- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 1-245-164/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Kaltinamasis
- G. Š.
išnagrinėjusi Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ( adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini)), nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, teistas 2015-07-01 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d.,63 str. 1 d. ir 4 d. viešaisiais darbais 9 mėn., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. naudojo fizinį smurtą prieš mažametį šeimos narį, artimąjį giminaitį, o būtent: 2015-07-18 apie 13⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini) namuose, kambaryje, žodinio konflikto su mažamečiu sūnumi N. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) metu, jam sėdinčiam ant grindų, du kartus basa koja spyrė į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais N. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.
Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytu laiku, jis būdamas namuose, kambaryje žiūrėjo televizorių. Kartu su juo buvo ir sūnus N. Š.. Reklamos metu, sūnus išjungė televizorių, norėdamas prisijungti kompiuterį. Jis, G. Š., vėl įsijungė televizorių, tačiau sūnus vėl išjungė ir prijungė kompiuterį. Minėti veiksmai pasikartojo keletą kartų. Tarp jo ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, jie vienas ant kito šaukė, sūnus atsisukęs į jį vieną kartą spjovė jam į veidą. Jis nesutvardęs du kartus spyrė stovinčiam sūnui į sėdynę, kur tiksliai pataikė neatkreipė dėmesio. Sūnus jį apžodžiavęs išėjo iš kambario. Sužinojęs jog sūnus iškvietė policijos pareigūnus, jis pasišalino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 60-61).
Nukentėjusysis N. Š. parodė, 2015 m. prieš dvi savaites, tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, dieną, kambaryje jis su tėvu G. Š. ginčijosi kas naudosis televizoriumi. Jis, tėvui žiūrint televizorių, perjungė televizoriaus kanalą ir pasijungė kompiuterinį žaidimą. Jis, N. Š., tuo metu sėdėjo ant grindų. Tada tėvas priėjęs, kažką pasakė apie televizorių ir jam spyrė į nugarą du kartus. Jis pradėjo verkti, verkė ne vien iš skausmo, bet labiau dėl to, kad jam buvo skaudu, jog tėvas taip pasielgė su juo. Paskui jis su tėvu susibarė, vienas kitam sakė įvairius keiksmažodžius. Kambaryje tuo metu nieko nebuvo. Mama, V. P., gulėjo kitame kambaryje, o brolis T. P. buvo virtuvėje. Po to, kai jis pradėjo verkti į kambarį atėjo brolis, o paskui ir mama. Jis išbėgo į laiptinę ir paskambino iš brolio telefono į numerį 112 (b. l. 22, skaitmeninė laikmena b.l. 23).
Liudytoja V. P. parodė, kad 2015-07-18 dienos metu, būdama namuose, ji buvo prigulusi kambaryje. Išgirdusi sūnaus N. Š. ir vyro G. Š. balsus, nuėjo pažiūrėti į kambarį kas vyksta. N. sėdėjo ant grindų buvo susiėmęs už nugaros ir verkė. Suprato, kad įvykdo konfliktas tarp sūnaus ir tėvo dėl televizoriaus. G. Š. nuo ryto vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Sūnus nieko nesakęs, pasiėmęs telefoną išėjo ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 26).
Liudytojas T. P. parodė, kad 2015-07-18 apie 13.00 val., jam būnant namuose, virtuvėje, jis išgirdo jog tarp jo patėvio G. Š. ir brolio N. Š. kilo konfliktas dėl televizoriaus. Netrukus jis išgirdo duslų garsą ir brolio verksmą. Nuėjęs į kambarį, pamatė verkiantį, ant grindų sėdintį ir už nugaros susiėmusį brolį. Patėvis, sužinojęs jog yra iškviesti policijos pareigūnai, pasišalino (b. l. 31).
Gimimo liudijime AA Nr. 135639 nurodyta, kad N. Š. gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvas G. Š. ( b.l. 28).
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, į tai, kad G. Š. nusikalstamą veiką padarė neteistas (b.l. 48-49), administracine tvarka baustas (b.l. 42-44), į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitas neįrašytas (b.l. 41), į jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad G. Š. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už nusikalstamą veiką baudą.
Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo paliktinos nepakeistos, o šiam įsiteisėjus, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
nusprendė:
G. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 3 d. ir jam paskirti 21 MGL (790,86 €) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. G. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę –14 MGL (527,24 €) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015-07-18 iki 2015-07-20 išbūtą laiką, t.y. tris dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad G. Š. neatlikta bausmė yra 8 MGL (301,28 Eur) bauda.
G. Š. 2015-07-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir 2015-07-20 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.