Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo T. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 4 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. S. surašė T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 095453, kuriame nurodė, kad 2014 m. spalio 8 d. K. K., būdamas medžiotoju, iš teisėtai laikomo ginklo CZ 550, 308 WINČESTER Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai Pašešuvio k., Batakių sen., Tauragės r., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo plotuose, nebūdamas šio klubo nariu, sumedžiojo suaugusį šerną, kurį parsivežė automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sodybą, esančią Pašešuvio k., Batakių sen., Tauragės r. Ūkiniame pastate neteisėtai sumedžiotą šerną dorojant dalyvavo T. M., kuris atvykus pareigūnams iš ūkinio pastato palikęs striukę pabėgo. K. K. sodybos kieme prie ūkinio pastato, kuriame buvo dorojamas šernas, stovėjo baltos spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas (valdytojas) yra V. M., o automobilio naudotojas – T. M.. Tokiu būdu T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais (2014-04-14 Nr. D1-358) 58.1.2 p., 58.2.3. p., 74.1 p. reikalavimus (toliau – Medžioklės taisyklės). Tokie T. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 4 d.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.3.-4-367/2015 ir priimti naują nutarimą – pripažinti T. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 602 Eur baudą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas (jas pažeisdamas), todėl nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Skundžiamame nutarime teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių T. M. padarytą ATPK 85 str. 4 d. numatytą pažeidimą, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nėra įrodyta, kad T. M. padarė administracini teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d., todėl bylos teisena T. M. dėl ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Liudytojų V. D., K. K. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, turėjo būti vertinti kaip šališki. Kadangi šiems liudytojams taip pat buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už tokią pačią neteisėtą veiką, todėl minėti liudytojai yra suinteresuoti duoti tiek save, tiek T. M. teisinančius paaiškinimus.

Tuo tarpu liudytojų Z. G., J. S., V. P., V. M. parodymai apie tai, jog automobiliais įjungtomis ilgosiomis šviesomis buvo privažiuota apie 7–10 metrų atstumu iki ūkinio pastato, kad iš pastato išbėgo trys asmenys, vienas kurių K. K., kitas T. M., kad rasti du kruvini peiliai, trys kamufliažinės striukės, yra išsamūs ir nuoseklūs. Jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas jais nepagrįstai nesirėmė nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia iš esmės fiksuota ATP protokole.

Departamentas mano, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad T. M. pažeidė Medžioklės taisykles ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos 302¹¹ str. 1 d.).

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių.

ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 3 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo 2 000 Lt iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu (pažeidimo metu galiojusi redakcija).

Pažymėtina, jog ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais 2014-04-14 Nr. D1-358, pažeidimo metu galiojusi redakcija). Medžioklės taisyklių 58.1.2 p. draudžia doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną; 58.2.3 p. draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį; 74.1 p. nurodyta, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5 ir 58.35 papunkčiuose nurodyti draudimai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento skunde nurodytais motyvais, kad Medžioklės taisyklės nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kitus medžiojimo reikalavimus. Siekdami nustatyti, ar asmenys medžioja teisėtai, nepažeisdami Medžioklės taisyklių reikalavimų, aplinkos apsaugos inspektoriai gali vykdyti specialius reidus, stebėti asmenų veiksmus ir pan. Taigi, vieni iš pagrindinių įrodymų tokios kategorijos bylose būtent ir yra pareigūnų užfiksuoti neteisėtai medžiojančių ar kitaip pažeidžiančių taisykles asmenų veiksmai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2014 m. spalio 8 d. 22.40 val. Departamento Tauragės rajono agentūros pareigūnai reaguodami į 21.20 val. gautą pranešimą dėl neteisėtos medžioklės Ožnugario k., Tauragės r., organizavo reidą. Aplinkos apsaugos pareigūnai kartu su policijos pareigūnais ir medžiotojais, pranešusiais apie brakonieriavimą, aiškiai matė, kaip trys asmenys iš ūkinio pastato, kur buvo dorojamas neteisėtai nušautas šernas, pabėgo, siekdami išvengti administracinės atsakomybės. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Pareigūnų parodymai, duoti teismui, tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, pakankamai detalūs. Jų parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, sutampa su kita byloje surinkta medžiaga. Netikėti ar abejoti pareigūnais nėra jokio pagrindo.

Kaip liudytojas byloje apklaustas P. S. parodė, kad dirba Tauragės rajono agentūros vyr. inspektoriumi. 2014 m. spalio 8 d. 21.20 val. buvo gautas pranešimas, kad netoli Ožnugario kaimo yra brakonieriaujama. Tada pasikvietė į pagalbą policijos pareigūnus ir sutarė veiksmų planą. Kartu važiavo R. T., Z. G., J. S.. Privažiavus prie K. K. sodybos iš daržinės išbėgo du vyrai. Jis nusivijo K. K. ir pagavo. T. M. pabėgo. Jam priklausantis automobilis stovėjo šalia ir buvo kruvinos vairuotojo durelės.

L. Z. G. parodė, kad jis yra medžiotojas, priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui. Buvo gauta informacija, kad Ožnugario kaime būna nelegalios medžioklės, todėl 2014 m. spalio 8 d. jis ir J. S. medžiojo, važinėjo po klubui priklausančius plotus ir stebėjo. V. P. irgi buvo „palaukime“. Pastarasis apie 21.00–22.00 val. Ožnugario krašte išgirdo taiklų medžiotojo šūvį. Tada nutarė patikrinti ir informavo gamtosaugininkus. V. P. sėdėdamas bokštelyje matė, kad automobilis atvažiavo iš K. K. namų ir buvo įkrautas žvėris. Kai atvažiavo gamtosaugininkai, aptarė veikimo planą. Įvažiavę į K. K. sodybos kiemą pamatė stovinčius automobilius, degančią šviesą prie ūkinio pastato ir palaidus lakstančius šunis. Kai jie privažiavo prie ūkinio pastato, jame buvę trys vyrai pradėjo panikuoti ir pabėgo. Ūkiniame pastate liko tik įrankiai ir peiliai. Taip pat buvo sukabintos trijų žmonių aprangos. Aplinkos apsaugos inspektorius sulaikė K. K., o jis pažino vieną pabėgusį asmenį T. M.. T. M. pažino iš nedidelio ūgio, jį pažįsta asmeniškai, konfliktų su juo neturėjo, T. M. yra dalyvavęs su jais medžioklėje. Be to, K. K. kieme stovėjo T. M. automobilis.

Liudytojas J. S. parodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui. 2014 m. spalio 8 d. išvažiavo į medžioklę, bet neteko pamedžioti, nes nespėjus pasiruošti išgirdo šūvius. Paskambino gamtosaugininkams ir pranešė, kad Ožnugario krašte pasigirdo šūviai. Kai atvažiavo gamtosaugininkai ir policijos pareigūnai, pasiskirstę važiavo į vietą. Atvažiavę prie K. K. sodybos pamatė, kad ūkiniame pastate dega šviesos. Po to prasidarė durys ir vienas paskui kitą išbėgo trys vyrai. K. K. bėgdamas paskutinis išjungė šviesą, tačiau aplinkos apsaugos inspektorius jį pagavo ir parsivedė. Vieną iš pabėgusių vaikinų jis atpažino kaip T. M., kuris keletą kartų dalyvavo bendrose medžioklėse, todėl pažino jo kepuraitę ir medžioklinį švarkelį.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis yra medžiotojas, priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui. 2014 m. spalio 8 d. vakare išgirdo šūvius netoli K. K. sodybos. Paskambino Z. G. ir pranešė apie šūvį. Atvyko policijos pareigūnai, gamtos apsaugos agentūros atstovai ir važiavo vieni į Ožnugario kaimelį, o kiti į K. K. sodybą. Jie važiavo į Ožnugario kaimą, tačiau ten nieko neradę grįžo į K. K. sodybą. Ten pamatė du peilius, sudorotą šerną ir tris jau anksčiau matytas striukes. Viena iš jų buvo V. D., o kita T. M., su kuria jis dalyvavo šaudymo varžybose.

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba Tauragės rajono agentūros valstybiniu apsaugos inspektoriumi. 2014 m. spalio 8 d. buvo gautas inspektoriaus P. S. telefoninis pranešimas, kad yra vykdoma galimai neteisėta medžioklė. Sureagavęs į pranešimą išvažiavo į įvykio vietą. Susitarė susitikti Pašešuvio kaime. Ten buvo policijos pareigūnų, medžiotojai J. S., Z. G., V. P. ir valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius P. S.. Visi aptarė įvykių eigą ir pasidalijo į kelias grupes. Atvykęs į K. K. sodybą ir įėjęs į ūkinį pastatą pamatė šerno kailį, skerdieną ir du peilius. Kabojo trys medžiotojų striukės: mėlyna, kamufliažinė bei maskuojamoji. Medžiotojai paaiškino, kad jiems tos striukės yra pažįstamos, nurodė striukių savininkų vardus ir pavardes.

Liudytojas K. K. parodė, kad jis 2014 m. spalio 8 d. medžiojo. Tą vakarą sumedžiojo šerną. Parėjo namo, pasiėmė automobilį, įsikėlė šerną ir parsivežė namo. Šerną dorojo vienas, iš ūkinio pastato niekas neišbėgo, visos striukės ir liemenė yra jo. T. M. pažįsta, jis buvo pas jį atėjęs 17.00 val. ir kartu su kitu asmeniu vasarinėje išgėrė butelį brendžio. Po to Tadas išėjo į namus.

Pats K. K. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimu yra pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 85 str. 6 d., ir jam paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su medžiojimo teisės atėmimu 2 m. už tai, kad 2014 m. spalio 8 d., apie 20.30 val., neturėdamas reikiamų dokumentų medžioklei neteisėtai iš teisėtai laikomo ginklo CZ550,308 WINCHESTER Nr. A843930 su optiniu taikikliu, prie kurio buvo pritaisytas medžioklinis prožektorius, Pašešuvio k., Batakių sen., Tauragės r., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo plotuose, nušovė suaugusio šerno patiną.

Ši aplinkybė paneigia T. M. atsiliepime dėstomus argumentus, kad šernas buvo sumedžiotas teisėtai ir nebuvo padarytas ATPK 85 str. 4 d. numatytas pažeidimas.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2014 m. spalio 8 d. nebuvo pas K. K. ir nebėgo iš jokio tvarto. Nežinojo, kad tą dieną kažkas žadėjo eiti į medžioklę. Kai grįžo namo, dar buvo šviesu. K. K. apie 21.00 val. jam skambino, tačiau nekalbėjo. Po 24.00 val. vėl paskambino ir pasakė, kad įkliuvo ir išveža automobilį.

Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog būtent T. M. padarė Medžioklės taisyklių pažeidimus ir dalyvavo neteisėtai sumedžiojant šerną bei jį gabenant ir dorojant, tuo padarydamas ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Liudytojai konkrečiai identifikavo (atpažino) įvykio vietoje pastebėtą T. M., todėl jo versija, jog neteisėtai sumedžiotą šerną dorojant jis nedalyvavo, yra nepagrįsta jokiais neabejotinais įrodymais. Byloje taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai P. S., Z. G., V. P. galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti netikslius ar melagingus parodymus dėl T. M..

Paties T. M. paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, o liudytojų K. K. ir V. D. parodymus – kaip suinteresuotų asmenų parodymus, nes jų parodymai yra nelogiški ir neatitinka užfiksuotų faktinių aplinkybių. Ir priešingai – liudytojų P. S., Z. G., V. P. parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų: administracinio teisės pažeidimo protokolo, byloje pateiktų fotonuotraukų ir kt. duomenų, kontekste, paneigta T. M. teikiama įvykio versija. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais apie tai, kad atvažiavę prie K. K. sodybos pamatė, jog ūkiniame pastate dega šviesos, po to iš pastato vienas paskui kitą išbėgo trys vyrai. Jie atpažino T. M. ir K. K.. Jų išdėstyta įvykių seka yra nuosekli, t. y. tokia, kokia iš esmės fiksuota Institucijos T. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad T. M. 2014 m. spalio 8 d. dalyvavo dorojant neteisėtai sumedžiotą šerną, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais (2014-04-14 Nr. D1-358) 58.1.2 p., 58.2.3. p., 74.1 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d.

Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str. numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 85 str. 4 d. (pažeidimo metu galiojusi 2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-893 redakcija) numatyta, kad medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo 3 000 Lt (868 Eur) iki 6 000 Lt (1 737 Eur) su pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Atsižvelgiant į nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 str. 2 d.), į tai, kad byloje nėra nustatyta T. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka (patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, duomenų apie T. M. baustumą taip pat nėra), laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių (ATPK 302 str., 24 str. 4 d.), T. M. skirtina minimali ATPK 85 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda (ATPK 30 str., 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

T. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 868 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 SWEDBANK, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401.

Nutarimas neskundžiamas.