoto asmens V. M. S. paaiškinimų teismas sprendė, kad V. P. T. po motinos mirties ėmėsi rūpintis pastarosios nuosavybės teisių atkūrimu į 3,35 ha žemės sklypą, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, šiuo metu prižiūri bei valdo miško sklypą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Remdamasis įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisykle teismas pripažino, kad pareiškėjo V. P. T. veiksmai, nukreipti sutvarkyti motinos nuosavybės teisės dokumentus, motinos vardu atkurtos nuosavybės valdymas, išreiškė jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėti valdyti palikėjos turtą kaip savo. Todėl teismas sprendė, kad po M. T. mirties palikimą priėmė ne tik suinteresuotas asmuo V. M. S., bet ir pareiškėjas V. P. T.. Teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais ir pareiškėjų bei suinteresuoto asmens L. M. paaiškinimais, konstatavo, kad suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. M. S. palikimą (dalį gyvenamojo namo) po tėvo A. T. mirties priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą ir disponuoti juo kaip savu, kadangi savaitgaliais bei atostogų metu gyveno tėvo namuose, juos prižiūrėjo, disponavo namų apyvokos daiktais, tvarkė aplinką, atliko namo remonto darbus, mokėjo mokesčius.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. M. S. apeliaciniu skundu (t. 2 b. l. 85-89) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. P. T. po savo motinos M. T. mirties 1995 m. sausio 22 d. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, panaikinti ir priimti naują sprendimą - jo pareiškimą šioje dalyje atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantės nuomone, teismas, dalinai tenkindamas pareiškėjo V. P. T. pareiškimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo faktą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
1) bylos įrodymai patvirtina, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po motinos mirties V.P. T. nesikreipė. Tuo tarpu, apeliantė po motinos mirties padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai pareiškimą apie palikimo priėmimą ir ši aplinkybė pareiškėjui V.P. T. buvo žinoma. Įstatymo nuostata, jog neleidžiama palikimą priimti dalinai, reiškia, kad įpėdiniui pradėjus valdyti tam tikrą paveldimą turtą, palikimas laikomas priimtu. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniams nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str. 5 dalis). Apeliantei priėmus palikimą po motinos mirties paduodant notarinei institucijai pareiškimą apie palikimo priėmimą, o pareiškėjams žinant tai ir pradėjus tuo rūpintis tik po 1997 m. lapkričio 14 d. (t.y. po tėvo atsisakymo nuo savo palikimo dalies), akivaizdu, kad pareiškėjas V.P. T. praleido įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti pradėjus faktiškai jį valdyti.
2) pareiškėjui V.P. T. nenuginčijus V.M. S. palikimo priėmimo teisėtumo po motinos mirties, negalimas kito įpėdinio paveldėjimo teisės pripažinimas į tą patį palikėjo turtą. V.P. T. neginčijo V.M. S. palikimo priėmimo teisėtumo po motinos mirties, todėl vien dėl to sprendimas negali būti laikomas pagristu ir teisėtu. Apeliantė po motinos mirties priėmė visą jos palikimą, tokiu būdu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, dalinai tenkindamas pareiškėjo V.P. T. pareiškimą, pripažino dalinai negaliojančiu ginčijamą sandorį, kuris nebuvo ginčijamas.
3) teismas, pripažindamas faktą, jog po M. T. mirties palikimą priėmė ir pareiškėjas V. P. T., kadangi jis ėmėsi rūpintis pastarosios nuosavybės teisių į 3,35 ha žemės sklypą atkūrimu, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir šiuo metu prižiūri bei valdo miško sklypą, netinkamai aiškino CK 587 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias palikimo priėmimą. Sutinkamai su CK 587 straipsnio 3 dalimi, faktiškas paveldimo turto valdymas turi būti pradėtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, teismo išvados nurodytu klausimu yra prieštaringos, t.y. teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas V.P. T. jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad po motinos mirties pradėjo valdyti kokį nors pastarosios vardu registruotą turtą, nepateikė. Tačiau toliau teismas pažymėjo, kad pareiškėjo V.P. T. veiksmai, nukreipti sutvarkyti motinos nuosavybės teisės dokumentus, motinos vardu atkurtos nuosavybės valdymas, išreiškė jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėti valdyti palikėjos turtą kaip savo. Nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos 1996 m. gruodžio 10 d., t.y. praėjus daugiau kaip 22 mėnesiams po motinos mirties. Visi prašymai dėl nuosavybės teisės atkūrimo buvo paduoti ir pasirašyti pačios M. T. ir jai esant gyvai. Apeliantė pripažįsta, kad buvo įdavusi broliui (pareiškėjui) V.P. T. kažkokius dokumentus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, tačiau tuo ir baigėsi visi brolio rūpesčiai, kadangi tolimesnis nuosavybės atkūrimo procesas po motinos pateiktų dokumentų vyko savaime ir nepriklausomai nuo pareiškėjo valios. Be to, V.P. T. nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad jis tvarkė nuosavybės teisės į žemę dokumentus. Jeigu tokie dokumentai ir būtų pateikti, pareiškėjas, nepriėmęs palikimo po motinos mirties nei vienu iš CK 587 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų ir nustatytu terminu, prarado galimybę priimti palikimą, kadangi visą palikimą po motinos mirties priėmė ir įgijo apeliantė. 1995 m. sausio 22 d. mirus M. T., turėjo būti sprendžiamas jos turto, taigi ir turtinių teisių, viena iš kurių yra teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, paveldėjimo klausimas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusias materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybė (t.2, b.l. 94) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, kadangi teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Su V. M. S. apeliaciniu skundu nesutinkama.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas V. P. T. (t.2, b.l. 96-98) prašo suinteresuoto asmens V. M. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas, dalinai tenkindamas jo pareiškimą, pagrįstai nurodė, kad „pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Bylos nagrinėjimo metu tiek iš jo, tiek iš V. M. S. paaiškinimų teismas teisingai nusprendė, kad jis po motinos M. T. mirties ėmėsi rūpintis jos nuosavybės teisių į 3,35 ha žemės atkūrimu, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir šiuo metu prižiūri ir valdo miško sklypą. Pareiškėjo veiksmai buvo nukreipti sutvarkyti motinos nuosavybės teisės dokumentus. Motinos vardu atkurtos nuosavybės valdymas išreiškė jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėti valdyti palikėjos turtą kaip savo. Tokiu būdu, V. M. S. nors ir pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau iki šiol nesusitvarkė paveldėjimo teisės dokumentų. Be to, apeliantė, savo pareiškime teismui nurodydama, kad „suinteresuotas asmuo I dėl palikėjo A. T. palikimo priėmimo į palikimo vietos notarą nesikreipė, kadangi manė, jog pakanka per įstatymo nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą priimti palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, ir tuo pagrindu notaras išduos jiems paveldėjimo teisės liudijimą A. T. palikimui", pati pripažįsta, kad faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, tuo pagrindu notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimą palikimui visiems įpėdiniams. Tai suprasdama, apeliantė, po motinos mirties, leido jam tvarkyti visus reikalus, susijusius su motinos M. T. nuosavybės teisių į 3,35 ha žemės atkūrimu, tam neprieštaravo ir dabar neginčija, kad jis šiuo metu prižiūri ir valdo miško sklypą. Nors jis ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po motinos mirties, įstatymo nuostata, jog neleidžiama palikimą priimti dalinai, reiškia, kad įpėdiniui pradėjus valdyti tam tikrą paveldimą turtą, palikimas laikomas priimtu. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniams nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykis su paveldėjimo teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, aiškinimas ir taikymas.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad suinteresuotų asmenų motina M. T. mirė 1995 m. sausio 22 d. Palikėja buvo padavusi pareiškimą dėl jai priklausiusios 3,35 ha žemės grąžinimo, tačiau jos mirties dieną nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos. Tik 1996 m. gruodžio 10 d. Marijampolės valdytojo administracijos įsakymu Nr. 180 žV atkūrus nuosavybės teises į 3,35 ha žemės sklypą, jos turtinė teisė transformavosi į turtą. Taigi po M. T. mirties atsirado palikimas tiek į jos turėtą turtą, tiek į turtines teises (nuosavybės teisių į žemę atkūrimą).
Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėjimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso paveldėjimo teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Suinteresuotų asmenų tėvai mirė 1995 m. ir 1999 m., todėl nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 metų CK normos. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CK 587 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjų ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais (apeliantės) paaiškinimais, konstatavo, kad pareiškėjas Valdimantas P. T., po motinos mirties, ėmėsi rūpintis pastarosios nuosavybės teisių atkūrimu į 3,35 ha žemės sklypą, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, šiuo metu prižiūri bei valdo miško sklypą. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas 1996 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas, iš kurio matyti, kad Valdimantas P. T. dalyvavo atliekant nurodytus žemės ženklinimo veiksmus ir pasirašė akte už mirusią savo motiną. Apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių aplinkybių nepaneigė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo Valdimanto P. T. valia priimti palikimą buvo išreikšta konkliudentiniais veiksmais – faktiškai pradedant valdyti palikimą, t.y. pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą tiek į palikėjos turtines teises (aktyviais veiksmais rūpindamasis nuosavybės teisių atkūrimu), tiek į jos turėtą turtą (faktiškai prižiūrėdamas ir naudodamasis žemės (miško) sklypu). Tokiu būdu, pareiškėjas išreiškė savo valią veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo 3 argumentas yra nepagrįstas.
Apeliantė nurodo, kad padavusi pareiškimą notariniam organui, ji priėmė visą motinos palikimą, todėl pareiškėjas V. P. T., nenuginčijęs šio sandorio įstatymo nustatyta tvarka, prarado teisę į palikimo priėmimą faktiniu jo valdymu, nustatant palikimo priėmimo faktą teismine tvarka (CK 587 straipsnio 5 dalis). Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis padavė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Tokią išvadą suponuoja CK 587 straipsnio 2 dalies nuostatos. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (CK 587 straipsnio 1 dalis). Tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą.
Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas V. P. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas įgyvendinti turtinės teises ir valdyti 3,35 ha žemės sklypą, esantį ( duomenys neskelbtini), kai apeliantei paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo ir iki šiol yra neišduotas, konstatuotina, kad apeliacinio skundo 1 ir 2 argumentai yra nepagrįsti.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176-224 straipsniuose, tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinė skundą atmetus, valstybei iš apeliantės priteistinos 17,55 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.