- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2-7040-752/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., L. D., L. M., J. M.
- Pareiškėjas
- R. M.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kondrotaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, suinteresuotiems asmenims I. M., L. D. (M.) žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M., I. M., J. M. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2014 m. vasario 26 d. pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės N. M. mirties jis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (b.l. 3-4).
Pareiškėjas nurodė pareiškime ir jo atstovė paaiškino teismo posėdyje, kad 2005 m. gegužės 1 d. mirė pareiškėjo sutuoktinė N. M.. Po sutuoktinės mirties liko nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, malkinė, tvartas, daržinė, kiti statiniai (inžineriniai)- kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teisė privatizuoti 2,00 ha asmenino ūkio žemę Rokų seniūnijoje, Kauno rajone, kartu su namų valdos žemės sklype esančiomis žemės ūkio naudmenomis; transporto priemonė - automobilis MAZDA 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šį turtą pareiškėjas įsigijo kartu su N. M. būdami santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų ir šis turtas yra bendrojo jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinė N. M. testamento nebuvo sudariusi, todėl visas po jos mirties likęs turtas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas su sutuoktine užaugino tris vaikus - dukrą Laurą, gimusią (duomenys neskelbtini), dukrą Indrę, gimusią (duomenys neskelbtini), bei sūnų Justą, gimusį (duomenys neskelbtini). Po N. M. mirties, pareiškėjas su vaikais sutarė, kad jis priims palikimą, todėl po sutuoktinės mirties liko gyventi santuokoje įgytame name, naudojasi visomis jame esančiomis patalpomis, visais baldais, kurie įsigyti santuokos metu su N. M., rakandais, indais, namų apyvokos daiktais, prižiūri šį turtą ir remontuoja savo lėšomis, naudojasi komunalinėmis paslaugomis ir jas apmoka, naudoja transporto priemonę. Po sutuoktinės N. M. mirties pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė norą įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir iš šių veiksmų matyti, kad perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, tai yra faktiškai priėmė palikimą, tačiau civiliniame kodekse nustatyta tvarka ir terminais į notarinę kontorą nesikreipė ir pareiškimo dėl turto paveldėjimo nepateikė. Dėl šios priežasties neturi galimybės šio turto paveldėti ir įregistruoti nuosavybę nekilnojamojo turto registre savo vardu (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. M., I. M., J. M. atsiliepimuose nurodė, kad pareiškimas turėtų būti tenkintas. Patvirtino, kad po mamos mirties visi šeimos nariai sutarė, kad turtą paveldės pareiškėjas R. M., todėl jis ir pradėjo valdyti mirusios sutuoktinės turtą - liko gyventi santuokos metu įgytame name, naudojasi visomis jame esančiomis patalpomis, visais santuokos metu įsigytais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, prižiūri šį turtą, jį remontuoja, moka mokesčius, naudojasi automobiliu. Tai yra jis atliko aktyvius veiksmus, iš kurių akivaizdu, jog perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Kadangi pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti mirusios sutuoktinės turtą, bet civiliniame kodekse nustatyta tvarka ir terminais į notarinę kontorą nesikreipė ir pareiškimo dėl turto paveldėjimo nepateikė, jis neturi galimybių šį turtą įregistruoti savo vardu nekilnojamojo turto registre, todėl paveldėjimo tikslu jis pateikė prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris yra teisėtas, pagrįstas ir jį prašo patenkinti (b.l. 41-43).
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys L. D. (M.) ir I. M. palaikė atsiliepimuose išdėstytas pozicijas ir prašė tenkinti pareiškėjo prašymą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Pareiškėjas R. M. ir suinteresuotas asmuo J. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta. Todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).
Nustatyta, kad N. M. mirė 2005-05-01 (b.l. 5). Po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 16).
Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusią CK 5.50 str. 2 d. redakciją, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turėjo (ir turi) būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.).
Iš pareiškėjo pareiškimo paaiškinimų teisme, taip pat iš byloje pateikto Kauno m. 2-ojo notarų biuro pranešimo nustatyta, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat nepateikė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui dėl turto apyrašo sudarymo. Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimu, palikimą po N. M. mirties jis priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
LR CK 5.51 str. 1 d. reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre R. M. vardu nuosavybės teise įregistruota: Pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas-malkinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas-tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas-daržinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiti statiniai (inžineriniai)- kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 1997-02-19, R. M. ir N. M. esant santuokoje, todėl priklausė abiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b.l. 11). Palikėjos N. M. vardu taip pat buvo įgyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), o R. M. vardu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13). Be to pareiškėjui R. M. ir N. M. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1994-05-13 šaukimo 37 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ buvo skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės (b.l. 14).
Nustatyta, kad po N. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 16). Pareiškėjas yra palikėjos sutuoktinis (b.l. 6), suinteresuoti asmenys – palikėjos vaikai (b.l. 7-9).
Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad mirus N. M., pareiškėjas liko gyventi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), patvirtina pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 15). Tai, kad pareiškėjas, po sutuoktinės mirties ir toliau naudojosi visu santuokos metu įgytu turtu, rūpinosi jo priežiūra, mokėjo mokesčius, patvirtino pareiškėjo vaikai, esantys byloje suinteresuotais asmenimis. Mokesčių mokėjimo faktą patvirtina ir pateikti mokėjimų kvitai (b.l.21-24).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos, aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta. Pareiškėjo atlikti veiksmai patvirtina, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės N. M. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. (CK 5.51 str. 1 d.).
Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl pareiškėjui nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str., LR CK 5.66 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2005-05-01, priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas pareiškėjui paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.