Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., gim. 1971-05-26, Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

Jis nuo 2011-05-14 24.00 val. iki 2011-05-15, 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sukėlė šeimyninį konfliktą, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir kumščiais sudavė A. Ž. į veidą bei į galvą bei kitas kūno vietas apie 10 smūgių, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir tuo padarydamas A. Ž. kūno sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais G. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Ž. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad jis 2011 m. gegužės mėnesį, datos tiksliai nepamena, atėjo išgėręs namo, tačiau A. Ž. nebuvo namuose. Kaltinamasis ją matė ne kartą važinėjančią su kitais vyrais automobiliu. Kai ji grįžo namo, jis pradėjo žodinį konfliktą ir ją visaip keikė. Kur ji buvo nepaklausė, bet sudavė delnu į veidą apie 5-6 smūgius. Visko gerai neatsimena, tik pamena, kad ji gulėjo ant grindų, nes ją abiem rankom pastūmė. Paskui jis gavo nuo jos su puodu, bet dėl to medicininės ekspertizės nesikreipė. Kalitnamasis sutinka, kad galėjo padaryti A. Ž. sužalojimus ant veido ir gailisi, kad ją mušė ir jos jau atsiprašė. Kaltinamasis taip pat suntinka atlyginti 142 Lt turtinę žalą. Dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes pinigų ir nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus, nedirba, su A. Ž. turi du bendrus vaikus, kuriems priteistas išlaikymas 800 Lt. Su A. Ž. santuoka oficialiai nutraukta dėl jo kaltės, nes buvo daug problemų per alkoholį. Anksčiau kaltinamasis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, bet padarė administracinės teisės pažeidimą ir prado vairuotojo pažymėjimą. Jau 2 metus yra be vairuotojo pažymėjimo. Statyboje dirbti negali, nes jam skauda nugarą.

Teisiamajame posėdyje privati kaltintoja A. Ž. parodė, kad ji įvykio dieną grįžo po darbo vėliau, nei įprasta, nes buvo vienos bendrabarbės gimtadienis. G. Ž. tą vakarą jau buvo atėjęs į jos namus ir girtas laukė jos. Pamatęs ją pradėjo kabinėtis ir sukėlė šeimyninį konfliktą. Pažadino vaikus ir jos mamą, kurie gyvena kartu su A. Ž.. Tada kaltinamasis sudavė jai į galvos sritį kumščiu ir ji nukrito. Po to G. Ž. toliau mušė ją kur tik papuolė kumščiais. Privati kaltintoja teigė, kad sąmonės praradusi nebuvo. Jai buvo sumuštos rankos, krūtinė, galva. Jai buvo suduota daugiau nei 10 smūgių. Jos mama bandė ją ginti, vaikai pradėjo rėkti ir išsigandę pabėgo pas kaimynus. Kai atėjo kaimynas G. Ž., jį pamatęs, staiga išėjo. A. Ž. teigė, kad kaltinamasis ir ankščiau buvo vartojęs smurtą prieš ją.

Iš 2011-05-20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirto policijos komisariato nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad 2011-05-19 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirto policijos komisariate buvo gautas A. Ž. pareiškimas dėl G. Ž. veiksmų. Nutarime taip pat nurodoma, kad G. Ž. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių, tačiau šių kategorijų bylas nagrinėja teismas privataus kaltinimo tvarka, neatliekant ikiteisminio tyrimo (b.l. 6).

2011-05-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1612/11(01) konstatuota, kad nukentėjusiajai padaryta muštinė žaisda viršutinėje lupoje, kraujosrūva su nubrozdimu kairiajo smilkinio srityje, kraujosrūvos kairiame skruoste, rankose, nugaroje, krūtinės kairioje pusėje. Sužalojimai padaryti galimai nurodytų aplinkybių metu (2011-05-15) ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 8-9).

Tokiu būdu įvertinus kaltinamojo ir privačios kaltintojos paaiškinimus, specialisto išvadą bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, G. Ž. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, įrodyta visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo žmogų (alternatyvios pasekmės). Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimą. Byloje esanti 2011-05-18 Specialisto išvada Nr. G1612/11(01) neginčytinai įrodo, kad A. Ž., įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-05-15), buvo padaryta muštinė žaisda viršutinėje lupoje, kraujosrūva su nubrozdimu kairiajo smilkinio srityje, kraujosrūvos kairiame skruoste, rankose, nugaroje, krūtinės kairioje pusėje (b. l. 8-9). Nagrinėjamu atveju nesivadovauti specialisto išvada nėra pagrindo, nes joje nurodyti sužalojimai ir galimas sužalojimų padarymo laikas, patvirtina įvykio faktines aplinkybes.

Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai visiškai patvirtina A. Ž. nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis G. Ž. mušė ją į įvairias kūno vietas. Netikėti A. Ž. duotais parodymai nėra pagrindo, nes jos parodymai nagrinėjant pareiškimą dėl jos sužalojimo, buvo analogiški teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams ir nesikeitė bylos nagrinėjimo metu. Taip pat jos parodymus teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis, kuris neneigė, kad mušė A. Ž..

Kaltinamojo veika pagal LR BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą.

Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir ši aplinkybė turėjo įtakos LR BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarymui.

Skiriant G. Ž. bausmę, atsižvelgtina į BK 55 str., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, administracine tvarka bautas, nedirbantis, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, G. Ž. yra pagrindas paskirti sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.

Dėl A. Ž. civilinio ieškinio.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. Ž. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 142,80 Lt turtinei žalai, 5000 Lt neturtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (b. l. 54-55). Teisminio nagrinėjimo metu A. Ž. paaiškino, jog 142 Lt jai kainavo vaistai ir gydymas. 5000 Lt neturtinės žalos prašoma dėl jos sugadintos fizinės ir psichinės sveikatos, nes po sumušimo ji jautėsi emociškai pažeminta, turėjo nešioti tamsius akinius, nes yra socialinė darbuotoja. Be to, dar iki šiol yra išlikęs randas ant lūpos. Taip pat buvo smurtaujama ir vaikų akivaizdoje, todėl moralinė žala paskaičiuota ir vaikų atžvilgiu, kurių neprašė apklausti teismo posėdyje dėl jų jauno amžiaus.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Nustatant A. Ž. priteistinos žalos dydį atsižvelgtina, į tai, jog jai nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas G. Ž. tyčiniais veiksmais; po padarytų sužalojimų A. Ž. nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, tačiau dėl įvykio jai buvo sukeltas skausmas, dvasinis sukrėtimas ir sukelti kiti nepatogumai, todėl įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog 5000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 1000 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Taip pat įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie teismo ekspertizės atlikimą ir privačios kaltintojos gydimą, A. Ž. priteistina iš kaltininko 142 Lt turtinės žalos atlyginimas (CK 6.249 str.).

Ieškovė prašo apmokėti išlaidos advokato pagalbai, tačiau ji nepateikė dokumento, patvirtinančio išlaidų dydį, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str. teismas,

nusprendžia:

Pripažinti G. Ž. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

G. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus) turtinės žalos atlyginimo.

A. Ž. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.