Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00318-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Jonavos rajono savivaldybėje, išsiskyrusi, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. 2020 m. liepos 4 d., laikotarpyje nuo 14 val. 22 min iki 14 val. 41 min, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, esančio Klaipėdos g. 4, Jonavoje, pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia melagingai pranešė, kad 2020 m. liepos 4 d. apie 13 val. 30 min, namuose adresu (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis G. S. tarpusavio konflikto metu sudavė delnu į galvą nuo ko ji juto fizinį skausmą, dėl ko pagal jos pareiškimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26367-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo. Be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 4 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato patalpose, būdama įspėta už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama nukentėjusiąja, tyčia melagingai parodė, kad 2020 m. liepos 4 d. apie 13 val. 30 min, namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis G. S. tarpusavio konflikto metu sudavė delnu į galvą nuo ko ji juto fizinį skausmą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad G. S. yra jos sugyventinis. 2020 m. liepos 4 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) jie sukonfliktavo. Konfliktas buvo žodinis. To konflikto metu jai sugyventinis pasakė, kad turi kitą moterį. Ji dėl to labai užpyko, todėl išėjo į laiptinę, nuėjo prie policijos komisariato ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu pasakydama, kad prieš ją smurtauja sugyventinis. Atvykusiems policijos pareigūnams, ji, būdama įspėta už melagingą pareiškimą ir po juo pasirašiusi, melagingai pranešė, kad sugyventinis G. S. prieš ją namuose naudojo smurtą, t. y. delnu sudavė į galvą ir ji nuo to juto fizinį skausmą. Apklausiama nukentėjusiąja davė tuos pačius parodymus, kad sugyventinis G. S. prieš ją naudojo smurtą. Dėl tokio pareiškimo pareigūnai buvo sulaikę sugyventinį, jam pareiškė įtarimą. Iš pykčio apkalbėjo savo sugyventinį G. S., kad jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. kad delnu sudavė konflikto metu per galvą nuo ko juto fizinį skausmą. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b. l. 53-55).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios kaltės visiško pripažinimo, jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2020 m. liepos 4 d. protokolu – pareiškimu nustatyta, jog pareiškėja L. J. pranešė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui, kad 2020 m. liepos 4 d. apie 13 val. 30 min., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis G. S. konflikto metu prieš ją naudojo fizinį smurtą. Delnu vieną kartą sudavė į galvą, nuo ko juto fizinį skausmą. Dėl šio pareiškimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 11-15)

2020 m. liepos 4 d. įspėjimu nustatyta, kad pareiškėja L. J. įspėjama dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 16).

2020 m. liepos 4 d. teisių pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu nustatyta, kad liudytojai (nukentėjusiajai) L. J. buvo išaiškintos teisės ir pareigos (b. l. 17).

2020 m. liepos 4 d. liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad apklausos metu L. J., kuri parodė, kad 2020 m. liepos 4 d. apie 13 val. 30 min., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis G. S. konflikto metu prieš ją naudojo fizinį smurtą. Delnu vieną kartą sudavė į galvą, nuo ko juto fizinį skausmą (b. l. 19-20).

2020 m. liepos 13 d. akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu tarpo nukentėjusios L. J. ir įtariamojo G. S., nukentėjusioji parodė, kad apkalbėjo savo sugyventinį G. S. iš pykčio. Jai sugyventinis nesudavė smūgio delnu į galvą ir dėl to fizinio skausmo nejuto (b. l. 33-34).

2020 m. liepos 13 d. liudytojo papildomos apklausos protokolu nustatyta, kad apklausos metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad nori pakeisti parodymus, duotus 2020 m. liepos 4 d. liudytojo apklausos metu, taip pat parodymus, duotus rašant 2020 m. liepos 4 d. pareiškimą, kadangi apkalbėjo savo sugyventinį G. S. Jis konflikto metu jai pasakė, kad turi kitą moterį. 2020 m. liepos 4 d. apie 13 val. 30 min tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl dukrų auklėjimo ir taip pat po to, kai jis pasakė, kad turi kitą moterį. Jie apsistumdė, bet to apsistumdymo metu ji nejuto jokio skausmo fizinio. Jie vienas kitam buvo įsikibę į drabužius ir stumdėsi, tačiau sugyventinis jai delnu jokio smūgio nesudavė į galvą. Ji tiesiog būdama pikta išėjo į laiptinę, priėjo iki policijos komisariato pastato ir išsikvietė pareigūnus, pasakydama, kad sugyventinis G. S. stumdosi. Rašydama pareiškimą buvo įspėta už melagingą pranešimą, taip pat apklausiam liudytoja buvo įspėta už melagingų parodymų davimą. Ji apklausos metu apkalbėjo savo sugyventinį, kad konflikto metu jis jai sudavė smūgį delnu į galvą nuo ko juto fizinį skausmą. Ji nori pasakyti, kad konflikto metu sugyventinis G. S. delnu smūgio nesudavė, jie apsistumdė, bet nuo stumdymosi ji nejuto jokio fizinio skausmo. Labai gailisi dėl to ką padarė (b. l. 39-41).

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą įskundimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo apie nebūtą nusikaltimą objektyvioji pusė pasireiškia kaip bet kokia forma, būdais, priemonėmis pateikiama melaginga informacija apie konkretaus asmens tariamai nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kadangi ji Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia melagingai pranešė, kad 2020 m. liepos 4 d. apie 13 val. 30 min, namuose adresu (duomenys neskelbtini)jos sugyventinis G. S. tarpusavio konflikto metu sudavė delnu į galvą nuo ko ji juto fizinį skausmą ir dėl ko pagal jos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 4 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato patalpose, būdama įspėta už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama nukentėjusiąja tyčia melagingai parodė, kad 2020 m. liepos 4 d. sugyventinis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, jos kaltę įrodo akistatos, liudytojo apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji L. J. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (b. l. 68-70). Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta viena baigta nesunki nusikalstama veika. L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. L. J. neteista (b. l. 60-61), nebausta administracine tvarka (b. l. 63), dirbanti (b. l. 65).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, L. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.