Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje;

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. ir L. Š. padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

S. K. ir L. Š., veikdami bendrai, 2018 m. birželio 23 d. apie 21 val. viešoje vietoje-Alytaus r., Simne, Vytauto - Melioratorių - Pavasario gatvių sankirtoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, be priežasties tyčia prikibo prie nukentėjusiojo M. M., S. K. sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau du kartus į veido sritį, L. Š. vieną kartą koja sudavus nukentėjusiajam į krūtinę ir nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, S. K. spyrė ne mažiau vieną kartą nukentėjusiajam į šoną, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimo dešinio skruosto srityje, pereinant į dešinio smilkinio sritį, muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, I danties apatiniame žandikaulyje iš dešinės lūžimo, galvos smegenų sukrėtimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju teisme, S. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m birželio 23 d. su bendrakaltinamuoju L. Š. apie 20-21 val. ėjo į Simne vykusią prie Giluičio ežero švenčiamą Joninių šventę, prieš tai 3 val. iki įvykio buvo išgėręs 0,5 l skardinę 4,7 laipsnių stiprumo alaus. Matė, kad ir L. Š. gėrė alaus. Jis ėjo su L. Š., toliau nuo jų priekyje ėjo dar keli draugai.

Melioratorių g. sankryžoje iš priekio atėjo grupelė jaunuolių, jų buvo 3 ar 4. Vienas iš tų jaunuolių-M. M. praeidamas užkabino kaltinamąjį pečiu, kaltinamasis paklausė, kodėl jis kabinasi ir ar nori problemų. Nukentėjusysis M. M., kurio iki to nepažinojo, pasakė žodį „gaidys“ ir prasidėjo konfliktas. Tiems kitiems jaunuoliams kaltinamasis pasakė, kad eitų į šoną, nes ne jų reikalas. L. Š. buvo atsitraukęs į šoną, keli žingsniai nuo kaltinamojo. Kaltinamasis pradėjo kalbėtis su M. M. dėl to konflikto ir tuo metu L. Š., pasilaikydamas kaltinamajam už peties, nukentėjusiajam dešine koja spyrė vieną kartą į krūtinės ir veido sritį pataikė kažkur į žandikaulį, kaklą. Nukentėjusysis prarado sąmonę ir nugriuvo veidu žemyn į Melioratorių g. sankryžos griovį. Po M. M. nugriuvimo daugiau smūgių nebuvo. Po to abu kaltinamieji paliko jaunuolį (jie net nesuprato, kad jis prarado sąmonę), apsisuko ir nuėjo.

Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Liudytojo A. Š. parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p., buvo perskaityti teisme.

Liudytojas R. G., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio dieną su kolega dirbo Simne, vyko iki Giluičio ežero paplūdimio. Gatvėje pastebėjo asmenis, vienas iš jų kraujavo. Prie to asmens buvo draugai, jie sakė, kad tą asmenį sumušė, pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Vaikinas tuo metu sėdėjo ant šaligatvio borto, jam kraujavo iš burnos, buvo nuskeltas dantis, buvo sužalotas veidas. Jo draugai pasakojo, kad jie ėjo į šventę ir juos sumušė. Įvykio vietoje dar buvo moteris, kuri paties įvykio nematė, bet nurodė, kad galimai sumušęs jaunuolis konfliktavo ir anksčiau, ji netgi nurodė jo pavardę. Nukentėjusįjį medikai iš karto išvežė, jis dėl sužalojimo nelabai galėjo ką nors paaiškinti.

Nukentėjusiojo M. M. atstovė pagal įstatymą jo motina A. M. nurodė, kad jos sūnus iki šiol neprisimena tos dienos įvykio. Jis tik sakė, kad prisimena, kaip išėjo iš kebabinės su draugais, o po įvykio jis prisimena, kaip ryte prabudo ligoninės palatoje ir jam buvo paaiškinta, kas nutiko. Ji su sūnumi buvo pas neurologus, konsultavosi dėl to, tai buvo psichologinė trauma, šokas. Buvo skirti vartojimui raminantys vaistai, nes sūnus po įvykio pasidarė labai jautrus.

2018-06-24 Protokole – pareiškime A. M. nurodė, kad 2018-06-23 apie 21 val. Simne, Vytauto - Melioratorių - Pavasario g. sankirtoje, jos nepilnametį sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), užpuolė ir sumušė ne mažiau kaip du-trys nepažįstami jaunuoliai-sudavė smūgius rankomis ir kojomis, dėl ko jos sūnui lūžo vienas apatinis priekinis dantis, taip pat jis patyrė smegenų sukrėtimą (1 t., b. l. 1-11).

2018-06-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-06-23, 22.35 val. gautas telefoninis pranešimas iš Alytaus ligoninės, kad iš Simno miestelio į Alytaus ligoninę dėl veido sumušimo pristatytas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurį sumušė nepažįstamas asmuo, M. M. blaivus, jam nustatytas galvos sukrėtimas, guldomas į vaikų chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 28).

2018-06-24 tarnybiniame pranešime dėl sužaloto nepilnamečio policijos pareigūnas R. G. nurodė, kad 2018-06-23 apie 21.55 dirbant pagal planą Nr. 52-IL-5342, tarnybiniu automobiliu atvykus į Alytaus r., Simno mst., Jaunimo g., šalia važiuojamosios dalies, ant pievos, pastebėjo jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo-M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam kraujavo iš burnos. Priėjus prie M. M., šis nieko nesugebėjo paaiškinti, teigė, jog nieko neprisimena. Ant M. M. galvos ir veido matėsi akivaizdžios sužalojimo žymės, todėl buvo iškviesti medikai, kurie atvykę M. M. nedelsiant išvežė į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių. Netoli nukentėjusiojo M. M. buvo dar du asmenys: A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šie jaunuoliai paaiškino, kad M. M. sumušė nepažįstamas asmuo. Jie nurodė, kad jiems kartu su M. M. einant, prie jų įžeidžiamai kibo jiems nepažįstamų jaunuolių grupelė. Jie jų išsigando ir pasišalino, o sugrįžę rado sumuštą draugą M. M. Vėliau naudingos informacijos, susijusios su šiuo įvykiu, suteikė netoliese buvusi moteris - O. A. Ji paaiškino, kad minėtą M. M. galimai sumušė jai iš matymo pažįstamas asmuo-K., kadangi K. buvo agresyvus ir konfliktavo su kitais netoliese buvusiais jaunuoliais (1 t., b. l. 29).

Specialisto išvadoje Nr. pG1037/2018(06) nurodyta, kad labiau tikėtina, kad sužalojimai padaryti smūgiavimo būdu, suduodant nukentėjusiajam smūgius (1 t., b.l. 67).

Nepilnametis nukentėjusysis M. M., vadovaujantis BPK 186 str. 2 d., į teisiamąjį posėdį šauktas nebuvo, teisme buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai.

2018-12-13 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusysis M. M. parodė, kad S. K. ir L. Š. jis nepažįsta. Tą vakarą jis buvo blaivus, su L. N. ir A. Š., jie dar iki šventės, kuri vyko prie Giluičio ežero, nuėjo į kebabinę. Apie 20-21 val. išėjo iš kebabinės, ėjo į centrą ir daugiau nieko neprisimena, atsibudo ligoninėje. Mano, kad nieko nepamena dėl suduoto smūgio. Draugai L. ir A. jam pasakojo, kad viskas vyko Melioratorių ir Pavasario gatvių sankirtoje. L. ir A. ėjo priekyje, o jis (M. M.)- iš paskos. A. ir L., sutikti vaikinai pasakė necenzūrinius žodžius, jie apsisuko ir išėjo. Dar sakė, kad tie vaikinai jį (M. M.) užkabino ir sakė: „ką tu čia rėmą išmetęs“. L. pasakojo, kad jie su A. apsisukę nuėjo, o kai atsisuko, pamatė, kad nukentėjusysis jau gulėjo prie medžio. Jis žino, kad draugai tyrėjai pasakojo, kad matė smurtą jo atžvilgiu, bet jų pasakojimai keitėsi. Iš pradžių jie pasakojo, kad jie matė, kaip jis buvo sumuštas, vėliau – nematė. Pamena, kad draugai sakė, kad tie vaikinai jam spyrė. Per feisbuką jis L. ir A. rodė L. ir S., kuris yra su tatuiruotėmis. L. sakė, kad jį mušė S. A. sakė, kad mušė L. Įvykio metu jam buvo nuskeltas priekinis apatinis dantis, trūkusi lūpa, nosis buvo ištinusi, palenkta į šoną, skaudėjo šoną. Atgavus sąmonę ligoninėje, dar nežinojo, kas įvyko. Ligoninėje gydėsi savaitę. Po to, kai buvo išleistas iš ligoninės, pas gydytojus lankytis neteko, tik buvo pas dantistą. Skausmą burnoje jautė, kol ištraukė danties nervą, be to, apie savaitę skaudėjo galvą. Ant lūpos buvo likęs guzas, mano, kad nuo smūgio. Po įvykio nei S., nei L. nematė, jie su juo susisiekti nebandė. Žino, kad S. dirbo (duomenys neskelbtini), o L. mokosi (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 53-54).

Nepilnametis liudytojas L. N., vadovaujantis BPK 186 str. 2 d., į teisiamąjį posėdį nebuvo šauktas, teisme buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai.

2018-12-13 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, L. N. parodė, kad prie Giluičio ežero, Simne buvo šventė. Jis su draugais M. ir A. ėjo į šventę. Praėjus upę link Melioratorių gatvės pamatė, kad ta pačia kryptimi, kaip ir jis su draugais, einančią trijų ar keturių vaikinų grupę, su jais buvo ir dvi merginos. Šie vaikinai ėjo šaukdami, besikeikdami, lakstydami per visą kelią. Tie vaikinai priėjo prie jų, nes, kaip suprato, pažino A. S. A. sakė: „ką tu čia darai, dink iš čia, kad nematyčiau“. A. apsisuko, o jis (L. N.) ėjo paskui A., nes suprato, kad gali būti blogai, nes minėti vaikinai buvo neramūs. M. stovėjo paskutinis. S. M. pasakė tą patį: ,,ko čia stovi, dink iš čia“, M. pradėjo eiti, tada S. M. pasakė: „ką tu čia rėmą mėtai“. Liudytojas su A. neatsisukę ėjo, praėjo upelį. A. paprašė pažiūrėti, ar M. eina iš paskos. Liudytojas pažiūrėjo, bet M. nematė. Pamatė S. ir L., pribėgančius prie savo grupelės ir jie visi nuėjo link šventės. Tada liudytojas su A. grįžo atgal ir pamatė M., gulintį ant žemės. A. sustabdė pravažiuojančius policijos pareigūnus, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis matė, kaip M. sugriebė už viršutinės kūno dalies iš priekio. Kas vyko toliau, nematė (t.1, b.l. 123-124).

2019-11-28 liudytojas A. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur 2018 m. birželio 23 d. buvo sumuštas jo draugas M. M. Jis parodė įvykio vietą, kur jis su L. N. ir M. M. 2018 m. birželio 23 d. ant šaligatvio susitiko su L. Š. ir S. K., parodė vietą ant šalia šaligatvio esančios pievelės, kur pamatė gulintį draugą M. M., kuriam S. K. spyrė į šoną (1 t., b.l. 108-112).

2019-12-03 akistatos protokole tarp liudytojo A. Š. ir įtariamojo S. K. fiksuota, kad liudytojas A. Š. patvirtino apklausų metu duotus parodymus ir parodė, kad jis matė, kaip S. K. vieną kartą spyrė M. į šoną, parodė, kad L. jam sakė, kad jis matė, kaip S. K. sudavė M. kumščiu į veidą; S. K. parodė, kad jis M. smūgių nesudavė, matė, kad M. vieną kartą į veidą spyrė L. Š.; akistatos su L. Š. metu nurodė, kad L. įspyrė M. ne į veidą, o į krūtinę todėl, kad norėjo, kad jo ir L. parodymai sutaptų ir greičiau baigtųsi byla, po L. spyrio M. nukrito ant žemės, bet jam gulinčiam jis (S. K.) nespyrė (1 t., b.l. 113-114).

Ikiteisminio bylos tyrimo metu S. K. ir L. Š. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 284 straipsnį. Teisme ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus, ši jų veikos kvalifikacija pilnai pasitvirtino.

Kaltinamasis S. K. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme ir nurodė, kad jis nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu jis jokio smurto nenaudojo. Nurodė ir neneigė nustatyto fakto, kad tarp jo ir nukentėjusiojo M. M. kilo konfliktas, kai M. M. prasilenkdamas jį užkabino pečiu ir pavadino įžeidžiančiu žodžiu. Tuomet S. K. nurodo pradėjo aiškintis su M. M., kodėl šis kabinasi. Pagal S. K. parodymus, tuomet bendarkaltinamasis L. Š. spyrė nukentėjusiajam į krūtinę ir veidą, po ko M. M. nugriuvo veidu žemyn, ir nuo šio L. Š. spyrio ir nukentėjusiojo nugriuvimo nukentėjusiajam M. M. atsirado vėliau fiksuoti sužalojimai.

Tokie S. K. parodymai vertinami kaip jo gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už jo nusikalstamą veiką, nes bylos įrodymais jo kaltė pilnai įrodyta.

Teisme išaiškėjo aplinkybė, kad S. K. įvykio vakarą buvo neblaivus ir agresyvus. Teisme liudytojai A. Š. ir O. A., o ir bendrakaltinamasis L. Š. patvirtino šią aplinkybę. A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė S. K. smūgį nukentėjusiajam M. M., papildomai apklaustas jau teigė, kad to smūgio nematė, matė tik suduotą smūgį į šoną. Teisme patvirtino, kad matė tik suduotą smūgį į šoną, o apie suduotą smūgį į veidą jam pasakė draugas. L. N. paliudijo matęs, kaip nukentėjusiajam S. K. spyrė į šoną. A. Š. parodymų vertinti kaip melagingų negalima, nes, akivaizdu, kad jis agresyvių kaltinamųjo veiksmų buvo išgasdintas, kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto veiksmais buvo sužalotas jo draugas M. M. Liudytojas A. M. parodė, kad matė, kaip S. K. dar iki įvykio susistumdė su kitu vaikinu, su nukentėjusiuoju taip pat susistumdė, nes neprasilenkė. A. M. matė ir L. Š. spyrį nukentėjusiajam į krūtinę, po ko šis nugriuvo.

Kaltinamasis L. Š. prisipažino pažeidęs viešąją tvarką, kad viešoje vietoje – Simne, Melioratorių gatvėje, bendrakaltinamajam S. K. išprovokavus ir pradėjus konfliktą su nukentėjusiuoju M. M., šio atžvilgiu vartojo fizinį smurtą-koja sudavė M. M. į krūtinę (kaltinimas L. Š. buvo dėl smūgio koja sudavimo M. M. į krūtinės-veido sritį, tačiau teisme buvo nustatyta, kad L. Š. M. M. koja sudavė į krūtinę, todėl kaltinimas L. Š. tikslinamas nurodant, kad jis sudavė koja į krūtinę). L. Š. parodė, kad jie tarėsi su S. K., kokius parodymus duoti policijai, tačiau pamatęs, kad S. K. neprisiima kaltės, visą kaltę nori suversti tik jam, nutarė sakyti tiesą. Netikėti L. Š. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis M. M. dėl sužalojimo nieko neprisiminė, tačiau nurodė, kad jam draugai pasakojo, kad prie jo priėjęs S. K. spyrė į veidą, po to du kartus sudavė kumščiu į veidą, o L. Š. S. K. atitraukė nuo jo.

Liudytoja O. A. matė S. K. dar iki įvykio, kadangi dar prieš įvykį S. K. spardė kitą vaiką į krūtinę, kas šokiravo liudytoją. Vėliau išėjusi į kiemą, ji matė kraujuojantį ant vejos sėdintį vaiką ir suprato, kad tą vaiką galėjo sumušti S. K. Pats S. K. nurodė, kad O. A. parodymais tikėti nėra pagrindo, nes ji buvo neblaivi, tačiau liudytojas policijos pareigūnas R. G. nurodė, kad įvykio vietoje bendravo su moterimi, ji buvo blaivi.

Dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti įvairūs sužalojimai, kuriuos teismo medikas, vadovaudamasis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamieji smurtavo ir atliko vandališkus veiksmus viešoje vietoje–pėsčiųjų take, matant pašaliniams asmenims. S. K. ir L. Š. be aiškios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo M. M., jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Po smurtinių ir vandališkų veiksmų buvo sutrikdyta rimtis, nes nukentėjusysis dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo turėjo nutraukti savo planus vykti į šventę, jis buvo išvežtas gydytis, su nukentėjusiuoju buvę draugai A. Š. ir L. N. taip pat buvo išgasdinti, šokiruoti, jie taip pat atsisakė planų vykti į šventę. Nustatyta, kad miestelyje gyventojai rinkosi į šventę ir akivaizdu, kad į įvykio vietą iškviestų specialiųjų tarnybų-policijos ir medicinos pagalbos automobilių vaizdas ir aplinkybes besiaiškinantys pareigūnai kėlė žmonėms įtampą ir ne šventinę nuotaiką.

Smurtiniai kaltinamųjų veiksmai, atlikti kitų žmonių akivaizdoje, šokiravo aplinkinius, nes smurto panaudojimas viešoje vietoje yra nepriimtini veiksmai, prieštaraujantys visuomenėje nusistovėjusioms normoms ir bendrabūvio taisyklėms. Šie veiksmai vertinami kaip nusikalstami, už juos atsakomybė numatyta BK 284 str.

Taigi įrodyta, kad kaltinamieji S. K. ir L. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems ir nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Be to, nepilnamečio kaltinamojo L. Š. atžvilgiu būtina atsižvelgti į BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, dar atsižvelgiama ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis).

L. Š. ir S. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką (BK 284 straipsnis), kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis).

L. Š. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad L. Š. savo noru atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos žalos dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, atlygino ir Ligonių kasoms išlaidas dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo (t. 1., b. l. 98). S. K. atžvilgiu jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

S. K. anksčiau nebuvo teistas, jis baustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 57-58). Jis dabar padarė nesunkų nusikaltimą, nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam skiriamas laisvės apribojimas su griežtais įpareigojimais.

L. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, jo veikoje nėra atsakomybę sunkinančių, o yra net dvi lengvinančios aplinkybės, jis atsiprašė nukentėjusiojo M. M. ir jo motinos, jie susitaikė, dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino dalį savo nusikalstama veika padarytos žalos (t. 1., b. l. 192). L. Š. mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į išdėstyta, L. Š. taikomas BK 93 straipsnis ir jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo M. M. atstovė advokatė D. V. S. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tam, kad civilinis ieškinys byloje būtų tenkinamas, turi būti visi trys civilinio ieškinio patenkinimo pagrindai: nukentėjusiajam turi būti padaryta žala, žala turi būti padaryta kaltinamojo veiksmais, tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos turi būti priežastinis ryšys. Byloje įrodyta, kad kaltinamųjų S. K. ir L. Š. tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi S. K. ir L. Š. yra kalti dėl jų veiksmais padarytos žalos, todėl jie ir turi tokią žalą atlyginti.

Kaltinamasis L. Š. dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam M. M. ir jo atstovei pagal įstatymą atlygino 300 Eur (t. 1, b. l. 192). Nukentėjusysis M. M. ir jo atstovė pagal įstatymą turtinių pretenzijų L. Š. neturi, todėl ieškinio patenkinimo klausimas sprendžiamas tik dėl išieškojimo iš S. K.

Civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nors CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 1 000 Eur. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Akivaizdu, kad kaltinamieji, atlikdami smurtinius veiksmus nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet ir išgastį, šoką, dvasinius išgyvenimus. Dėl sužalojimų nukentėjusiaja sutriko sveikata, jis kurį laiką buvo gydomas. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamųjų turtinę padėtį ir į tai, kad abu kaltinamieji privalės atlyginti valstybei patirtas išlaidas dėl nukentėjusiojo atstovės advokatės atstovavimo. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu, nukentėjusiajam M. M. iš kaltinamojo S. K. priteistinos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 800 Eur.

Nukentėjusiojo M. M. atstovės advokatės D. V. byloje pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam S. K. dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaip nurodoma ieškinio pareiškime, šią sumą sudaro gydymui skirti vaistai, tvarsliava, kuro išlaidos kelionėms į gydymo įstaigas. Byloje (t. 2, b. l. 142) yra pateikti du vaistų, kurie buvo pirkti nukentėjusiojo gydymo procese, pirkimo kvitai bendrai 26 Eur sumai. Jokių kitų ieškinio sumą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o ieškinio pareiškime nurodoma, kad kvitai ir kiti įrodymai dėl turtinės žalos neišsaugoti. Teismas pažymi, kad ieškinio suma turi būti ne spėjama, o aiški ir apibrėžta, pagrįsta įrodymais. Taigi konstatuojama, kad byloje yra įrodyta 26 Eur suma dėl turtinės žalos, tokia suma ir išieškoma iš kaltinamojo S. K. nukentėjusiajam, o kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Vilnius teritorinė ligonių kasa pareiškė 163,97 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, gydant nukentėjuįjį M. M. (t. 1, b. l. 94-95). Byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 96), kuriuo pagrįsta ieškinio suma. M. M. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais kaltinamųjų S. K. ir L. Š. veiksmais, todėl jie ir turi atlyginti Ligonių kasoms už M. M. gydymą. Iš bylos duomenų matyti (t. 1, b. l. 196), kad šis ieškinys iš dalies atlygintas, nes L. Š. dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino pusę šios žalos – 81,99 Eur. Dėl šių priežasčių Ligonių kasų ieškinys tenkinamas neatlygintai sumai, t. y. 81,99 Eur, šią sumą išieškant iš S. K.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 2., b. l. 167), kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nukentėjusiojo M. M. atstovės advokatės D. V., išlaidas sudaro 505,36 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų L. Š. ir S. K. solidariai (BPK 103 straipsnio 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

L. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą ir baudžiamąją bylą L. Š. nutraukti.

L. Š. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – L. Š. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje – S. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo atstovės A. M. ieškinius dėl žalos atlyginimo: dėl neturtinės žalos – tenkinti iš dalies 800 Eur sumai, šią sumą išieškant iš S. K., likusioje dalyje šį ieškinį atmesti; dėl turtinės žalos – tenkinti iš dalies 26 Eur sumai, šią sumą išieškant iš S. K., likusioje dalyje šį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kodas 73000) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies 81,99 Eur sumai, šią sumą išieškant iš S. K., likusioje dalyje šį ieškinį atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti šias išlaidas valstybei iš L. Š. – 252,68 Eur, iš S. K. – 252,68 Eur, nurodant, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.