Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-47-1178/2025

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-10-28
Bylos Nr.: e2-47-1178/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00016-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Jasmontienė
Atsakovas: S. E., M. E.
Ieškovas: R. G., E. V., Z. V., M. G.
Advokatai: Sandra Balskuvienė, Rolandas Tamašauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-47-1178/2025Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00016-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.2.6.1; 3.2.3.8 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieškovų atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei (nuotoliniu būdu),

atsakovui S. E. (nuotoliniu būdu) ir jo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G., E. V., Z. V. ir M. G. patikslintą ieškinį atsakovams S. E. ir M. E. dėl teisės įregistruoti patikslintus kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose priimtas ieškovų R. G., E. V., Z. V. ir M. G. patikslintas ieškinys atsakovams S. E. ir M. E. dėl teisės įregistruoti patikslintus kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo. Ieškovai prašo suteikti teisę jiems nekilnojamojo turto – pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1b, esančio (duomenys neskelbtini), suderintus 2025 m. gegužės 15 d. patikslintus kadastro duomenis įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre be atsakovų S. E. ir M. E. sutikimo. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų ieškinys ir dublikas grindžiami šiais esminiais argumentais:

1.1. Pastatas – mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1b, statybos pabaigos metai – 1978, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendras plotas – 1659,93 kv. m. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems bendraturčiams: R. G. – 134/1660 dalys pastato; M. G. – 74/1660 dalys pastato; M. E., S. E. (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) – 423/1660 dalys pastato; E. V. –282/1660 dalys pastato; Z. V. – 185/1660 dalys pastato, S. E. –562/1660 dalys pastato.

1.2. 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre užsakė atlikti mechaninių dirbtuvių kadastrinius matavimus. Minimo nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus atliko VĮ Registrų centro matininkė D. S.. Apie atliekamus kadastrinius matavimus ieškovai nebuvo informuoti. Atsakovai S. E. ir M. E. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus (civilinė byla Nr. e2-73-799/2024) dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ir pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. atliktus kadastrinius matavimus, kuriose nurodytas bendras plotas 1659,93 kv. m. Ieškovas E. V., kuris civilinėje byloje Nr. e2-73-799/2024 yra atsakovas, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl mechaninių dirbtuvių kadastrinių matavimų atlikimo. Kadastriniai matavimai buvo atlikti 2023 m. lapkričio 15 d., juos atliko matininkė D. S., atvykusi ir išmatavusi pastatą. Matininkė nustatė, jog mechaninių dirbtuvių bendras plotas yra 1893,11 kv. m., t. y. 233,18 kv. m didesnis, nei pagal 2022 m. lapkričio 30 d. atliktus kadastrinius matavimus, kurie nebuvo atlikti naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybę.

1.3. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 18 punkte nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant. Taigi šiuo atveju ieškovų, kaip mechaninių dirbtuvių savininkų, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti pastato bendrą plotą yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas.

1.4. Atsakovams registruotąja pašto siunta buvo išsiųstas prašymas pasirašyti prašymą dėl kadastrinių duomenų patikslinimo, tačiau atsakovai visiškai nereagavo į ieškovų pateiktą prašymą, savo nesutikimo pozicijos taip pat nepateikė. Todėl ieškovai įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Atsakovų nesutikimas pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis, o tai turi tiesioginę įtaką tiek ieškovų, tiek atsakovų nuosavybės teise disponuojamų plotų pasikeitimui – padidėjimui.

1.5. . Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 97 punkte nustatyta, kad pastatų kadastrinių matavimų metu nustatomi faktiniai pastatų kadastro duomenys. Pastatų kadastro duomenų negalima aprašyti pagal projektinius dokumentus. 134 punkte nustatyta, kad pastato plotas bruto – visų pastato aukštų horizontalių pjūvių plotų, taip pat antstatų, pastogės patalpų ir funkcionaliai susietų priestatų horizontalių pjūvių plotų, skaičiuojamų pagal sienų išorinių paviršių matmenis, suma. 147.3 punkte nustatyta, kad antresolėse įrengtų patalpų plotai įskaičiuojami į pastato ir patalpos (buto) bendrą plotą. STR2.02.01:2004 4.4 punkte nustatyta, kad antresolė – viršutinėje pastato aukšto (patalpos) dalyje įrengtas uždaras arba pusiau uždaras (atitvertas iš vienos ar kelių pusių) pusaukštis, kuriame yra pastato (patalpos) naudojimo paskirtį atitinkanti patalpa ar patalpos. Antresolės aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,60 m, o plotas – mažesnis nei pusė aukšto, kuriame ji įrengta, ploto. Kai antresolės plotas yra didesnis nei pusė aukšto, kuriame ji įrengta, ploto, ji laikoma pastato aukštu. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad antresolės gali būti įtrauktos į bendrą plotą.

1.6. Pagal atsakovų užsakymu atliktą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (2022 m. lapkričio 30 d.), pastato patalpų plotų eksplikaciją, matyti, kad yra neįtrauktos antro aukšto patalpos: aikštelė (1-14) 21,86 kv. m; aikštelė (1-15) 49,90 kv. m; aikštelė (1-16) 21,46 kv. m; aikštelė (1-23) 41,76 kv. m; aikštelė (1- 24) 39,86 kv. m; aikštelė (1-33) 50,44 kv. m; pagalbinė patalpa (1-34) 9,70 kv. m. Be to, atliekant kadastrinių matavimų duomenų patikslinimą, patalpos – dirbtuvių patalpa (1-3) plotas yra 637,97 kv. m, atsakovų pateiktuose kadastriniuose matavimuose nurodytos patalpos – dirbtuvių patalpa (1-3) plotas 639,77 kv. m, t. y. skirtumas yra 1,8 kv. m.

Atsiliepimas

2. Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas ir triplikas grindžiami šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. ieškovai klaidina teismą nurodydami, kad atsakovai užsakė pastato kadastrinius matavimus 2022 m. lapkričio 30 d., kadangi iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data yra 1995 m. balandžio 4 d. Ieškovai taip pat be jokio pagrindo nurodo, kad 2022 m. lapkričio 30 d. kadastriniai matavimai nebuvo atlikti naudojant tinkamus metodus ir priemones. Priešingai, nei nurodo ieškovai, kadastriniai matavimai yra tinkamai atlikti ir įregistruoti 1995 m. balandžio 4 d. Po minėtos datos jokie statybos darbai pastate nebuvo atliekami, todėl pastato plotas negalėjo padidėti.

2.2.. Pastate yra antresolės, kurių dalyje yra suformuotos patalpos, o atviroje antresolių dalyje, kur nėra suformuotų patalpų, įrengta dirbtuvių įrangai (kalvei, plovyklai, suvirinimo įrangai) skirtos ventiliacijos sistemos dalis. Pastate yra įrengta didelio pajėgumo ventiliacijos sistema, kadangi pastatas skirtas remontuoti sunkiąją žemės ir miškų ūkio techniką, traktorius, sunkvežimius. Minėtai technikai būdingi didelio darbinio tūrio varikliai, kuriems dirbant išsiskiria didelis kiekis anglies monoksido. Anglies monoksidui pasiekus atitinkamą koncentraciją tai gali sukelti žmogaus mirtį. Anglies monoksidas yra lengvesnis už atmosferos orą, todėl turi savybę kauptis patalpų viršutinėje dalyje. Atsižvelgiant į šias anglies monoksido savybes yra suprojektuotas pastato, skirto sunkiai technikai remontuoti, tūris ir aukštis, o taip pat ventiliacijos sistema. Neveikiant pastato ventiliacijos sistemai ir veikiant sunkiosios technikos varikliams žmonėms antresolėse būti pavojinga, kadangi antresolių aukštyje skirtingai nuo pirmojo pastato aukšto nėra vartų, vedančių į lauką, ir natūrali ventiliacija nevyksta. Ieškovai siekia savavališkai demontuoti pastato ventiliacijos sistemą atviroje antresolių dalyje ir ją įtraukti į bendrą pastato plotą. Patalpos antresolėse negali būti įrengtos, kadangi antresolės yra skirtos aptarnauti ventiliacijos įrangą, o be ventiliacijos pastatas negali būti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Pastato paskirčiai pakeisti turi būti gautas visų bendraturčių sutikimas, parengtas techninis projektas ir atlikti statybos darbai.

2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 147. , 147.3. p. numatyta, kad skaičiuojant pastato vidaus plotus būtina laikytis šių nurodymų: antresolėse įrengtų patalpų plotai įskaičiuojami į pastato ir patalpos (buto) bendrą plotą. Taisyklių 147.2. , 147.2.7. p. numatyta, kad į pastato vidaus plotus neįskaičiuojami plotai: atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių. T. y. Taisyklių 147., 147.2., 147.2.7., 147.3. p. numatyta, kad antresolių plotas įskaičiuojamas ne visas, o tik antresolėse įrengtų patalpų plotas. Perėjimai tarp antresolių, atvira antresolių dalis, sudaranti galimybę patekti į antresolėse įrengtas patalpas, atitinka laiptinės aikštelę ir į bendrąjį pastato plotą neįskaičiuojama. Antresolėse tinkamai įrengtos patalpos jau yra įtrauktos į bendrąjį pastato plotą ir jau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o atvira antresolių dalis, kurioje nėra suformuota patalpų, į bendrąjį pastato plotą neįtraukta. Ieškovai siekia įregistruoti kadastrinius matavimus, kuriuose į bendrąjį pastato plotą įtraukta būtent atvira antresolių dalis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu ieškovas E. V. paaiškino, kad atsakovai siekia pasidalinti mechanines dirbtuves, yra pareiškę ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikė savo užsakytus kadastrinius matavimus, tačiau atsakovų pateikti kadastriniai matavimai nėra teisingi. Todėl ieškovai nusprendė atlikti mechaninių dirbtuvių kadastrinius matavimus ir siekia juos įregistruoti registre. Nurodė, kad jam mechaninių dirbtuvių dalis priklauso nuo 2021 metų, tačiau faktiškai jomis naudojasi nuo 2005 m. – buvo sudaręs panaudos sutartį. Apie 1995 metais atliktus kadastrinius matavimus nieko nežino, jis nedalyvavo juos atliekant, taip pat nėra matęs šių matavimų. Mano, jog atsakovų 2022 m. lapkričio 30 d. kadastriniai matavimai yra netikslūs, kadangi matininkė juos darė remdamasi tik dokumentais, t. y. nebuvo atvykusi į vietą ir neatliko jokių matavimų. Nurodė, kad 2022 m. atliekant kadastrinius matavimus į bendrąjį plotą nebuvo įtrauktos antresolėse esančios patalpos (atviros erdvės). Ventiliacinė sistema mechaninėse dirbtuvėse yra išardyta, nėra jokių ketinimų ją vėl iš naujo sumontuoti. Nežino ar nuo 1995 metų dirbtuvėse buvo atlikti kokie nors statybos darbai. Mano, jog teisingas dirbtuvių plotas yra nurodytas būtent 2023 m. lapkričio 15 d. Šiuo metu ieškovas naudojasi dirbtuvių plotu, pažymėtu Nr. 1-3, S. E. – plotu, pažymėtu Nr. 1-7. Iš 2023 m. lapkričio 15 d. atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad labiausiai neatitinka patalpos Nr. 1-7 plotas. Nurodė, kad tarp aikštelės Nr. 1-14 ir aikštelės Nr. 1-15 yra dalis sienos ir pakopa; tarp aikštelės Nr. 1-15 ir Nr. 1-16 – pakopa, tarp aikštelės Nr. 1-23 ir aikštelės Nr. 1- 24 – pakopa, tarp aikštelės Nr. 1-33 ir pagalbinės patalpos Nr. 1-34 – pakopa. Pakopos siekia apie 50 cm.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas Z. V. nurodė, kad ieškovų iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi, todėl turi būti įregistruoti. Dirbtuvėmis naudojasi nuo pat jų pastatymo, nei apie 1995, nei apie 2007 metais atliktus kadastrinius matavimus nieko nežino. Nuo 1995 metų dirbtuvėse jokių statybos darbų nebuvo atlikta. Mano, jog į pastato plotą turi būti įtrauktos visos patalpos ir erdvės. Tarp aikštelių kai kur yra sienos, kai kur – pakopos. Ventiliacinės sistemos nėra, jo buvo tik kolūkio laikais.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas M. G. nurodė, kad mechaninių dirbtuvių patalpomis naudojasi apie 10 metų, nuosavybę įgijo 2021 metais ir įgijo idealiąją dalį, o ne konkretų plotą. Statybos darbai dirbtuvėse, kiek jam žinoma, nebuvo atliekami. Vėdinimo sistemos dirbtuvėse nėra. Tarp antresolių ir lubų yra ne mažiau kaip 4,5 m aukštis, stogas yra lanko formos. Nėra patalpų, mažesnių nei 1,6 m. Tarp patalpų Nr. 1-15 ir Nr. 1-16 yra palipimas, tarp patalpų Nr. 1-14 ir Nr. 1-15 – palipimas, tarp Nr. 1-23 ir Nr. 1- 24 – nežino. Kai įgijo nuosavybės teisę, su Nekilnojamojo turto registro išrašu nesusipažino, pastato plano neturėjo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas S. E. paaiškino, kad mechaninių dirbtuvių kadastriniai matavimai atlikti 1995 metais ir jie yra teisingi. Dirbtuvėse yra tekinimo skyrius, remonto skyrius, yra likę ventiliatoriai, nors daug kas ir yra išardyta. 2007 metais buvo atlikti kadastriniai matavimai, juos taip pat atliko D. S.. Kadangi nesutarė su bendraturčiais dėl pastato pasidalijimo, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių matavimų atlikimo, juos atlikti buvo paskirta D. S.. Ji matavimus atliko iš dokumentų, kadangi situacija jai buvo žinoma nuo 2007 metų. Mano, jog antresolėje negalima įrenginėti patalpų, kadangi jos skirtos patalpos aptarnavimui. Antresolėse esančių patalpų aukštis yra didesnis nei 1,6 m. Visas aukštis yra apie 6 m. Civilinėje byloje, kurioje yra pareiškęs reikalavimą dėl naudojimosi dirbtuvėmis nustatymo, jis prašo patalpą Nr. 1-7 priskirti naudotis ieškovams.

7. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl neturėtų būti įregistruoti patikslinti kadastriniai pastato matavimai. VĮ Registrų centro matininkė matavimus atliko vadovaudamasi tuo metu aktualiais teisės aktais, teismo ekspertas G. Kirstukas patvirtino, jog matavimai iš esmės atlikti teisingai. Kadangi buvo patikslintas pastato vidaus plotas (išorės plotas ir pastato tūris nesikeitė), atsirado pagrindas patikslinti kadastrinius matavimus. Antresolių plotas turi būti įskaičiuojamas į pastato vidaus plotą, tai patvirtina ir teismo eksperto G. Kirstuko atlikta ekspertizė. Pasikeitus pastato vidaus plotui, keisis ir bendraturčių dalys. Atlikti patikslinti kadastriniai matavimai niekaip nepažeidžia atsakovų teisių. Nesutinka, jog šiuo atveju nepagrįstai kreiptasi į teismą, kadangi atsakovai nesutiko pasirašyti patikslintų kadastrinių matavimų iki kreipimosi į teismą. Vadinasi, net ir iš pradžių kreipusis su prašymu įregistruoti patikslintus kadastrinius matavimus į VĮ Registrų centrą, vis tiek tarp šalių būtų kilęs ginčas.

Atsiliepimas

8. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti ir iš ieškovų priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu galioję teisės aktai šiuo metu yra pasikeitę, t. y. ieškinyje minimas teisinis reguliavimas nebėra aktualus. Pasak advokato, ieškovai nenurodė priežasčių, lėmusių sprendimą patikslinti kadastrinius matavimus. Lietuvos aplinkos ministro įsakymo dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2024 m. spalio 22 d., 71.9 p. nurodyta, kad patalpos matavimai atliekami, kai patalpa atskirta nuo likusios pastato dalies atitvaromis. Šiuo atveju antresolės neatitinka minėtos sąlygos. Abu teismo ekspertai patvirtino, kad ten nėra įrengtų patalpų, išskyrus tas, kurios jau yra įregistruotos. Antresolių dalys negali turėti savarankiškos paskirties. Taisyklių 163 p. 3 pap. nustatyta, kad antresolėse įrengtų patalpų plotai įskaičiuojami į pastato ir patalpos (buto) bendrą plotą, tačiau šiuo atveju antresolėse nėra patalpų, išskyrus tas, kurios jau įregistruotos. Taisyklių 163.2 p. išvardinta kas nėra įskaičiuojama į bendrą plotą. Teismo ekspertas G. Kirstukas neteisingai interpretuoja, jog jeigu minėtame punkte nėra nurodyta, kad neįskaičiuojamas antresolėse esantis plotas, vadinasi tas plotas gali būti įskaičiuojamas. Sistemiškai Taisykles aiškinant matyti, kad 163.3 p. nurodyta kada gali būti įskaičiuojamas plotas, t. y. tik tuomet, kai yra įrengtos patalpos. Šiuo atveju neįregistruotų patalpų nėra. Statinių techninis reglamento „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ analizė leidžia daryti išvadą, kad patalpų paskirtis negali būti keičiama nekeičiant statinio registracijos, statinio patalpų paskirties ir paties statinio paskirties. Šis statinys yra mechaninės dirbtuvės, skirtos stambiai žemės ūkio technikai remontuoti. Ten yra priešgaisriniai, darbo saugos reikalavimai ir kt. Turi būti atitinkama įranga statinyje, kurios buvo įrengtos antresolių aikštelėse. Pripažinus, kad tai yra bendras pastato plotas, būtų iškreipta bendro ploto prasmė, kadangi tai yra techninė įranga. Bendrą plotą galima priskirti kam nors, o šiuo atveju tų aikštelių negalima niekam priskirti naudotis, kadangi jos būtinos techninei įrangai eksploatuoti. Antresolių paskirtis ir funkcija negali būti keičiama. Antresolėse taip pat yra ir sandėliavimo patalpos, kurios neskirtos nuolatiniam žmonių darbui. Į antresoles patenkama per laiptus, t. y. per tas aikšteles yra patenkama į antresoles, todėl jos negali būti įskaičiuojamos į bendrą plotą. Taisyklių 163.2.7 p. yra nurodyta, kad laiptinių aikštelių ir laiptinių laiptotakių plotai neįskaičiuojami į bendrą plotą. Nors teismo ekspertas S. Mitkus teigė, jog tai nėra laiptinės aikštelės, tačiau atsakovai mano priešingai. Pagal savo funkciją ta dalis, per kurią patenkama į antresolę, atitinka laiptinės aikštelės laiptotakį. Jeigu būtų patvirtinti patikslinti matavimai, būtų kliudoma patekti į atitinkamas patalpas. Būtų iškreipta ekonominė pastato vertė. Ši erdvė naudojama patekimui į patalpas ir įrangos eksploatavimui. Pažymėjo, kad aktualus teisinis reguliavimas numatė ieškovams galimybę kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl patikslintų kadastrinių matavimų įregistravimo ir VĮ Registrų centras būtų įregistravęs šiuos matavimus, todėl šiuo atveju ieškovai nepagrįstai kreipėsi į teismą. Akcentavo, kad šiuo atveju nėra jokių pagrindų pakeisti esamus kadastrinius matavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas

Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

9. Pastatas – mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1b, statybos pabaigos metai 1978, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendras plotas 1659,93 kv. m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 34/1660 dalys pastato (2022 m. lapkričio 17 d. Dovanojimo sutartis Nr. 5815); M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 74/1660 pastato dalys (2022 m. spalio 17 d. Dovanojimo sutartis Nr. 5318); M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) – 423/1660 pastato dalys (2022 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2091); E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 282/1660 pastato dalys (2021 m. lapkričio 30 d. protokolo išrašas Nr. 1996/09-1; Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 185/1660 pastato dalys (2021 m. lapkričio 26 d. protokolo išrašas Nr. 1996/09-1), S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 562/1660 pastato dalys (2021 m. rugsėjo 21d. protokolo išrašas Nr. 1996/09-1).VĮ Registrų centre įregistruotų kadastro duomenų nustatymo data yra 1995 m. balandžio 4 d. Bendras statinio plotas – 1659,93 kv. m.

10. Ieškovai R. G., E. V., Z. V. ir M. G. pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, ir kuriuo prašo suteikti teisę ieškovams nekilnojamojo turto – pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1b, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas, Mechaninės dirbtuvės), suderintus 2025 m. gegužės 15 d. patikslintus kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovų S. E. ir M. E. sutikimo. Ieškovų teigimu, būtinybė patikslinti Pastato kadastrinius matavimus kilo dėl to, jog paaiškėjo, kad Mechaninių dirbtuvių plotas neatitinka ploto, kuris nurodytas įregistruotuose kadastro duomenyse. Be kita ko, pažymi, jog teisės aktai numato galimybę patikslinti kadastrinius matavimus ir tik pageidaujant statinių savininkui ar naudotojui. Ieškovai įrodinėja, kad 2025 m. gegužės 15 d. VĮ Registrų centro matininkės D. S. atlikti kadastriniai matavimai parengti vadovaujantis aktualiais teisės aktais, atitinka realią faktinę situaciją, todėl ieškovams turi būti suteikta teisė juos įregistruoti be atsakovų sutikimo, kadangi jie nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą įžvelgti atsakovo teisių pažeidimą.

11. Atsakovai nei su ieškiniu, nei su jo patikslintu reikalavimu nesutinka ir teigia, jog visų pirma, ieškovai su prašymu dėl patikslintų kadastrinių matavimų įregistravimo privalėjo kreiptis tiesiogiai į VĮ Registrų centrą; antra, ieškovų nurodytas teisinis reguliavimas nebėra aktualus; trečia, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tikslinti kadastrinius matavimus; ketvirta, 2025 m. gegužės 15 d. parengti kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl jie negali būti įregistruojami.

12. Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovų teisės įregistruoti patikslintus Pastato kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo.

Dėl kreipimosi į teismą (ne)pagrįstumo

13. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas, sakydamas baigiamąją kalbą nurodė, jog šiuo atveju ieškovai be pagrindo kreipėsi į teismą, kadangi pagal nuo 2023 m. gruodžio 28 d. pasikeitusį teisinį reguliavimą, jie arba vienas iš jų turėjo su prašymu įregistruoti patikslintus kadastrinius matavimus kreiptis tiesiogiai į VĮ Registrų centrą. Teismas šį argumentą vertina kritiškai.

14. Nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas (žemė, kaip ir bet kuris kitas objektas) yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų. Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-58/2008, 3K-3-96/2012, 3K-3-390/2012, 3K-3-680/2013, 3K-3-352-701/2015 ir kt.).

15. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

16. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (suvestinė redakcija nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. balandžio 30 d.) nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

17. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir Kadastro tvarkytojo suderinta (kai suderinti privaloma) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

18. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai prašoma Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų arba dėl matininko neteisingai nustatytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal Kadastro tvarkytojo suderintą (kai suderinti privaloma) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

19. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti: 1) nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis; 2) valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtiniai; 3) teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai; 4) šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys ir šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais; 5) sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas; 6) statytojas, kurio vardu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami (atnaujinami) žemės sklypo kadastro duomenys, nes jame buvo pastatyti ar rekonstruoti statiniai; 7) mokesčių administratorius, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais; 8) kiti asmenys, kuriems pagal įstatymus suteikiama ši teisė.

20. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis, savaime nereiškia, jog šiuo atveju ieškovai nepagrįstai su ieškiniu kreipėsi į teismą. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog atsakovų pozicija tiek dėl poreikio tikslinti Pastato kadastrinius matavimus, tiek dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo nekito viso proceso metu – atsakovai ginčija tiek poreikį tikslinti kadastrinius matavimus, tiek ir kadastrinių matavimų teisingumą. Akivaizdu, kad šiuo atveju tarp Pastato bendraturčių nėra sutarimo dėl būtinybės įregistruoti patikslintus Mechaninių dirbtuvių kadastrinius matavimus, todėl akivaizdu, jog remiantis CK 4.75 straipsnio nuostatomis, šį ginčą bet kuriuo atveju privalėtų spręsti teismas. Teismo vertinimu, neekonomiška ir neprotinga būtų palikti ieškinį nenagrinėtą remiantis aplinkybe, jog visų pirma ieškovai turėjo pateikti prašymą įregistruoti patikslintus Pastato kadastrinius matavimus VĮ Registrų centrui. Todėl darytina išvada, jog ieškovų reikalavimas nagrinėtinas teisme.

Dėl pagrindo tikslinti kadastrinius matavimus (ne)egzistavimo

21. Kitas atsakovų nesutikimo su ieškovų reikalavimu argumentas yra susijęs su tuo, jog šiuo atveju nebuvo atliktas kapitalinis Pastato remontas, nebuvo atlikti jokie kiti darbai, kurių pagrindu kiltų teisės aktuose nustatyta pareiga patikslinti Mechaninių dirbtuvių kadastrinius duomenis. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Pastate nebuvo atliktas kapitalinis remontas, jis nebuvo rekonstruotas, savaime nelemia išvados, jog Mechaninių dirbtuvių kadastriniai matavimai patikslinti neteisėtai.

22. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti, nugriauti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais.

23. Iš minėtos teisės akto normos matyti, kad įstatymų leidėjas yra numatęs atvejus, kai Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, t. y., šioje teisės normoje numatytais atvejais asmenys neturi pasirinkimo tikslinti ar netikslinti kadastrinius matavimus, kadangi teisės aktų leidėjas nustato imperatyvią pareigą šiais atvejais patikslinti kadastrinius matavimus. Tačiau, teismo vertinimu, ši teisės norma negali būti aiškinama kaip draudžianti patikslinti statinio kadastrinius matavimus nustačius, jog anksčiau atlikti kadastriniai matavimai yra netikslūs, pasikeitęs teisinis reguliavimas nustato naujas kadastrinių matavimų taisykles ar statinyje atliktas paprastasis remontas, kurio metu pakeičiami patalpų plotai, įrengiamos kitos patalpos ir pan.

24. Be kita ko, paminėta, kad Lietuvos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2025 m. rugsėjo 15 d.) 90 punkte nustatyta, jog statinių kadastriniai matavimai atliekami: 90.1. statinius pastačius; 90.2. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 90.3. statinio savininkui ar naudotojui pageidaujant.

25. Papildomai pažymėtina, jog 2025 m. gegužės 15 d. patikslintoje kadastro byloje matyti, jog yra įrengta patalpa Nr. 1-34, kuri anksčiau nebuvo įrengta ir kuriai gauti statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Taigi akivaizdu, jog vien ši aplinkybė – naujai įrengta patalpa, dėl kurios egzistavimo šioje byloje ginčo nėra, sudarė pagrindą patikslinti Mechaninių dirbtuvių kadastrinius duomenis.

Dėl patikslintų kadastrinių matavimų duomenų (ne)teisingumo

26. Kaip jau minėta, VĮ Registrų centre įregistruotų kadastro duomenų nustatymo data yra 1995 m. balandžio 4 d.; bendras statinio plotas – 1659,93 kv. m. 2025 m. gegužės 15 d. kadastro byloje nurodyta, kad Pastato plotas yra 1917,27 kv. m. Ieškovų teigimu, 2025 m. gegužės 15 d. atlikti VĮ Registrų centro matininkės D. S. patikslinti Mechaninių dirbtuvių kadastriniai matavimai parengti vadovaujantis aktualiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog jie negalėtų/neturėtų būti įregistruoti.

27. Atsakovai teigia, jog Pastato antresolėse tinkamai įrengtos patalpos jau yra įtrauktos į bendrąjį pastato plotą ir jau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o atvira antresolių dalis, kurioje nėra suformuota patalpų – į bendrąjį pastato plotą negali būti neįtraukta. Pasak atsakovų, ieškovų siekis įregistruoti kadastrinius matavimus, kuriuose į bendrąjį pastato plotą įtraukta atvira antresolių dalis, pažeidžia ir atsakovų teises ir užkerta galimybę tinkamai eksploatuoti Mechanines dirbtuves.

28. Teismo vertinimu, 2025 m. gegužės 15 d. atlikti patikslinti kadastriniai Mechaninių dirbtuvių matavimai atlikti nepažeidžiant aktualaus teisinio reguliavimo, todėl jie gali būti įregistruojami Nekilnojamojo kadastre. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais argumentais.

29. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.

30. Lietuvos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklės, patvirtintos 2024 m. spalio 22 d. (suvestinė redakcija nuo 2025 m. rugsėjo 15 d.) reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) informacinėje sistemoje (toliau – Kadastro IS) ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimo ar jau sudarytos bylos papildymo tvarką. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus Taisyklių šeštasis skirsnis, kuriame reglamentuojamas pastatų aukštų ir patalpų (butų) planų sudarymas, patalpų numeravimas juose ir plotų skaičiavimas. Taisyklių 203.2 nustatyta, kad neįskaičiuojami plotai: 203.2.1. žemesnių kaip 1,6 m nišų ir jose įrengtų spintų; 203.2.2. erdvių po laiptais, kurios žemesnės kaip 1,6 m; 203.2.3. pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m (skaičiuojant pastogėje įrengtos patalpos plotą, įvertinamas ribinis 1,6 m aukščio horizontaliosios projekcijos patalpos grindų paviršiuje pasikeitimas); 203.2.4. krosnių, židinių, viryklių (skaičiuojant ir vientiso su virykle garų rinktuvo aukštį), aukštesnių kaip 1,3 m apdailos sienelių, kuriose įmontuoti santechnikos įrenginiai; 203.2.5. iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angų. Jei sienos ar pertvaros anga platesnė kaip 1,5 m, joje įrengta atitvara (pvz., įstiklinta) ir jos aukštis nuo grindų arba nuo ne didesnio kaip 22 cm peraukštėjimo ties grindų ir sienos riba didesnis kaip 1,6 m, šios angos plotas skaičiuojamas iki atitinkamos atitvaros. Sienos ar pertvaros angos plotas apskaičiuojamas pagal angos geometriją. Jei sienoje ar pertvaroje yra kelios angos, jų plotai susumuojami; 203.2.6. uždarų laiptinių, lifto šachtų; 203.2.7. atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių; 203.2.8. antresolėse įrengtų patalpų plotai įskaičiuojami į pastato ir patalpos (buto) bendrą plotą.

31. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 6.2 punktu, antresolė – aikštelė pastato viduje, atitverta statybinėmis konstrukcijomis ir skirta inžinerinei įrangai įrengti arba kurioje įrengtos įvairios paskirties patalpos (gamybinės, buitinės, administracinės). Taisyklių 2.1. punkte nustatyta, kad antresolė – viršutinėje pastato aukšto (patalpos) dalyje įrengtas uždaras arba pusiau uždaras (atitvertas iš vienos ar kelių pusių), ne žemesnis kaip 1,60 m aukščio ir ne didesnio nei pusė aukšto, kuriame įrengtas, ploto pusaukštis, kuriame yra pastato (patalpos) naudojimo paskirtį atitinkanti patalpa ar patalpos; kai antresolės plotas yra didesnis nei pusė aukšto, kuriame ji įrengta, ploto, ji laikoma pastato aukštu.

32. Ieškovai įrodinėjo, jog indeksais Nr. 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 pažymėtos patalpos turi būti įtrauktos į Pastato bendrą plotą. Atsakovai tvirtino priešingai – šios erdvės nėra patalpos, todėl į bendrą plotą negali būti įskaičiuojamos.

33. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirta statinio kadastrinių matavimų ekspertizė, jos atlikimas pavesta teismo ekspertui prof. dr. Sigitui Mitkui. Ekspertui buvo užduoti šie klausimai:

18.1. Ar pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2Glb, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniuose matavimuose, atliktuose 2023 m. lapkričio 15 d. VĮ Registrų centro matininkės D. S., aikštelės, pažymėtos indeksais 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 yra Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 147.2., 147.2.7. p. nurodyti atviri ar pusiau atviri laiptinių laiptotakiai ir tarpinės aikštelės?

18.2. Jei pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2Glb, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniuose matavimuose, atliktuose 2023 m. lapkričio 15 d. VĮ Registrų centro matininkės D. S., aikštelės, pažymėtos indeksais 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 nėra Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 147.2., 147.2.7. p. nurodyti atviri ar pusiau atviri laiptinių laiptotakiai ir tarpinės aikštelės, per kokias aikšteles patenkama į patalpas kadastriniuose matavimuose, atliktuose 2023 m. lapkričio 15 d. VĮ Registrų centro matininkės D. S., aikštelės, pažymėtos indeksais 1-17,1-18-1, 1-19, 1-21, 1-20, 1-21, 1-22, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-3?

18.3. Ar gali būti pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2Glb, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniuose matavimuose, atliktuose 2023 m. lapkričio 15 d. VĮ Registrų centro matininkės D. S., aikštelių 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 paskirtis keičiama neparengus statinio rekonstrukcijos techninio projekto ir neatlikus statybos darbų?

18.4. Ar pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2Glb, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniuose matavimuose, atliktuose 2023 m. lapkričio 15 d. VĮ Registrų centro matininkės D. S., patalpos, pažymėtos indeksu 1-34, įrengimui buvo reikalinga atlikti pastato rekonstrukciją, parengti pastato rekonstrukcijos techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą?

34. Teismo ekspertas Sigitas Mitkus pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 24-56. Ekspertas į klausimus atsakė taip:

19.1. Ne. Klausime nurodyti objektai nėra laiptotakiai ir (ar) tarpinės aikštelės. Klausime nurodyti objektai yra Pastato antresolių dalys;

19.2. Į klausime nurodytas patalpas patenkama per Pastato antresolių dalis, kurios 2023 m. lapkričio 15 d. Kadastrinių matavimų byloje pažymėtos 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33;

19.3. 2023 m. lapkričio 15 d. Kadastrinių matavimų byloje nurodytos patalpos-aikštelės 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 faktiškai neegzistuoja, t. y. šios Pastato dalys nėra patalpos. Šiose vietose yra Pastato antresolių dalys. Paskirtis nustatoma tik patalpoms. Todėl klausime nurodytų Pastato dalių paskirties keitimas nėra galimas;

19.4 Patalpa 1-34 suformuota atliekant paprastojo remonto darbus. Šių darbų (paprastojo remonto) atlikimui nereikėjo parengti pastato rekonstrukcijos techninio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento.

35. 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirta papildoma statinio kadastrinių matavimų ekspertizė, jos atlikimas pavestas UAB ,,Drava“ ekspertui Giedriui Kirstukui. Ekspertui buvo užduoti šie klausimai:

20.1. Koks yra bendras pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1b, esančio (duomenys neskelbtini), plotas?

20.2. Ar patalpos, esančios pastate, pažymėtos indeksais 2-15, 2-18, 2-19, 2-23, 2-26 turi būti įskaičiuotos į pastato vidaus plotą?

20.3. Ar pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1b, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa, pažymėta indeksu 1-34, turi būti įskaičiuojama į pastato vidaus plotą?

36. Teismo ekspertas Giedrius Kirstukas pateikė 2025 m. balandžio 24 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 24-56. Ekspertas į klausimus atsakė taip:

21.1. Vadovaujantis STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, antresolė gamybiniame pastate, tai atitverta statybinėmis konstrukcijomis aikštelė, kurioje įrengtos arba neįrengtos patalpos, todėl antresolės įrengimas yra tiesiogiai susijęs su papildomo ploto atsiradimu pastate. Taisyklėse yra nurodyti pastato plotai, kurie neįskaičiuojami į pastato, bendrąjį plotą, antresolėse neįrengtų patalpų plotai nepatenką į neįskaičiuojamą plotą, dėl šios priežasties vadovaujantis Taisyklėmis visas antresolės plotas turi būti įskaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą. Bendras matavimų metu nustatytas pastato Mechaninės dirbtuvės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2Glb, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 1487,73(pirmas aukštas) +430,08 (antresolė) = 1917,81 kv. m.

21.2. Patalpų, esančių pastate, pažymėtų, 2023 m. lapkričio 15 d. byloje, indeksais Nr. 2-15, 2-18, 2-19, 2-23, 2-26 plotas turi būti įskaičiuotos į pastato bendrąjį plotą, nes šių patalpų plotas, vadovaujantis Taisyklėmis, nepatenka į neįskaičiuojamo ploto apibūdinimą.

21.3. Mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1b, esančių (duomenys neskelbtini), patalpa, pažymėta indeksu Nr. 1-34, turi būti įskaičiuojama į pastato vidaus plotą, nes šis plotas vadovaujantis Taisyklėmis, nepatenka į neįskaičiuojamo ploto apibūdinimą.

37. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Sigitas Mitkus nurodė, kad palaiko savo parengtą ekspertizės akto išvadą. Nurodė, kad 1 jam užduotame klausime nurodyti objektai nėra patalpos, nors ir nėra laipotakiai. Dalyje antresolių yra įrengtos patalpos, tačiau jos jau yra anksčiau įregistruotos. Kitos dalys nėra atitvertos sienomis. Nurodė, kad nėra susipažinęs su 2025 m. gegužės 15 d. patikslintais kadastro duomenimis, todėl negali jų komentuoti. Pažymėjo, kad jis atlikdamas ekspertizę nevertino atliktų kadastrinių matavimų teisingumo ar teisėtumo, nevertino atlikto matininko darbo – jis tik atsakė į jam užduotus klausimus ir nurodė, jog jo turima kvalifikacija suteikia teisę vertinti pastato charakteristiką, taip pat suteikia teisę vertinti patalpų paskirtį. Patalpų ploto nevertino ir nenustatinėjo. Rėmėsi 2023 m. lapkričio 15 d. atliktais kadastriniais duomenimis ir tik tiek, kiek reikėjo atsakyti į užduotus klausimus. Vertino ar aikštelės yra patalpos ir nustatė, kad jos negali būti prilygintos patalpomis, kadangi pastarosios turi būti iš visų pusių atitvertos sienomis arba kitomis atitvaromis. Nr. 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 faktiškai neegzistuoja – tai nėra patalpos. Bylos eigoje teismo ekspertas Sigitas Mitkus pateikė paaiškinimą, kad įvertinęs 2025 m. gegužės 15 d. parengtoje kadastro byloje esančius duomenis, savo anksčiau pateiktos išvados nekeičia.

38. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Giedrius Kirstukas nurodė, kad jo matininko kvalifikacija suteikia teisę ne tik atlikti kadastrinius matavimus, tačiau ir juos įvertinti. Pažymėjo, kad atlieka ir žemės sklypų, ir pastatų kadastrinius matavimus, savo kvalifikaciją kelia kas trejus metus; jam privaloma išmanyti ir statybą reglamentuojančius teisės aktus. Nurodė, kad matavimai gali būti su nedidele paklaida, kadangi tai priklauso net ir nuo sienų lygumo (gali prietaiso spindulys lūžti kitose vietose). Neretai matavimų paklaidos gali būti ir matavimus atliekant tam pačiam matininkui. Nurodė, jog 0,24 kv. m paklaida yra visiškai tikėtina ir galima. Nr. 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 patalpas, nurodytas 2023 m. lapkričio 15 d. kadastro byloje, įtraukė į bendrą pastato plotą, kadangi atliekant matavimus remiamasi Taisyklėmis, kuriose aiškiai nurodyta kas nėra įskaičiuojama į bendrą plotą. Patalpos apibrėžimas negali būti taikomas formaliai, taip, kaip vertinama kitais atvejais, o ne atliekant matavimus. Kuomet atliekami kadastriniai matavimai, į pastato plotą yra įtraukiamas visas grindų plotas, šiuo atveju į bendrą plotą įtraukiamas visas antresolės plotas. Pertvaros ir sienos matuojant plotą nėra įskaičiuojamos. Antresolė turi savo funkcinę paskirtį, ji skirta inžinerinei įrangai eksploatuoti. Atliekant pastato apžiūrą antresolėje buvo matyti inžineriniai įrenginiai. Neįskaičiuojamas plotas, esantis po laiptais. Pastate nėra laiptų aikštelės. Pažymėjo, jog vadovavosi Taisyklių 147.2.7 ir 147.3 punktais, juos taikė atlikdamas ekspertizę. Pažymėjo, jog antresolė nėra tarpinė aikštelė. Teismo vertinimu, tai, kad teismo ekspertas vertino ir išvadą teikė analizuodamas byloje esančias 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. lapkričio 15 d. kadastro bylas, o ne 2025 m. gegužės 15 d. parengtą kadastro bylą, savaime jo išvadų nedaro negaliojančiomis ar nepagrįstomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo ekspertas apžiūrėjo Mechanines dirbtuves, atliko matavimus ir įvertino realią faktinę situaciją. Tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio metu teismo ekspertas išsamiai paaiškino kokiu teisiniu reguliavimu rėmėsi, kodėl padarė vienokias ar kitokias išvadas spręsdamas kokios patalpos turi būti įskaičiuojamos į bendrą statinio plotą. Tai, kad 2025 m. gegužės 15 d. parengtoje kadastro byloje skiriasi patalpų numeracija, šiuo atveju esminės reikšmės neturi.

39. Nors atsakovai daug dėmesio skyrė argumentams, jog 2025 m. gegužės 15 d. parengtoje kadastro byloje nurodytos erdvės Nr. 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 negali būti vertinamos kaip patalpos, kadangi tai yra erdvės, įrengtos dirbtuvių įrangai (kalvei, plovyklai, suvirinimo įrangai) eksploatuoti, skirtos ventiliacijos sistemai tinkamai funkcionuoti ir šių erdvių paskirtis negali būti keičiama, teismas pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl erdvių ir/ar patalpų ir/ar pastato paskirties keitimo. Šiuo konkrečiu atveju svarbu atsakyti į klausimą ar erdvės Nr. 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33, 1-34 turi būti įskaičiuotos į bendrą Mechaninių dirbtuvių plotą.

40. Kaip jau minėta, kas nėra įskaičiuojama į statinio plotą, reglamentuota Taisyklių 203.2 punkte. VĮ Registrų centro matininkė D. S., rengdama tiek 2023 m. lapkričio 15 d., tiek ir 2025 m. gegužės 15 d. kadastrinius matavimus, rėmėsi matavimų atlikimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu ir sprendė, jog erdvės Nr. 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33, 1-34 turi būti įskaičiuotos į bendrą Mechaninių dirbtuvių plotą. Teismo eksperto Giedriaus Kirstuko teigimu, minėtos erdvės turi būti įskaičiuojamos į Pastato bendrą plotą, kadangi jos nėra nurodytos tarp neįskaičiuojamo ploto. Teismo ekspertas Sigitas Mitkus pabrėžė, jog erdvės Nr. 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 nėra patalpos, kaip jos apibrėžtos statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl neturėtų būti įtraukiamos į statinio bendrą plotą.

41. Minėta, kad neįskaičiuojami plotai yra šie: 203.2.1. žemesnių kaip 1,6 m nišų ir jose įrengtų spintų; 203.2.2. erdvių po laiptais, kurios žemesnės kaip 1,6 m; 203.2.3. pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m (skaičiuojant pastogėje įrengtos patalpos plotą, įvertinamas ribinis 1,6 m aukščio horizontaliosios projekcijos patalpos grindų paviršiuje pasikeitimas); 203.2.4. krosnių, židinių, viryklių (skaičiuojant ir vientiso su virykle garų rinktuvo aukštį), aukštesnių kaip 1,3 m apdailos sienelių, kuriose įmontuoti santechnikos įrenginiai; 203.2.5. iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angų. Jei sienos ar pertvaros anga platesnė kaip 1,5 m, joje įrengta atitvara (pvz., įstiklinta) ir jos aukštis nuo grindų arba nuo ne didesnio kaip 22 cm peraukštėjimo ties grindų ir sienos riba didesnis kaip 1,6 m, šios angos plotas skaičiuojamas iki atitinkamos atitvaros. Sienos ar pertvaros angos plotas apskaičiuojamas pagal angos geometriją. Jei sienoje ar pertvaroje yra kelios angos, jų plotai susumuojami; 203.2.6. uždarų laiptinių, lifto šachtų; 203.2.7. atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių.

42. Kaip matyti iš kadastro bylos duomenų, erdvės Nr. 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 nėra nišos, taip pat tai nėra erdvės po laiptais; nėra ir patalpos, žemesnės kaip 1,6 m; tai nėra nei uždaros laiptinės, nei laiptinių laiptotakiai ar tarpinės aikštelės. Tai, kad šios erdvės nėra nei tarpinės aikštelės, nei laiptinių laiptotakiai sutiko abu teismo ekspertai. Teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Taigi šiuo atveju minėtos erdvės nepasižymi nei vienu požymiu, kuris lemtų išvadą, jog remiantis Taisyklėmis, šis plotas neįskaičiuotinas į bendrą statinio plotą.

43. Atsakovai taip pat akcentavo, jog teisės aktuose yra nurodyta, kad antresolių plotas įskaičiuojamas ne visas, o tik antresolėse įrengtų patalpų plotas. Tačiau teismas pažymi, kad Taisyklių 203.2.8. punkte nustatyta, jog antresolėse įrengtų patalpų plotai įskaičiuojami į pastato ir patalpos (buto) bendrą plotą. Tačiau nėra nurodyta, jog įskaičiuojami tik įrengtų patalpų plotai. Teismo vertinimu, plotai, kurie nėra įskaičiuojami į bendrą statinio plotą, yra aiškiai išvardinti Taisyklių 203.2 punkte. Šis neįskaičiuojamų plotų sąrašas yra baigtinis.

44. Todėl remiantis nurodytų teisiniu reguliavimu ir byloje surinkta medžiaga daryta išvada, jog erdvės Nr. 1-14, 1-15, 1-16, 1-23, 1-24, 1-33 turi būti įskaičiuotos į bendrą Mechaninių dirbtuvių plotą.

45. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 15 d. kadastrinių matavimų byloje Pastato plotas nežymiai skiriasi nuo ploto, kuris buvo nustatytas ekspertizę atliekant teismo ekspertui Giedriui Kirstukui, nėra pagrindo išvadai, jog matavimai yra iš esmės netikslūs ir dėl to negali būti vertinami kaip teisingi. Kaip teismo posėdžio metu nurodė teismo ekspertas Giedrius Kirstukas, matavimai gali būti su nedidele paklaida, kadangi tai priklauso net ir nuo sienų lygumo (gali prietaiso spindulys lūžti kitose vietose); neretai matavimų paklaidos gali būti ir matavimus atliekant tam pačiam matininkui. Kaip nurodė teismo ekspertas Giedrius Kirstukas, 0,24 kv. m paklaida yra visiškai tikėtina ir galima. Pažymėtina, jog matavimų paklaidos galimybė ir jų dydžiai taip pat nustatyti Taisyklių 109-110 punktuose.

46. Remiantis nurodytų aplinkybių visuma ir vadovaujantis sprendime paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, jog atsakovai neįrodė, kad nesutikimas įregistruoti patikslintus kadastrinius Mechaninių dirbtuvių matavimus yra pagrįstas ir nulemtas atsakovų teisių pažeidimo. Taip pat nenustatyta pagrindo išvadai, jog VĮ Registrų centro matininkės 2025 m. gegužės 15 d. patikslinti kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

47. Papildomai pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų metu atsakovų atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovai savo reikalavimus grindžia nebegaliojančiomis teisės normomis. Visų pirma, teismas pažymi, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Antra, dažnai besikeičiantys teisės aktai (jų redakcijos) gali sudaryti teisinio neapibrėžtumo jausmą, kadangi vos parengus dokumentus, teisės aktai pasikeičia, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju esminės nuostatos keičiantis teisės aktams nesikeitė. Ieškinio rengimo, patikslintų kadastrinių rengimo metu galioję teisės aktai, ir teisės aktai, galiojantys sprendimo priėmimo metu, iš esmės išlaikė tapačias reikšmingas šiai bylai nuostatas.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Taigi nurodytų ir aptartų aplinkybių viseto pagrindu bei vadovaujantis sprendime paminėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog ieškovų pareikštas patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi ieškovai įrodė, kad atsakovai sutikimo įregistruoti patikslintus Mechaninių dirbtuvių kadastrinius matavimus nedavė nesant tam pagrįstų priežasčių (CPK 178 straipsnis).

49. Kiti procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodyti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovų patikslintas ieškinys tenkintas visiškai.

52. Pateikti duomenys, kad ieškovas E. V. sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį; taip pat ieškovas E. V. sumokėjo 1500 Eur užstatą už ekspertizę; turėjo 2500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu (ieškinio, dubliko parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose). Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovas E. V. taip pat nurodo, jog sumokėjo 1280 Eur už kadastrinius matavimus ir kadastro bylos sudarymą ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovų. Teismo vertinimu, ši suma negali būti vertinama kaip bylinėjimosi išlaidos. Viena vertus, nėra sąžininga iš atsakovų priteisti išlaidas, kurios nebuvo nulemtos jų nepagrįstų argumentų ar nesąžiningo/neteisėto elgesio – 2025 m. gegužės 15 d. kadastriniai matavimai buvo atlikti įvertinus teismo eksperto Giedriaus Kirstuko ekspertizės akte nurodytas išvadas/atliktus matavimus. Tai yra, kadastrinių matavimų tikslinimas nebuvo susijęs su atsakovų veiksmais ar neveikimu. Antra, šių išlaidų prigimtis yra labiau susijusi su visų bendraturčių pareiga rūpintis bendru turtu, jo eksploatavimu, išlaikymu ir pan., o ne su bylinėjimosi išlaidomis, kadangi nes ir esant bendraturčių sutarimui dėl būtinybės tikslinti kadastrinius matavimus, šios išlaidos būtų patirtos (CK 4.76 straipsnis). Tačiau bendraturčių prievolės, susijusios su bendru daiktu (turtu), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas sprendžia, kad pagrįstomis ir būtinomis ieškovo E. V. bylinėjimosi išlaidomis pripažintina 4109 Eur suma. Kiti ieškovai įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

53. Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad 4109 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Todėl ieškovui E. V. lygiomis dalimis iš atsakovų M. E. ir S. E. priteistina 4109 Eur suma, t. y. po 2054,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54. Byloje susidarė 103,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Jos lygiomis dalimis valstybei priteistinos iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Suteikti teisę ieškovams R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto – pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1b, esančio (duomenys neskelbtini), suderintus 2025 m. gegužės 15 d. patikslintus kadastro duomenis įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre be atsakovų S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Ieškovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti po 2054,50 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 51,45 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė