- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e1-392-876/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- V. G.
teismo posėdyje išnagrinėjo prokuroro Lino Frančiako pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, neteista, tačiau 2019 m. rugsėjo 27 d. prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindais,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. 2019 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. G. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, sudaužė tris sodyboje įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, priklausančias S. J., tuo padarydama S. J. bendrą 180 eurų turtinę žalą.
Šiuose V. G. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Be to, V. G. 2019 m. gruodžio 27 d., apie 15.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, tyčia vieną kartą puodeliu trenkė savo sugyventiniui A. S. į veidą ir ne mažiau kaip vieną kartą lėkšte pataikė jam į galvą, padarydama odos nubrozdinimą nosyje ir pakaušio sumušimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventiniui A. S.
Šiuose V. G. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
V. G., pranešus jai apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir apklausus ją įtariamąja, kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad S. J. yra jos dukra, kuri šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Su dukra konfliktuoja jau daug metų. Pati gyvena (duomenys neskelbtini), o šalimais turi kitą sodybą (duomenys neskelbtini) Abi sodybos formaliai priklauso jai asmeniškai. Į sodybą adresu (duomenys neskelbtini) buvo įleidusi gyventi savo dukrą S., kuri minėtoje sodyboje pragyveno apie 2 metus laiko. 2019 metų rugpjūčio mėnesį jai nebūnant namuose, dukra sumontavo 3 vaizdo stebėjimo kameras, kurias pamačiusi supyko ir su grėbliu nuplėšė ant žemės, kad jos nefilmuotų. Minėtas kameras paliko prie namo toje vietoje, kurioje jos nukrito. 2019 m. rugsėjo 6 d. į sodybą atvažiavo dukra, kuri susirinko minėtas kameras. Savo dukrai S. apie tai, kad ji pati nuplėšė kameras pasakė. S. sakė, kad ji dėl poelgio patyrė 180 eurų turtinę žalą. Kadangi turi nusipirkusi naujas kameras, kurios dar nėra išpakuotos tai jas atiduos dukrai, kad atlyginti patirtą žalą. Gailisi, kad sudaužė savo dukrai priklausančias vaizdo kameras, pasielgė nepagalvojusi dėl jų tarpusavio nesutarimų, padarytą turtinę žalą dukrai atlygino (b. l. 118, 121, 122, 159–162).
V. G., pranešus jai apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus ją įtariamąja, kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu A. S. ir kaimynu K. B. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Apie 15 val. tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, dėl ko pasakyti negali, nes neprisimena. Konflikto metu sugyventinis ją pradėjo stumdyti, todėl ji pasiėmė puodelį nuo stalo ir vieną kartą trenkė sugyventiniui, kur pataikė nematė, ar jam bėgo kraujas taip pat nematė. Taip pat parodė, kad virtuvėje buvę kiti indai galėjo nukristi tada kai ją stumdė sugyventinis. Jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Savo sugyventiniui trenkė tik vieną kartą su puodeliu, daugiau jam netrenkė. Po to, kai jam sudavė su puodeliu jis išsikvietė policiją. Įvykio metu kartu su ja ir sugyventiniu buvo kaimynas K. Ar jis galėjo matyti visą įvykį, pasakyti negali. Namai, kuriuose kartu su sugyventiniu gyvena, priklauso jai, kartu gyvena apie 2 metus, veda bendrą ūkį, namuose nepilnamečių vaikų negyvena. Tai ne pirmas kartas kai tarp jų vyksta konfliktas, kai tik išgeria taip ir konfliktuoja (b. l. 142–145, 159–162).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios V. G. kaltę įrodo jos pačios visiškas prisipažinimas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2019 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) pareigūno tarnybiniu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 187 straipsnio 3 dalį pareiškėjos S. J. pranešimo pagrindu. Pranešime nurodoma, kad pranešėja S. J. nurodė, kad motinos V. G. gyvenamosios patalpose, kur pranešėja negyvena apie mėnesį laiko, buvo sudaužytos trys jai priklausiusios vaizdo stebėjimo kameros, dėl to jai padaryta 180 Eur turtinė žala (b. l. 7–12);
2019 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas pareiškėjos pareiškimo priėmimas. Jame užfiksuoti pareiškėjos parodymai, kad prieš tris metus pareiškėjos motina V. G. nusipirko šalia savęs namus adresu (duomenys neskelbtini), ir įleido į juos gyventi pareiškėją. Motina su savo sugyventiniu gyvena (duomenys neskelbtini) Prieš mėnesį laiko tarp pareiškėjos ir jos motinos sugyventinio įvyko konfliktas, prieš kurį pareiškėja minėtuose namuose, kur gyveno, jau buvo įsirengusi tris vaizdo stebėjimo kameras. Dėl nuolatinių konfliktų su motinos sugyventiniu ji su savo šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra palikta daug pareiškėjos turto, todėl kameros paliktos saugoti jos turtą. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 9 val. pareiškėjos motinos draugas M. K. paskambino pareiškėjai ir pasakė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naktį iš rugsėjo 5 į rugsėjo 6 d. jos motina V. G. sudaužė jai priklausančias ir jos turtą saugojusias tris vaizdo stebėjimo kameras, dėl ko jai padaryta 180 Eur žala. Konkrečiai motina M. K. pasakė „va pas tą (necenzūrinis žodis) nukaliau kameras, daugiau nebefilmuos“. 2019 m. rugsėjo 6 dieną, pareiškėjai kraunantis daiktus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pati V. G. pareiškėjai pasakiusi, kad ji sudaužė tas kameras (b. l. 18–26);
2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, foto lentelėmis prie protokolo, iš kurių matyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų pusės kampo viršutinėje dalyje atvesti elektros laidai yra atviri, apačioje – apgadinta baltos spalvos vaizdo stebėjimo kamera, namo šiaurės rytų pusės kampo viršutinėje dalyje dviejose vietose – atvesti elektros laidai yra atviri, šalia užrašas „Teritorija stebima vaizdo kameromis“, apačioje – dvi apgadintos baltos spalvos vaizdo kameros (b. l. 27–28, 29–34, 35);
2019 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK pareigūnės tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių nustatymo, kuriame pareigūnė nurodė, jog jai kartu su vyresniuoju tyrėju M. P. apžiūrint įvykio vietą atėjo V. G., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Ji buvo priešiškai nusiteikusi, šaukė, kad jos niekas nefilmuos, todėl ji ir numušė ant namo įrengtas vaizdo stebėjimo kameras (b. l. 38–39);
Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK nutarimais S. J. pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove (b. l. 40–41, 44–45);
2019 m. rugsėjo 23 d. liudytojos S. J. papildomu apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad jokių pretenzijų savo mamai V. G. dėl jai priklausiusių vaizdo stebėjimo kamerų sugadinimo neturi, jai visa padaryta žala atlyginta, todėl prašo tyrimą nutraukti joms susitaikius (b. l. 47–48);
2019 m. gruodžio 27 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK pareigūnų tarnybiniais pranešimais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pranešimuose nurodoma, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog 2019 m. gruodžio 27 d. 16.25 val. namuose (duomenys neskelbtini), A. S. sumušė sugyventinė V. G., kuriai nustatytas 3,13 Promilių girtumas, trenkdama puodeliu į galvos sritį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą (b. l. 13–15, 49–50);
2019 m. gruodžio 27 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, dėl girtumo nustatymo, kuriuose užfiksuota, kad smurtą patyręs A. S. (nukentėjusysis) paaiškino, kad jo sugyventinė V. G. pradėjo daužyti daiktus, koliotis, pasiėmė puodelį ir su juo trenkė jam į veido sritį, toliau kėlė balsą, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Įvykio vietoje nukentėjusiajam nustatytas 2,48 promilių girtumas, smurtavusiai V. G. – 3,13 promilių girtumas, dėl ko ji paaiškinti nieko negalėjo, buvo agresyvi (b. l. 52–56, 57);
2019 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, foto lentelėmis prie protokolo, iš kurių matyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė, matosi girtavimo pėdsakai, nešvari ir netvarkinga aplinka, sudaužyti buities objektai (b. l. 58–61, 62–64, 65)
2019 m. gruodžio 27 d. smurtą patyrusio asmens apžiūros protokolu, foto lentelėmis prie protokolo, kuriuose užfiksuota, jog ant A. S. nosies matyti nubrozdinimai, virš kairio antakio įdrėskimas, galvos srityje gumbas. Ant kitų vizualiai matomų kūno vietų smurto žymių nesimatė (b. l. 66–68, 69–71, 72);
2019 m. gruodžio 27 d. gydytojo išrašu, kuriame nurodyta, kad VšĮ „Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centre“ A. S., nustatyta: nosies žaizda, išorinės nosies oda; galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas – objektyvi būklė: nosies srityje stebima odos nubrozdinimas, pakaušio srityje čiuopiasi gumbas (b. l. 73);
2020 m. sausio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įvardijamas medicinos dokumentuose nurodytos diagnozės nesutapimas (objektyviame tyrime nurodoma nubrozdijimas, o diagnozė – žaizda). Išvadoje konstatuota, jog sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ir įvykio aplinkybėse minimu puodeliu, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimas nosyje galėjo būti padarytas smūgiuojant, o pakaušio sumušimas – tiek smūgiuojant, tiek ir griūnant, krentant. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 78);
nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jo parodymai, kad 2019 m. gruodžio 27 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine V. G. ir draugu K. B. vartojo alkoholį. Apie 15 val. jiems būnant virtuvėje sugyventinė V. pradėjo daužyti daiktus, paėmusi molinį puodelį jam trenkė per veidą, pataikė į nosį, taip pat pradėjo mėtyti lėkštes, ne mažiau tris kartus su lėkštėmis pataikė į galvos sritį, sakydama „užmušiu tave“. Kadangi jam buvo sukeltas fizinis skausmas, išsikvietė policiją, nes jis jos bijo. Tiek jis, tiek V. buvo neblaivūs. Visą įvykį matė virtuvėje buvęs draugas K. B. Tai yra pirmas kartas kai V. prieš jį smurtavo. V. buvo pikta, nes Kalėdų proga negrįžo jos dukra. Konflikto metu V. sudaužė jų bendrą turtą, dėl to pretenzijų neturi. Namai, kuriuose gyvena su V. priklauso V. G., namuose nepilnamečių vaikų negyvena. Dėl sukelto fizinio skausmo pas ekspertą vykti atsisako, nes sužalojimai nedideli. Nenori, kad ji būtų iškeldinta iš savo namų, pats planuoja išeiti. Civilinio ieškinio dėl sukelto fizinio skausmo nereiškia, V. G. atleis. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 90–94, 97–99);
liudytojo K. B. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) – kaimynystėje su V. G. ir jos sugyventiniu A. S. 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, bet jau po Šv. Kalėdų, būdamas neblaivus, nes jau trečia para gėrė, nuėjo pas kaimynus V. ir A. Į svečius nusinešė 0,7 talpos degtinės butelį. Virtuvėje jis, V. ir A. sėdėjo už stalo ir gėrė. Kiek išgėrė neprisimena, bet jau buvo stipriai apsvaigęs. Išgertuvių metu tarp V. ir A. kilo konfliktas. Dėl ko jie susipyko nežino, lyg V. pasakė jam eiti iš namų, A. supyko, pradėjo vienas kitą keikti. A. pastūmė V., V. nepargriuvo, pagriebė keramikinį puodelį ir metė į A. Kur pataikė nematė, kadangi nenorėjo kištis į jų konfliktą, atsistojo ir nuėjo į kitą kambarį, atsigulė ant sofos ir užmigo. Kas vyko tarp jų toliau nematė. Ar V. mėtė lėkštes nematė, matė tik kaip paleido į A. puoduką. Daugiau apie įvykį papasakoti neturi ką, A. po įvykio nematė, jis 2019 m. sausio pradžioje išvažiavo į Švediją (b. l. 110–112, 113).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kaip jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamosios V. G. nusikalstama veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalies dispoziciją, kadangi ji 2019 m. rugsėjo mėnesį tyčia sudaužė tris ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengtas ir S. J. saugojusias vaizdo stebėjimo kameras, priklausiusias S. J., tuo padarydama S. J. 180 Eur turtinę žalą, todėl ši kaltinamosios veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį pagrįstai ir teisingai.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 248 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog V. G. ir A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikomi šeimos nariais, kadangi smurtą patyrusį asmenį ir smurtautoją siejo partnerystės santykiai, jie bendrai vedė ūkį, todėl kaltinamosios V. G. nusikalstamoje veikoje yra smurto artimoje aplinkoje požymių.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog kaltinamosios V. G. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji 2019 m. gruodžio 27 d. tyčia puodeliu trenkė savo sugyventiniui A. S. į veidą ir lėkšte pataikė jam į galvą, padarydama odos nubrozdinimą nosyje bei pakaušio sumušimą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji 2019 m. gruodžio 27 d. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,13 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 dalis).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajai V. G. už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje skirti viešųjų darbų 4 mėnesiams bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – viešųjų darbų 6 mėnesiams bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti viešųjų darbų 8 mėnesiams bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamoji V. G. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 181–184).
Skiriant kaltinamajai V. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti – sugadintas nedidelės vertės svetimas turtas, šeimos nariui sukeltas fizinis skausmas; į kaltinamosios asmenybę – brandaus amžiaus, našlė, profesinio išsilavinimo, nedirbanti ir neregistruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 178), administracine tvarka bausta, baudos sumokėtos (b. l. 174–177), neteista, tačiau 2019 m. rugsėjo 27 d. prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios BK 38 straipsnio pagrindais (susitaikius su nukentėjusiuoju) (b. l. 168–168, 170–173), į psichiatrinio gydymo įskaitą ar į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašyta (b. l. 180), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad civilinių ieškinių byloje nepareikšta.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra, viešieji darbai, yra parinkta teisingai ir proporcingai. Teismas sutinka ir su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu – už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje skirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui bei už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 8 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant: prie 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų bausmės visuomenės labui už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pridedant už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, dalį viešųjų darbų bausmės – 3 mėnesius, ir galutinę bausmę nustatant 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis yra pakankamas nubausti V. G. ir paveikti ją taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, padėti pakeisti savo gyvenimo būdą ir elgesį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtini viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Dėl procesinių klausimų
Kaltinamoji V. G. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. gruodžio 27 d. 19.00 val. iki 2019 m. gruodžio 28 d. 14.47 val. (1 parą) (b. l. 130–131, 132–133, 134, 146). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).
2019 m. gruodžio 28 d. V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 163–164) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies „b“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti V. G. nuo 2019 m. gruodžio 27 d. 19.00 val. iki 2019 m. gruodžio 28 d. 14.47 val. (1 parą) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.