Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį subendrinta 86 (aštuoniasdešimt) MGL (4 300 Eur) (keturių tūkstančių trijų šimtų eurų) baudos bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir turto (transporto priemonės) konfiskavimas; bauda sumokėta 2019 m. birželio 7 d., išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 20 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. P. 2024 m. balandžio 22 d. apie 13.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0358, nustatytas mažiausias 2.09 promilių neblaivumas.

Pirmiau aprašytais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad viskas įvyko 2024 m. balandžio 22 d., (duomenys neskelbtini). Apie pietus patraukė jam priklausančią transporto priemonę BMW iš balos, patraukė apie 60 m, o išlipęs iš automobilio, pamatė policijos pareigūnus, kuriuos iškvietė bendradarbis. Iš vakaro buvo gėręs 250 g. degtinės, tačiau nesijautė esąs girtas, bet jautėsi dar apsvaigęs. Dėl to, ką padarė, gailisi. Policijos pareigūnai blaivumą tikrino 2 kartus, buvo nustatytas 2 promilių neblaivumas. Automobilis priklauso jam. Sutinka, kad automobilio vertė 3 000 Eur.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas Arminas Kulčinskas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. balandžio 22 d. dirbant su patrule Indre Bobnyte apie 13.13 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie galimai sulaikytą neblaivų automobilio vairuotoją (duomenys neskelbtini). Važiuodami nurodytu adresu, pastebėjo priekyje keliu važiuojantį automobilį BMW, kuis, jiems prasilenkus, sustojo. Privažiavus prie automobilio ir prie jo priėjus, pamatė už vairo sėdintį akivaizdžiai apsvaigusį vyrą, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, skruostai buvo paraudę. Vyro paklausus, ar jis vartojo alkoholį, šis iš pradžių sakė, kad vartojo praėjusią dieną, tačiau netrukus patikslino, jog alkoholį jis vartojo prieš 2 valandas. Vairuotojas pripažino vairavęs automobilį. Patikrinus alkotesteriu, pirmą kartą jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumą, o po 15 minučių patikrinus antrą kartą buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Vairuotojui atliko neblaivumo testą, prašė jo paliesti savo nosies galiuką užsimerkus, eiti tiesia linija, tačiau tai atlikti vairuotojui nepavyko. Eiti tiesia linija jis taip pat negalėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti (b. 1. 50–53).

Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovu. R. P. įmonėje dirbo daugiau, nei metus. Dirbo vairuotoju. Anksčiau niekada su šiuo vairuotoju problemų nebuvo. 2024 m. balandžio 22 d. skambino R. P., kadangi jis turėjo pristatyti krovinį į (duomenys neskelbtini), tačiau vadybininkė negalėjo su juo susiekti. Kadangi krovininiame automobilyje yra įrengta sekimo įranga, pamatė, kad R. P. krovininis automobilis stovi prie (duomenys neskelbtini). Atvykęs prie (duomenys neskelbtini) teritorijos, pamatė stovintį krovininį automobilį „Mercedes-Benz“, kurio kabinoje miegojo R. P.. Pabeldus į duris, vairuotojas atidarė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus įmonėje naudojamu alkotesteriu, vairuotojui buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Nuvairavo krovininį automobilį į įmonės aikštelę (duomenys neskelbtini). R. P. liepė pasiimti savo daiktus ir pasakė, kad jis yra atleidžiamas. R. P. savo daiktus susidėjo į asmeninį automobilį BMW. Kilus įtarimui, kad jis gali vairuoti, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai atvažiavo, kai R. P. išvažinėjo iš įmonės teritorijos. Visą laiką, kol buvo įmonės teritorijoje, R. P. alkoholio nevartojo (b. 1. 56–59).

Iš 2024 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiosios patrulės Indrės Bobnytės tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant Kauno mieste, apie 13.13 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sulaikytas vairuotojas, kuris norėjo važiuoti su įmonei priklausančia transporto priemone. Atvykus į įvykio vietą apie 13.25 val., pastebėjo priešais važiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veidas buvo raudonos spalvos. Susisiekus su pranešėju, šis nurodė, kad vairuotojas išvažiavo su automobiliu, su kuriuo prasilenkė. Automobilį pastebėjo jau sustojusį. Priėjus prie automobilio, vairuotojo sėdynėje sėdėjo tas pats asmuo, kurį prieš tai matė vairuojantį. Paaiškėjo, kad tai R. P. Bendraujant su asmeniu, jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar šis vartojo alkoholį, jis teigė, jog vartojo alkoholį prieš 2 val. Patikrinus alkotesteriu, vairuotojui 13.31 val. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o patikrinus antrą kartą 13.48 val. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Asmuo negalėjo paaiškinti, kur važiavo, kadangi kalbėjo nerišliai. Įvykio vietoje surašytas neblaivumo nustatymo aktas, nufotografuota įvykio vieta, automobilis nutransportuotas į saugojimo aikštelę (b. l. 35–37).

Iš 2024 m. balandžio 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 2,09 promilių neblaivumas (b. 1. 38–40).

2024 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) ir pastatas, taip pat pilkos spalvos automobilis BMW, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis paimtas ir nutransportuotas į saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 15–30).

Iš 2024 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas E. P. 2024 m. balandžio 24 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „Jargala_chll_20240422124358_20240422154524“, kuris fiksuoja vaizdą (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše 02:45 min. pasimato krovininis automobilis, kuris sustoja aikštelėje, iš jo išlipa 2 žmonės. Automobilis iš aikštelės išvažiuoja 47:59 min. Toliau įraše matoma, kad 48:31 min. atbuline eiga pradeda keliu važiuoti sidabrinės spalvos lengvasis automobilis BMW, 48:49 min. į įmonės teritoriją įvažiuoja policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, o sidabrinės spalvos automobilis BMW važiuoja keliu ir pavažiavęs kelis metrus sustoja. 49:53 min. tarnybinis policijos pareigūnų automobilis apsisuka ir privažiuoja prie sidabrinės spalvos automobilio BMW, policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie sidabrinės spalvos automobilio BMW (b. l. 63–75).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „BMW 730“, 2000 m., vertė su PVM – 3 000 Eur (b. l. 46).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „BMW 730dD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra R. P., gim. 1964 (b. 1. 47).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis R. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje R. P. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, kaip 1,51 promilės, neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, antru – 2,09 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje, kaip ir fakto, kad jis vairavo automobilį BMW, neginčijo. Jis patvirtino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, sėsdamas už automobilio vairo jautėsi apgirtęs. Jo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir liudytojų S. V. bei Armino Kulčinsko parodymai, iš kurių matyti, kad bendraujant su R. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vizualiai jis atrodė akivaizdžiai neblaivus, veidas buvo paraudęs, judesiai nekoordinuoti, o patikrinus tiek įmonės turimu, tiek policijos pareigūnų naudojamu alkotesteriais, vairuotojui buvo nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių, neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Liudytojų parodymai apie tai, kad automobilį BMW, neblaivus vairavo būtent R. P., atitinka ir vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotas automobilio BMW išvažiavimo iš įmonės teritorijos, policijos pareigūnų atvykimo aplinkybės. Duomenų, kad kaltinamasis alkoholį būtų vartojęs po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. R. P. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2024 m. gegužės 6 d. (b. l. 39). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (b. l. 40).

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad automobilį jis vairavo žinodamas, kad yra vartojęs alkoholį ir, kaip paaiškino pats, jausdamasis apsvaigęs, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, nesant jokios objektyviai pateisinamos priežasties vairuoti automobilį esant neblaiviam, R. P. veikė tiesiogine tyčia. Teisiamajame posėdyje R. P. nurodyta aplinkybė, kad automobilį jis vairavo, nes norėjo patraukti iš balos, jo elgesio nepateisina, atsakomybės nešalina, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl neatsargumo. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad R. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam R. P. įvertintina tai, kad nors alkoholį jis vartojo ne įvykio dieną, o iš vakaro, vis tik teisiamajame posėdyje pripažino, kad prieš sėsdamas už vairo, jautėsi apsvaigęs. Taigi pagrindo manyti, kad kaltinamasis galėjo sąžiningai klysti, vertindamas savo blaivumą ir galėjimą vairuoti, šioje byloje nėra. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, praeityje jau būdamas teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Nors R. P. nusikalto turėdamas išnykusį teistumą, ankstesnis teistumas už vairavimą esant neblaiviam vertintinas kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, didinanti kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o rūšinį šio nusikaltimo pavojingumą aptariamu atveju mažina tai, kad R. P. automobilį vairavo teritorijoje, kurioje eismas nebuvo intensyvus (vairavo įmonės automobilių aikštelėje ir netoli jos). Kaltinamasis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (naudojimosi mobilaus ryšio priemone tvarkos pažeidimą, vairavimą nustatyta tvarka neapdraustos transporto priemonės, be galiojančios techninės apžiūros, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos), paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 96–99). Iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis dirbo. Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad kaltinamojo darbinė patirtis stabili ir ilgalaikė – dirbo nuo 1993 metų (b. l. 100, 101). Teismų informacinėje sistemoje patikrinus Sodros duomenis matyti, kad R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2024 m. balandžio 26 d., šiuo metu nedirba. Teisimajame posėdyje R. P. paaiškino, kad buvo atleistas po to, kai vairavo girtas.

Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, kuris yra nesunkus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus jį charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas už tokio paties pobūdžio nusikaltimo padarymą, tačiau teistumas išnykęs; 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už apsvaigus nuo alkoholio padarytus pažeidimus nebaustas; šiuo metu nedirba; į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 92), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas 2014 – 2018 m. 3 kartus, paskutinis gydymas nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 81–83).

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendintini už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. Baudos dydis, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenimis, nustatytinas mažesnis už vidurkį baudos, pagal BK 47 straipsnį galimos skirti už nesunkų nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 68 straipsniu, kuris suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Įvertinus aplinkybę, kad praeityje kaltinamajam už vairavimą esant neblaiviam jau buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas baigtas 2020 m. liepos 20 d., tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė ir vėl vairavo didesnio pavojaus šaltinį būdamas neblaivus, uždraudimo naudotis specialia teise terminas nustatytinas artimas BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. balandžio 25 d. (b. l. 120, 121). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių, šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

IV. Kiti klausimai

Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. P. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra R. P. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad šio automobilio vidutinė kaina (vertė) yra 3 000 Eur su PVM, kurios neginčijo ir pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į aptarta, R. P. priklausantis automobilis konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. 1. 120–123, 126). Šios kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- R. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos medžiagos (b. l. 126), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimt) MGL (4 500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonę –automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, saugomą UAB „Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- R. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje (b. l. 126), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti VĮ „Regitra“ Kauno filialui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.