Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – D. B., gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, ištekėjusiai, senatvės pensininkei, gyvenančiai ir gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), neteistai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2019 m. sausio 14 d. apie 07.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečioje laiptinėje prie buto Nr. 59 durų tyčia šluotos kotu ne mažiau kaip tris kartus smogė nukentėjusiajai A. D. į kairės rankos plaštaką, galvą ir kairės pusės petį, taip pat tyčia rankomis nuėmė A. D. akinius jai nuo veido ir juos numetė laiptinėje dėl ko jie sulūžo, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai odos nubrozdinimą kairės rankos plaštakos nugariniame paviršiuje, sukėlusį nežymų jos sveikatos sutrikdymą. D. B. įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo nukentėjusiosios parodymai, teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimai, specialisto išvada bei kiti rašytiniai įrodymai, ištirti teisiamojo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Pirmame aukšte po jos butu, bute Nr. 56, gyvena kaimynė D. B.. Ji su kaimyne nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, laiptinės reikalais kaimynė taip pat nebendrauja, todėl apie ją nieko nežino. Prieš porą metų D. B. laiptinėje jau buvo užpuolusi nukentėjusiąją, bandė rankomis trenkti per veidą, tačiau tuomet nukentėjusioji niekur nesikreipė. 2019 m. sausio 14 d. apie 07.40 val. ji išvedė savo šunį į lauką. Grįžus į laiptinę palipus pirmus laiptelius išgirdo, kad kaimynė rakina buto duris. Tada nukentėjusioji greičiau palipo laiptais aukštyn link antrojo aukšto, o kaimynė išėjusi į koridorių iš nugaros jai kelis kartus, kiek tiksliai – nežino, trenkė iš baslio, pataikydama į kairės rankos plaštaką, galvą ir į kairės pusės petį. Kadangi A. D. buvo apsirengusi žiemine striuke, fizinio skausmo nejuto, tačiau patyrė stresą – tik vėliau pajuto, kad jai skauda kairės rankos plaštaką. Jai trenkdama kaimynė buvo labai įniršus ir sakė „aš tave užmušiu“. A. D. nesuprato, už ką kaimynė ją užsipuolė, galvojo, kad dėl to, kad jos šuo kartais loja, todėl ji kaimynės paklausė „už ką“. Kaimynė nieko neatsakė. Šio užpuolimo metu ji bandė lipti laiptais link savo buto durų, bandė jas atidaryti, o kaimynė ėjo paskui ją. Kai ji buvo atsisukusi į kaimynę, ši rankomis griebė jai už akinių ir juos nuėmė nuo veido. Vėliau akinius rado numestus ant laiptų. Galiausiai jai pavyko patekti į savo namus, kur iškvietė policiją. Kaimynė daugiau į jos buto duris nei beldė, nei skambino. Apie tai, kodėl kaimynė taip pasielgė ji nežinojo.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. gegužės 21-31 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-321/2019 (b. l. 78-81) nurodyta, kad detalesniam ištyrimui, diagnozės tikslinimui rekomenduojama tiriamąją nukreipti stacionariam ištyrimui, diagnozės tikslinimui į Utenos ekspertinį skyrių.

2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (b. l. 104-105) nutarta atiduoti įtariamąją D. B. į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. spalio 3 – 23 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-106/2019 (b. l. 122-126) nurodyta, kad D. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu (F22.0), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu D. B. vis dar serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali duoti parodymų ikiteisminiame tyrime, negali atlikti bausmės. D. B. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Teisme apklausta teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė nurodė, kad patvirtina ekspertų išvadą. D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Kaip paaiškino ekspertė, D. B. negali būti taikomas ambulatorinis gydymas. Ji nėra kritiška savo būsenai, namuose miegodavo po celofanu, ligoninėje miega galvą užsidengusi laikraščiu, nei karto negydyta, dėl kritikos savo būsenai stokos gali nesilankyti pas psichiatrą. Rekomenduotinas gydymas: taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – gydymą stacionare.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G150/2019(02) (b. l. 45) nurodyta, kad A. D. padarytas paviršinis odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje padarytas vienu poveikiu briauną turinčiu daiktu ar paviršiumi apie kelios – keliolika valandų iki apžiūros. Toks sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant rankomis, tiek spiriant, tiek ir įdreskiant nagais. Konstatuotas sužalojimas vienas ir padarytas vienu poveikiu.

2019 m. vasario 13 d. daiktų apžiūros protokole (b. l. 32-35) užfiksuota nusikalstamos veikos įrankio apžiūra. Matyti, kad daiktas kuriuo buvo trenkta nukentėjusiajai, yra šluotos kotas, kuris yra melsvai žalsvos spalvos, blizgus, plastmasinis, be šluotos šerelių, 104 cm ilgio, per vidurį yra plastmasinis sujungimas.

2019 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokole (b. l. 36-39) užfiksuota įvykio metu sulaužytų nukentėjusiosios akinių apžiūra. Matyti, kad tyrimui pateikti akiniai yra 15 cm ilgio, akinių rėmas yra pilkos spalvos, su rudomis akinių kojelėmis, akiniai yra plastmasiniai, dešinės pusės akinių stiklo nėra, dešinės pusės akinių rėmelis lūžęs.

Iš tarnybinio pranešimo dėl pristatyto asmens ROIK: 0119000022104 duomenų (b. l. 22) matyti, kad A. D. pranešė policijai, jog buvo užpulta kaimynės, ko pasekoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta asmeniui, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nedalyvaujant, kadangi teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė nurodė, jog D. B. psichikos liga neleistų jai duoti teisingų parodymų apie bylos aplinkybes, o dalyvavimas teismo posėdyje galėtų turėti neigiamos įtakos jos psichikos sveikatos būklei, kuri dar nėra pagerėjusi. Be to, iš teismui pateikto VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2020 m. sausio 24 d. rašto Nr. (10.21 L.i.126)-S3E-304 (b. l. 146) matyti, kad D. B. kliedesiai išlieka be ryškesnės dinamikos.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad D. B. 2019 m. sausio 14 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nukentėjusiosios A. D. nuosekliais parodymais, objektų apžiūros protokolais, pranešimo apie įvykį duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad D. B. 2019 m. sausio 14 d. apie 07.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečioje laiptinėje prie buto Nr. 59 durų tyčia šluotos kotu ne mažiau kaip tris kartus smogė nukentėjusiajai A. D. į kairės rankos plaštaką, galvą ir kairės pusės petį, taip pat tyčia rankomis nuėmė A. D. akinius jai nuo veido ir juos numetė laiptinėje dėl ko jie sulūžo, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai odos nubrozdinimą kairės rankos plaštakos nugariniame paviršiuje, sukėlusį nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajai A. D. padarytų sužalojimų pobūdis ir laipsnis nustatyti specialisto išvada Nr. G150/2019(02), kurioje A. D. konstatuotas paviršinis odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje padarytas vienu poveikiu briauną turinčiu daiktu ar paviršiumi apie kelios – keliolika valandų iki apžiūros. Toks sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Darytina išvada, kad aukščiau nurodyti D. B. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos uždraustos veikos objektyviuosius požymius.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti rašytine bylos medžiaga, specialistų bei ekspertų išvadomis, nukentėjusiosios parodymų objektyvumu ir teisingumu, jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog D. B. teismo nustatytomis aplinkybėmis 2019 m. sausio 14 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

2019 m. spalio 3 – 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte Nr. 75U-II-106/2019 nurodoma, kad šios ekspertizės atlikimo metu D. B. konstatuotas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas (F22.0), dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali duoti parodymų ikiteisminiame tyrime, negali atlikti bausmę. D. B. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis teismas konstatuoja, kad dėl psichinės ligos D. B. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką D. B. padarė būdama nepakaltinama, todėl jos veiksmuose nėra kaltės.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. B. yra nepakaltinama ir yra pavojinga visuomenei. D. B. šiuo metu procesinės prievartos priemonės pagrindu paskirtas stacionarinis gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikomas dar labai trumpą laiką, todėl jis turėtų būti tęsiamas siekiant užtikrinti tinkamą pačios D. B. gydymą bei visuomenės saugumą. Atsižvelgiant į D. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga ir toliau taikyti teismo psichiatrų ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą specializuotoje gydymo įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaužyti akiniai, paimti 2019 m. sausio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, ir šluotos kotas, paimtas 2019 m. sausio 14 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu saugomi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 40-41) nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400-405 straipsniais, 440 straipsniu bei BK 98 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad D. B. būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti D. B. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaužytus akinius, paimtus 2019 m. sausio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, ir šluotos kotą, paimtą 2019 m. sausio 14 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.