Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-27 · Administracinė byla Nr. eI-1566-342/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-27
Bylos Nr.
eI-1566-342/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01016-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
G. Č.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Administracinė byla Nr. eI-1566-342/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3- 01016-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui G. Č.,

2017 m. spalio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-07-11 sprendimą Nr. TGK-34;

2. įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisiją išnagrinėti G. Č. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017-06-08 atsakymo Nr. (31.1)RS2-491 „Dėl Klaipėdos miesto paplūdimių”;

3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkė I. D. 2017-07-11 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijoje, praleidus skundo pateikimo terminą ir nesant prašymo praleistą terminą atnaujinti. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas.

Vadovaujasi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) (nutartys administracinėse bylose Nr. S-155-575/2017, Nr. S-187-858/2017, S-250-858/2017 ir kt.) formuojama praktika ir teigia, kad šiuo atveju vieno mėnesio terminas skundui paduoti prasidėjo kitą dieną po 2017-06-08, tačiau baigėsi termino paskutinę mėnesio dieną, atitinkamai 2017-07-08. Skaičiuojant vieno mėnesio terminą (t. y. 30 dienų, kadangi 2017 m. birželio mėnuo turi 30 dienų), pradedant nuo kitos dienos po 2017-06-08 (t. y. nuo 2017-06-09), vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamai 2017-07-08 24 val. 00 min. (imtinai), t. y. iki 2017-07-09 0 val. 00 min. Atsižvelgia į tai, kad 2017-07-08 buvo ne darbo diena, ir teigia, kad termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. 2017-07-10 24 val. 00 min. Daro išvadą, kad skundas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijai pateiktas 2017-07-10, t. y. nepraleidus skundo padavimo termino.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu su skundu ir keliamais reikalavimais sutinka iš dalies.

Nurodo, kad pareiškėjas skundą pateikė nepraleidęs skundo padavimo terminų, t. y. nepažeidžiant ABTĮ 65 straipsnyje numatytos procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimo tvarkos. Pažymi, kad ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti Pareiškėjo skundą praleidus nustatytą terminą skundui paduoti, yra nuo atsakovo valios nepriklausanti aplinkybė.

Šalies argumentai

Teigia, kad pareiškėjas 2017-05-17 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės merą su prašymu pateikti prašomą informaciją. Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2017-06-08 raštu reg. Nr. (31.1)RS2-491 (toliau – ir Raštas) pateikė prašomą informaciją, tačiau pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Rašto. Komisija 2017-07-11 sprendimu atsisakė priimti. Akcentuoja, kad Pareiškėjo skundžiamas Raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl negalėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, o tai, kad skundžiamame Rašte įvardyta jo apskundimo tvarka, nesudarytų pagrindo šį Raštą vertinti kitaip.

Pažymi, kad priėmus Pareiškėjo skundą teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Daro išvadą, kad nors Komisija atsisakė priimti Pareiškėjo skundą praleidus apskundimo terminą, tačiau skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, t. y. nelaikytinas administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl rašto apskundimo turėtų būti nutrauktina. Prašo Pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo atstovui ir atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017-07-11 sprendimo „Dėl skundo” Nr. TGK-34 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu nuspręsta G. Č. skundą Klaipėdos miesto administracinių ginčų komisijoje atsisakyti priimti nagrinėti praleidus skundo pateikimo terminą ir nesant prašymo praleistą terminą atnaujinti.

Pažymėtina, kad kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, skundžiamas sprendimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus skundžiamo akto turinį, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės kyla klausimas, ar pareiškėjas praleido teisės aktuose nustatytą terminą skundui administracinių ginčų komisijai pateikti.

Ginčo teisinius santykius šioje byloje reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), kurio 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 65 straipsnyje nustatyta, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu; pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį (1 dalis); metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (2 dalis); mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną, o jeigu mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną (3 dalis); tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (4 dalis); procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos; jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu (5 dalis); jeigu skundas (prašymas, pareiškimas), dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu (6 dalis).

Iš esmės analogiškos procesinių terminų skaičiavimo taisyklės yra nustatytos ir kituose procesuose (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 73 ir 74 straipsniuose).

Nagrinėjamu atveju iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės mero atsakymas „Dėl Klaipėdos miesto paplūdimių” buvo priimtas 2017-06-08, todėl vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, termino pradžia laikytina 2017-06-09 (kita diena po rašto priėmimo), o pabaiga – 2017-07-08 24 val. 00 min. 2017-07-08 buvo šeštadienis (ne darbo diena), todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena – 2017-07-10. G. Č. skundas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai pateiktas 2017-07-10, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto vieno mėnesio skundo padavimo termino.

Pažymėtina, kad atsakovė sutinka su tuo, jog pareiškėjas nėra praleidęs skundo Komisijai padavimo termino, tačiau nurodo, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl negalėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių prašo atmesti skundo reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas, vertindamas ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) teisėtumą, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pažymėtina, kad administraciniams teismams nėra suteikta teisė atlikti Komisijos kompetencijai priskirtų funkcijų - teismas tik patikrina jos priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu: skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (1 punktas); praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas (2 punktas); yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta (3 punktas). Aptariamo straipsnio 4 dalis numato, kad atsisakius priimti skundą (prašymą) nagrinėti, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, atsakovo skundą dėl 2017-06-08 rašto panaikinimo atsisakyta priimti vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Įvertinus ginčijamo akto turinį, konstatuotina, jog jame nėra pasisakyta dėl to, ar pareiškėjo skundžiamas 2017-06-08 atsakymas Nr. (31.1)RS2-491 „Dėl Klaipėdos miesto paplūdimių” gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, jame nėra nurodyti tokio argumento teisiniai bei faktiniai pagrindai bei motyvai, todėl nėra pagrindo palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-07-11 sprendimą atsakovės atsiliepime nurodytu pagrindu. Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisiją išnagrinėti G. Č. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017-06-08 atsakymo Nr. (31.1)RS2-491 „Dėl Klaipėdos miesto paplūdimių” yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl pripažinus, kad skundžiamas aktas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir yra naikintinas, Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. Č. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017-06-08 atsakymo Nr. (31.1)RS2-491 „Dėl Klaipėdos miesto paplūdimių”. Pažymėtina, kad toks sprendimas nėra kliūtis Komisijai spręsti klausimą dėl 2017-06-08 rašto vertinimo kaip individualaus administracinio akto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-10-18 Nr. NTP-7-10064 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui pagal 2017-08-08 sprendimą Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-1563-15452 nagrinėjamoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą, patirta 192,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydžiai nustatyti Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 (toliau – ir Taisyklės; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-09-05). Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 27.1.2.1 punktu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalis numato, jog kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant ABTĮ 42 straipsnio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybei priteistinų išlaidų dydžio apskaičiavimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga, todėl nėra pagrindo abejoti Klaipėdos skyriaus tarnybos pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu. Tokios nuostatos laikosi ir LVAT savo praktikoje (žr., pvz., 2014-11-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1307/2014; 2014-10-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1486/2014 ir kt.).

Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas visa apimtimi, iš atsakovės priteisiamos visos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, pareiškėjo skundas tenkintinas, jam buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų jo išlaidų dalį, todėl vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteistinas 192,46 Eur išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo G. Č. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-07-11 sprendimą „Dėl skundo” Nr. TGK-34.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjo G. Č. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017-06-08 atsakymo Nr. (31.1)RS2-491 „Dėl Klaipėdos miesto paplūdimių”.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 192,46 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus ir 46 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė