Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai S. S. ir jos atstovui advokatui Giedriui Mikalauskui (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei S. P. (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. K. 2025 m. birželio 1 d., apie 11.03 val., adresu Šiauliai, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,15 promilės girtumas, vairuodamas automobilį „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 1.1, 9, 14, 119, 127, 128, 136.3 punktų reikalavimus, tai yra, vairuodamas automobilį „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems asmenimis ir aplinkai (KET 9 punktas), vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,15 promilės girtumas, taip nevykdė reikalavimo, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems (KET 14 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas (eismo intensyvumą), nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas), iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė transporto priemonės (KET 128 punktas), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119 punktas), prieš pradėdamas lenkti, privalomai nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KET 136.3 punktas), kirsdamas siaurą ištisinę linija, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 1.1 punktas), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Citroen Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivios S. S.; po susidūrimo automobilis „Citroen Picasso“ atsitrenkė į automobilį „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivaus S. S., o šis kliudė apšvietimo stulpą, dėl ko nukentėjusiajai S. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio distalinių dalių atvirus lūžius, dešinio riešo mėnulio – laivelio raiščio plyšimą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. B..

Kaltinamasis L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta visiškai, su civiliniais ieškiniais sutinka, tik nesutinka su didesnės žalos atlyginimu. Jis vairavo „BMW 530D“ ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Išvakarėse vartojo alų ir degtinę. Vartojo Ž., kur šventė ir šventimą baigė naktį, paryčiais. Miegojo porą gerų valandų, jautėsi gerai. Galėjo būti „šiltas“, bet naiviai tikėjosi, kad gali vairuoti. Iš Ž. važiavo į Šiaulius apie 9.30 val. Supranta, koks buvo jo girtumas, kai išvažiavo iš Ž. Gailisi labai dėl to, kad taip įvyko. Dėl streso pačio įvykio neatsimena. Negali pasakyti kaip pats įvykis įvyko, nes neprisimena. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link ligoninės, link namų, ir eismo įvykis įvyko. Jis išlipo iš mašinos, norėjo prieiti prie nukentėjusiosios, bet žmonės jį nustūmė ir jis laukė pareigūnų. Prie jų priėjęs, jis pasakė, kad yra išgėręs ir vykdė visus jų reikalavimus. Gali būti, kad dėl girtumo neatsimena visų eismo įvykio aplinkybių. Galimai lenkė „Peugeot“ automobilį, kuris važiavo prieš jį. Kelias dienas po įvykio buvo kaip nesavas, gaila ir skaudu, dėl to ką padarė. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo ne pirmą kartą, žino kiek ten yra atkarpų kur galima lenkti. Anksčiau nebuvo baustas už vairavimą išgėrus. 2021 m., buvo baustas už narkotines medžiagas. Kitų baudžiamųjų ar administracinių bylų jo atžvilgiu šiai dienai nėra iškelta. Dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini). Mėnesinės pajamos į rankas yra netoli 1000 Eur. „Lietuvos draudimas“ regreso tvarka reikalauja atlyginti 20000 Eur žalos, kurias jie yra išmokėję dėl eismo įvykio nukentėjusiesiems. Jis pasiruošęs atlyginti visą žalą draudimo bendrovei. Žalą planuoja atlyginti vykdamas į užsienį ir ten užsidirbti. Norėtų labai atsiprašyti nukentėjusiųjų už padarytą žalą. Atsiprašo. Įvykio metu jam buvo 23 metai. Pats savo poelgį vertina neigiamai, vis dar negali patikėti, kad taip pasielgė. Kaltina tik save. Sutinka atlyginti nukentėjusiųjų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su S. S. neturtine žala sutinka tiek kiek yra sumokėjęs draudimas. Jis su draudimu atsiskaitys. Dėl neturtinės žalos mano, kad ji pilnai yra išmokėta. Automobilis priklauso jam ir neprieštaraus dėl jo konfiskavimo.

Po kaltinamojo L. K. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo L. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir jo parodymais duotais teisiamajame posėdyje bei kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais, įrodymais:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-jo poskyrio vyresniosios tyrėjos T. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 1 d., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininke N. K. ir 2-ojo poskyrio viršininke M. B., ekipaže „SI 155“, apie 11.03 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operacijų valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susidūrė trys automobiliai, vienai moteriai rankos trauma. Apie 11.07 val., atvykus nurodytu adresu, Greitosios medicinos pagalbos (toliau ir – GMP) brigada jau buvo eismo įvykio vietoje, teikė, pirmąją pagalbą automobilio „Citroen Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojai ir keleiviui. Kaip nustatytą, automobilį „Citroen“ vairavo S. S., ji buvo blaivi. GMP įtarė, kad moteriai yra atviras rankos kaulo lūžis. Su moterimi taip pat automobiliu važiavo R. B., kuris skundėsi krūtinės skausmais. Abu asmenys su GMP išvežti į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Pabendravus su kito eismo įvykio dalyviu L. K., kuris vairavo automobilį „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šis nurodė, kad yra neblaivus, prieš valandą vartojo alkoholį. Asmuo apie eismo įvykio aplinkybes nieko paaiškinti nesugebėjo, teigė, jog nesupranta kaip įvyko eismo įvykis, ir vis kartojo, kad yra kaltas. L. K. 11.12 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0160, patikros Nr. 2359288, galioja iki 2025 m. lapkričio 14 d., nustatytas 1,29 prom. neblaivumo. Minėtu alkoholio kiekio matuokliu, 11.33 val. asmeniui nustatytas 1,15 prom. neblaivumas. L. K. teigė, jog eismo įvykio metu nenukentėjo. Pabendravus su kitu eismo įvykio dalyviu S. S., šis paaiškino, kad 2025 m. birželio 1 d., apie 10.55 val., jis važiavo broliui D. S. priklausančiu automobiliu „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Išvažiavo iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės automobilių stovėjimo aikštelės, važiavo (duomenys neskelbtini), šalia jo, keleivio vietoje sėdėjo jo dukra K. S.. Važiuojant ties kitu įvažiavimu į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kuris yra arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, maždaug 30-40 km/h greičiu, pastebėjo, jog jį dideliu greičiu aplenkė kitas automobilis, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, ir susidūrė su kitu, (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuojančiu automobiliu „Citroen“. Įvyko priešpriešinis susidūrimas, nuo smūgio, į jo „Peugeot“ automobilį atsitrenkė „Citroen“ automobilis. Ar į „Peugeot“ atsitrenkė ir minėtas „BMW“, jis nežino, nesuprato. S. S. ir jo dukra K. S. eismo įvykio metu nenukentėjo, tik patyrė išgąstį. Eismo įvykio metu apgadintas „Peugeot“ automobilis. Jam surašytas nutarimas ir grąžinti daiktai bei automobilis „Peugeot“. Galimai nuo eismo įvykio metu patirtų smūgių, „Citroen“ automobilis buvo atsitrenkęs į gatvės apšvietimo stulpą, kuris buvo apgadintas. Ekipažas „S 1160“ apie apgadintą stulpą informavo „Šiaulių gatvių apšvietimą“. Į eismo įvykio vietą atvyko ekipažas „S 1070“ kuris dirbo eismo įvykio vietoje, apžiūrint automobilius, atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą, ją fiksavo. Įvykio vietoje buvęs T. S. nurodė, kad jis apie įvykį pranešė Bendruoju pagalbos numeriu 112. Į eismo įvykio vietą atvyko V. K., kuri pasirūpino automobiliu „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jai surašytas nutarimas grąžinti daiktus. Automobilis „ BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini). Filmuota BodyCam (1 t., b. l. 14-15).

2025 m. birželio 6 d. – 2025 m. birželio 10 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolu apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta – Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (1 t., b. l. 17-40).

2025 m. birželio 1 d. – 2025 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas po eismo įvykio automobilis ,,Citroen Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41-60, 112-115).

2025 m. birželio 1 d. – 2025 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas po eismo įvykio automobilis „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b1 t., b. l. 60-88).

2025 m. birželio 2 d. – 2025 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas po eismo įvykio automobilis „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89-110, 117-120).

2025 m. birželio 1 d. surašytas neblaivumo aktas, kuriame nurodyta, kad L. K. pirmo tikrinimo metu – 11.12 val. nustatyta 1,29 promilės neblaivumas; antro tikrinimo metu – 11.33 nustatyta 1.15 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 125).

2025 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimi penki vaizdo ir garso įrašai, kurie įrašinėti kūno kameromis, policijos pareigūnų ekipažų ,,1155“ ir „S1160“. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250601-110739UTC+0300“, įvykio vietoje 2025 m. birželio 1 d., 11.01 val., (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje. Vaizdo įrašo trukmė 22:35 min. Matyti pareigūnės, išlipančios iš tarnybinio automobilio. Prie jų prieina (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta) L. K., kuris prisipažįsta, kad yra išgėręs ir vairavo „BMW“. L. K. atliktas neblaivumo testas, įrašo metu 01:35 pirmu pūtimu įtariamajam nustatytas 1,29 prom. girtumas. Nustatinėjamos eismo įvykyje dalyvavusių asmenų tapatybės. Vaizdo įrašo metu 21:10 pareigūnė prieina prie mėlyno automobilio, kad jį užfiksuotu, o už jo, ant šaligatvio matosi raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Daugiau kitos reikšmingos informacijos nestebima. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250601-115506UTC+0300“, trukmė 02:32 min. Įtariamasis laikinai sulaikytas automobilyje. Jam atliekamas narkotikų testas, tačiau rezultatai neužfiksuoti. Daugiau kitos reikšmingos informacijos nestebima. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250601-115033UTC+0300“, trukmė 01:10 min. Matyti, kaip pareigūnai išsilaipina L. K. iš automobilio ir daro jo apžiūra. Pareigūnai klausia ar įtariamasis neturi jokių draudžiamų daiktų, Jis atsako, kad ne. Daugiau kitos reikšmingos informacijos nestebima. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250601-112018UTC+0300“, trukmė 01:58 min. 00:04 už mėlynos mašinos ant šaligatvio matoma, raudonos spalvos galimai kraujo dėmė. Daugiau kitos reikšmingos informacijos nestebima. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250601-115027UTC+0300“, trukmė 05:55 min. Įtariamasis klausiamas ką vartojo atsako, jog vartojo tik alkoholį. Atlikus apžiūrą jokių draudžiamų daiktų prie asmens nebuvo rasta. Daugiau kitos reikšmingos informacijos nestebima (1 t., b. l. 135-137).

2025 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrimi BPC garso įrašai. Skambučio ID 95504322825, pradžia 2025 m. birželio 1 d., 11.00 val. Trukmė 01:09 min. BPC operatorė: - 112. Skambinanti moteris: - (Nesigirdi ką kalba) BPC operatorė: - Negirdžiu Jūsų, kažkur toli kalbat. Alio? Skambinanti moteris: - Greitąją iškvieskit. Šiaulių… Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), priešais pat Respublikinę ligoninę, trys avarijos, tai yra mašinos, smarkiai susidaužė, čia moteris... BPC operatorė: - Čia sankryžoje? Skambinanti moteris: - Sankryžoj, sankryžoj, jo. BPC operatorė: - Čia kokioje sankryžoje? (duomenys neskelbtini) ir kokia gatvė? Skambinanti moteris: - (duomenys neskelbtini) atrodo, priešais Respublikinę ligoninę. Vyrai išbėgo, trys į avariją papuolė, moteriai sužalota. BPC operatorė: - Gerai, tik moteriai reikia medikų? Skambinanti moteris: - Aš nežinau, trys mašinos susidūrė, panašu dabar, kad taip, čia prieš pat ligoninę. BPC operatorė: - Kokio maždaug amžiaus moteris? Skambinanti moteris: - 55 gal. Mes pravažiuojant žinokit, vat prieš mus akis ten viskas vyko. BPC operatorė: - Bet matėt, kad moteriai reikia medikų? Skambinanti moteris: - Jo jo, ji iššoko iš mašinos ir atsisėdo ant grindinio, vyrai atbėgo, gal turniketą ar kažką deda. BPC operatorė: - Aha, pačioj sankryžoj čia bus taip? Skambinanti moteris: - Jie laksto aplinkui Daukanto mokyklą, jie išlipo iš mašinos, aš juos biški nufilmavau. BPC operatorė: - Aha, valstybini tik pasakykit. Skambinanti moteris: - Jo jo jo. BPC operatorė: - Supratau, kas praneša dar sakykit. Skambinanti moteris: -L. G.. BPC operatorė: - Gerai, informuojam tarnybas, viso geriausio. Skambinanti moteris: - Ačiū. Skambučio ID 95504322825, skambučio pradžia 2025 m. birželio 1 d., 11:00 val. Trukmė 01:32 min. BPC operatorė: - 112, klausome. Alio? Skambinantis vyras: - Sveiki, avarija ką tik įvyko didžiulė. BPC operatorė: - Yra sužeistų? Skambinantis vyras: - Taip. BPC operatorė: - Kurioj vietoj sakykit. Skambinantis vyras: - Šiaulių Respublikinė ligoninė. BPC operatorė: - Prie ligoninės? Skambinantis vyras: - Prie ligoninės. BPC operatorė: - Aha, minutėle. Kiek automobilių susidūrė? Skambinantis vyras: - Matau du. BPC operatorė: - O kokia čia gatvė ligoninės? Skambinantis vyras: - Aaa, čia gatvė ligoninės… dabar palaukit, sunku pasakyti. BPC operatorė: - Respublikinė ane? Skambinantis vyras: - Taip, taip. Čia reikia greitosios žinokit. BPC operatorė: - Aš viską suprantu, bet man reikia pirmiausia adreso. Ligoninė... Skambinantis vyras: - Ai va, (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: - 99 ane? Skambinantis vyras: - Jo BPC operatorė: - Supratau, tai du automobiliai. O čia aikštelėje ar gatvėje? Skambinantis vyras: - Gatvėje, prie įvažiavimo. BPC operatorė: - Gatvėje. Lengvieji? Skambinantis vyras: - Taip. BPC operatorė: - Kiek nukentėjusių? Skambinantis vyras: - Matau, kad viena moteris tai tikrai. BPC operatorė – Mhm, vienai, traumuota ranka sakėt? Skambinantis vyras: - Jo. BPC operatorė: - Aha, supratau. Daugiau apžiūrėkite. Skambinantis vyras: - Daugiau nežinau, ką tik čia įvyko, tai matau, kad... BPC operatorė: - Prispaustų tikrai nėra? Skambinantis vyras: - Ne, tikrai ne. BPC operatorė: - Aha, supratau. O dabar išlipę visi yra? Skambinantis vyras: - Išlipę jo. BPC operatorė: - Jūs liudininkas? Skambinantis vyras: - Aš ką tik išgirdau avariją ir pribėgau. BPC operatorė: - Tai liudininkas, supratau. Gerai ir Jūsų vardas, pavardė? Skambinantis vyras: - G. Š.. BPC operatorė: - Gerai, galėsit prižiūrėti, jeigu keistųsi kažkas, situacija, perskambinkit. Skambinantis vyras: - Gerai. BPC operatorė: - Siunčiu pagalbą. Skambinantis vyras: - Gerai (1 t., b. l. 138-141).

Specialisto išvadoje Nr. G 856/2025(04) nurodyta, kad S. S. padaryti dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio distalinių dalių atviri lūžiai. S. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2025 m. birželio 1 d., 11.18 val., ją apžiūrint Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje. S. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis. S. S. nustatytiems sužalojimams padaryti kontakto su bukomis kietomis automobilio salono dalimis. S. S. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. S. S. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (2 t., b. l. 28-29).

Specialisto išvadoje Nr. pG 1303/2025(04) nurodyta, kad S. S. padaryti dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio distalinių dalių atviri lūžiai, dešinio riešo mėnulio-laivelio raiščio plyšimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 11.3 punktu, kūno sužalojimo ir sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi daryti įtakos rekonstrukcinės-plastinės operacijos, todėl S. S. tolimesnis gydymas, atlikta ir laukiama papildoma rankos operacija neturės įtakos specialisto išvadose nustatytam sveikatos sutrikdymo mastui. S. S. 2025 m. rugpjūčio 1 d., praėjus dviem mėnesiams po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, chirurginės operacijos metu ir rentgenologiškai nustatyta, kad dešinio dilbio kaulai sugiję, VšĮ RVUL plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo 2025 m. spalio 28 d. nustatyta diagnozė „M84.0 Netaisyklingai suaugęs kaulas po lūžio, dilbis“, todėl 2025 m. lapkričio 5 d. ambulatorinės konsultacijos gydytojo ortopedo traumatologo įtarta dešinio stipinkaulio distalinio galo pseudoartrozė yra nepagrįsta, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas neatsižvelgiant į šią diagnozę (2 t., b. l. 42-43).

Specialisto išvadoje Nr. G 629/2025(04) nurodyta, kad remiantis R. B. turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: 1.-6. Turimų medicininių dokumentų duomenimis, R. B. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2025 m. birželio 1 d. R. B. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė pagrįsta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra patvirtinta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (2 t., b. l.142-143).

Nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužalotos rankos nevaldo ir jai dar reikalinga viena operacija. Ieško modernesnių būdų – imtų iš kojos kaulą ir dėtų į ranką. Šiuo metu tariasi su gydytoju – plastikos chirurgu. Yra naujos technologijos 3D: daroma abiejų rankų kompiuterinė tomografija, mažesnės rizikos, didesnis tikslumas, nes kiti gydytojai sako, kad turbūt rankos nevaldys. Operacijos kaina yra nuo 2000 Eur. Buvo daryta nervų atlaisvinimo operacija, po kurios praėjo skaudėti petį, nes iki tol skaudėjo petį apie 2,5 mėn. Gyvenimas yra reabilitacijos ir reabilitacijos, kasdien. Darbe yra stresas, nes darbas administracinis, reikia greitai orientuotis, rašyti kompiuteriu. Išmoko rašyti kaire, nors yra dešiniarankė. Negali nei šakutės, nei peilio paimti. Nors ir nurodyta, kad nesunkus sužalojimas, bet terapija truko 5 mėn., gal daugiau ir tai mažai, nėra garantuota dėl ateities. Dabar darbe kur dirba, visi ją žino, bet abejoja ar gautų kitą darbą. Jos patirti sužalojimai lemia neturtinės žalos dydį, nes nežino kas jos dar laukia ateityje. Draudimas vertina, kad yra baigtas gydymas, reabilitacijos praeitos, bet čia tik dalis. Kai padarė operaciją, tikėjosi, kad sugis, bet nesugijo: 9 savaitės gipse, 5 mėnesiai reabilitacijos kiekvieną dieną, bet vis tiek rankos nelanksto. Gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Nuolat lankosi pas įvairius gydytojus. Yra priklausoma nuo kitų žmonių pagalbos, nes net užtrauktuką kartais sunku užsitraukti. Kairėje rankoje jėga – 32 kg, dešinėje rankoje po 5-6 mėnesių reabilitacijos – 200 g. Draudimas neturtinės žalos atlygino gal 10000 Eur, gal 8304 Eur. Ją gal ir informavo, kad ateityje dėl visų gydymo išlaidų dėl turtinės žalos gali kreiptis į draudimą, nes tikrai dar išlaidų bus. Nauja operacija vėl bus su pilna narkoze, truks apie 3 val. Pjaus ir ims kaulo dalį, kaulų čiulpus ir tada užpildys jais, kas buvo sutraiškyta. Kompiuterinė tomografija parodė, kad iki šiol kaulas nesugijęs. Buvo nervas operuotas, viskas ten pavyko. Bet čia viskas blogai, ji visiškai nelenkia į tą pusę, net kumštis neišeina ir reabilitacija nepadės. Pirma narkozė buvo iš karto po autoįvykio Šiaulių ligoninėje. Paskui ją vežė su greitosios pagalbos automobiliu į Vilnių, į Lazdynų ligoninę, ten vėl narkozė, 3 valandų operacija. Paskui buvo tokie kaip geležiai, sutvirtintos vielos, labai skausminga. Turėjo būti 6 savaitės, bet pratęsė iki 9 savaičių. Vėliau vielų išėmimas, vėl narkozė. Gydytojas pamatė, kad blogai su nervu, po poros savaičių nervą operavo, vėl su pilna narkoze ir dabar laukia ta didžioji narkozė. Viso 4 narkozės pilnos ir dar laukia 5. Po įvykio daug baimių, bijo „BMW“, važiuoja traukiniais ir dabar atvyko traukiniu. Po kelių mėnesių tik pradėjo sėsti į automobilį, kai kiti veža. Bijo, kai kažkas lenkia. Naujo automobilio dar neįsigijo, nes dabar svarbiausia ranką susitvarkyti ir nežino, kokios bus galimybės. Po įvykio buvo 5 mėnesiai reabilitacijos, tarpuose su operacijomis, o po šitos – 6 savaites įtvare ar gipse, ar langetėje ir vėl 4-5 mėnesiai reabilitacijos. Už reabilitaciją dar reikia ir primokėti, jeigu nori greičiau, papildomų procedūrų. Kaltinamasis L. K. iki šio posėdžio į ją nesikreipė ir jos neatsiprašė. Ji pirmą kartą mato jį po avarijos. Buvau dešiniarankė, dabar jau darosi kairiarankė. Turtinės žalos jai atlygino 822,89 Eur. Dėl nedalyvumo lygio nustatymo, nesikreipė, nes nori pasveikt, dirbt, nenori naudotis jokiomis lengvatomis. Iki įvykio ir dabar dirba ten pat, po įvykio nepasikeitė, darbas kadencijomis ir dabar jai liko 3 metai. Asmeninio pasitikėjimo darbas. Pajamos nepakito, tik gal namuose daugiau kartais parsineša papildomai padaryti, kad galėtų visada greitai padaryti, būtų pasiruošusi. Dėl galimybės kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, palieka spręsti teismui. Teismo medicinos ekspertų vertinimo neginčija, nes – ne medikė. Ją operavusi gydytoja sakė, kad jos atvejis yra labai sudėtingas, bet teismų praktikoje laikoma – nesunkus, ne galva, ne stuburas nulūžo. Pakartotinio vertinimo nebuvo, iš dokumentų tikrino.

2025 m. rugpjūčio 22 d. nukentėjusioji S. S. parodė, kad 2025 m. birželio 1 d., sekmadienis, rytas, išvažiavo jai priklausančiu automobiliu „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su tėvu R. B. iš jo namų, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Viskas vyko įprastai, važiavo tiesiai minėta gatve, link Medelyno mikrorajono, pas savo sesę. Buvo sekmadienis, eismas neintensyvus, automobilių buvo itin mažai. Gatvėje leistinas greitis nedidelis, todėl neskubėdama važiavo link Šiaulių Respublikinės ligoninės, kai pamatė dideliu greičiu į ją atvažiuojantį kitą automobilį – juodos spalvos „BMW“. Suprato, kad turi reaguoti staigiai, bet trauktis neturėjo kur, nes kitoje eismo juostoje buvo automobilis, todėl pradėjo stabdyti, bet buvo per vėlu, nes „BMW“ nestabdė. Įvyko susidūrimas. Smūgis buvo labai stiprus, todėl jos automobilis trenkėsi į kitoje eismo juostoje važiuojantį automobilį. Smūgio metu ir po jo, sąmonės ji nebuvo praradusi, Po susidūrimo sprogo automobilyje oro pagalvės, pajuto ne tik smūgį, bet ir skausmą. Pamatė, kad jos ranka sužalota – atviras lūžis. Buvo labai sunerimus, visiškai nesuvokė, kokia situacija ir kokia tėčio būklė. Automobilyje buvo tikras chaosas, sprogus oro pagalvėms, abu su tėčiu sėdėjo savotiškoje migloje ir iš pradžių pamanė, kad automobilis dega. Pasakė tėčiui, kad atsisegtų saugos diržus ir liptų iš automobilio. Išlipus, paklausė tėčio, ar jam nieko nenutiko, ar viskas gerai, niekas nelūžo. Praeiviai, kiti eismo dalyviai, stengėsi jiems padėti. Prie jos priėjo kažkoks vyras, įmobilizavo jos ranką turniketu. Ranka stipriai kraujavo. Ji paprašė, kad kuo greičiau iškviestų greitosios medicinos pagalbos ekipažą, nes jautė labai didelius skausmus. Kitų asmenų, susijusių su įvykių, ji negali įvardyti. Atvykę medikai išsivežė ją į ligoninės priimamąjį. Po šio įvykio turi daug sveikatos problemų, intensyvų gydymą, nedarbingume buvo iki rugpjūčio 11 d., ir panašu, kad gydymas vis dar vyks, nes šiuo metu eina į pradines reabilitacijas. Per šį laiką turėjo jau tris sudėtingas operacijas, su pilna nejautra, laukia ketvirtoji operacija, nes situacija itin sudėtinga, po jos seks ilga reabilitacija. Neaišku, kada vėl galės gyventi pilnaverti gyvenimą. Patirtą turtinę ir neturtinę žalą, šiuo metu vertina apie 20-30 tūkstančių eurų. Civilinio ieškinio tvarka jai išaiškinta, jį pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje. Protokole surašytas teisingai, visi pateikti jos duomenys yra teisingi, jos teisės ir pareigos jai išaiškintos, esmę supranta. Fiziškai pasirašyti negali (2 t., b. l. 7-9).

2025 m. spalio 23 d. nukentėjusioji S. S. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota, nedarbingume buvo iki 2025 m. rugpjūčio 10 d., tačiau dar vis dėl rankos lanko reabilitaciją, laukia dar viena rankos operacija, kuri bus atlikta 2026 m. sausio 22 d. Pirma rankos operacija buvo atlikta VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, iš karto po eismo įvykio, antra operacija buvo atlikta VšĮ Lazdynų ligoninėje, po jos 9 savaites buvo sugipsuota ranka. 2025 m. rugpjūčio 1 d. buvo atlikta dar viena operacija Lazdynų ligoninėje. Dėl rankos lankėsi Vilniaus Šeškinės poliklinikoje, VšĮ Kauno Gijos klinikoje, VšĮ Kauno klinikose. Reabilitaciją tęs iki operacijos, nes reikia palaikyti riešo judesį. Mano jos gydymas tęsis dar ilgai. Dėl sužalojimo masto nustatymo į nepriklausomą ekspertą nesikreipė, lankosi tik pas gydytojus. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tokia specialisto išvada netenkina. Nori, kad būtų paskirta papildoma užduotis atlikti tyrimą iš papildomų medicininių dokumentų, nes mano, kad jai padarytas sunkus sužalojimas. Lietuvos draudimas vakar išmokėjo draudimo išmoką, bet tokia suma tikrai netenkina. Reikš civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra 30000 eurų. Automobilio rinkos vertė yra didesnė, nei išmokėjo draudimas, be to reikalingi įvairūs vaistai, tai bus pateiktas civilinis ieškinys ir dėl turtinės žalos. Tėvo R. B. sužalojimus, patirtus eismo įvykio metu, nufotografavo sesuo, kai pasirodė mėlynės, gal po savaitės. Jam niekas nelūžo, o mėlynės galimai atsirado nuo saugos diržo. Būsima operacija yra būtina, nes jos nepadarius, rankos riešas bus nevaldomas, ranka tiesiog nulinks ir ji jos iš vis negalės valdyti. Operacijos metu gydytojai lyg planuoja iš dubens kaulo imti dalį kaulo ir atstatyti papildomai sutrumpinto kaulo dalį, nes dabar vienas iš kaulų sutrumpintas 5 centimetrais. Planuoja pjauti stipinkaulį, kuris yra ilgesnis. Tai rimta operacija. Dar nori papildyti, kad riešą ji gali palenkti tik žemyn, o atgal nesilenkia, nors pakartotiną reabilitaciją lanko jau du mėnesius. Patikrinus rankos jėgą – nulis. Dėl sužalotos rankos fiziškai ji pasirašyti negali (2 t., b. l. 10-12).

2025 m. liepos 8 d. nukentėjusysis R. B. parodė, kad buvo šiais metais, tėvo diena, sekmadienis, tiksliai dienos nepasakys, bet pas jį buvo atvykusi dukra S. S. jai priklausančiu automobiliu. Turėjo vykti pasiimti kitą jo dukrą V., į Medelyno mikrorajoną. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai, link Šiaulių Respublikinės ligoninės, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pamatė automobilį, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tiesiai priešais juos. Manė, kad jis spės prasilenkti, tačiau jis kaktomuša trenkėsi į jų automobilį. Prisimena, kad po eismo įvykio dar sėdėjo automobilyje, o po to neprisimena nieko, atsigavo tik ligoninėje. Nieko papasakoti daugiau negali, nes neprisimena. Iš namiškių pasakojimų – buvo nedelsiant pristatytas į ligoninę. Po šio eismo įvykio jam pašlijo sveikata, skauda iki šiol nugarą, nebetoks aktyvus kaip įprastai. Šiuo metu jaučiasi patenkinamai. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (2 t., b. l. 135-138).

2025 m. birželio 1 d. nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2025 m. birželio 1 d., apie 10.55 val., jis važiavo broliui D. S., priklausančiu automobiliu „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Išvažiavo iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės automobilių stovėjimo aikštelės, V(duomenys neskelbtini) g. Jis vairavo, o šalia jo keleivio pusėje sėdėjo jo dukra K. S.. Jis buvo jau ties įvažiavimu į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninę, važiavo apie 30-40 km/h greičiu, kai tuo metu pastebėjo, kad pro jį kažkas kaip ir praskrido, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir jį pralenkdamas. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)., važiavo automobilis „Citroen“, mėlynos spalvos ir jis pamatė abiejų automobilių susidūrimą priešpriešais. Į jo vairuojamą automobilio kairę pusę atsitrenkė „Citroen“. Ar atsitrenkė „BMW“, jis nežino, nebesuprato. Po smūgio jo dukra patyrė šoką. Iš „BMW“ vairuotojo pusės išlipo jaunuolis, kuris paskui prisistatė policijos pareigūnams. Automobilį „Citroen“ vairavo moteris, kurią išsivežė medikai. Jis eismo įvykio metu nesužeistas, jo dukra taip pat nesužeista, tik abu patyrė didelį išgąstį, į medikus nesikreipė. Policijos pareigūnus ir medikus iškvietė pašaliniai asmenys. Registratoriaus automobilyje nėra. Daugiau šiuo metu paaiškinti nieko negali (2 t., b. l. 163-164).

2025 m. rugsėjo 29 d. liudytoja V. K. parodė, kad 2025 m. birželio 1 d., galėjo būti 10.00-11.00 val. ryto, pas ją turėjo atvažiuoti jos tėtis R. B. ir sesuo S. S.. Ji buvo Medelyno mikrorajone, ketino važiuoti į kapines. Laukė sesers skambučio, kad jau atvyko, tačiau sesuo paskambinusi pasakė, kad su tėčiu papuolė į eismo įvykį, kurio metu abu nukentėjo. Ji nedelsdama nuvyko į ligoninės priimamąjį. Po apžiūros tėtį paleido namo gydytis ambulatoriškai, nes tada jokių rimtų sužalojimų jam nenustatė. Sesuo pasiliko stacionariam gydymui, nes jai buvo lūžusi ranka. Ji tėtį parvežė į namus, Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ir juo visą laiką rūpinosi, nes pats jis jau senyvo amžiaus, pasirūpinti savimi darosi vis sudėtingiau. Tądien, kai grįžo, jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, bet jis skundėsi krūtinės skausmais, buvo išsigandęs, miegas sutrikęs, todėl ji juo rūpinosi kiekvieną dieną. Po kurio laiko, jam ant krūtinės pradėjo ryškėti kraujosruvos, pasidarė didelės mėlynės, skausmas tik didėjo. Jo kūną fotografavo 2025 m. birželio 14 d., pasidalino foto nuotraukomis su seserimi. Gydėsi savarankiškai, įvairiais tepalais, vaistais nuo skausmo, tačiau į gydytoją daugiau nesikreipė. Po kurio laiko praėjo skausmai ir dingo kraujosruvos. Minėtas foto nuotraukas pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šiuo metu tėčiui jau nebeskauda krūtinės srities ir jaučiasi gerai. Apie įvykį žino tiek, kiek pasakojo tėtis ir sesuo (2 t., 174-179).

2025 m. spalio 22 d. specialistas T. Š. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: gali paaiškinti, kad remiantis R. B., g. 1932 m., turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes atliko tyrimą ir surašė specialisto išvadą Nr. G 629/2025(04). Į jam pateiktą klausimą Nr. 1. Ar galėjo ant R. B. kūno vėliau po eismo įvykio atsirasti kraujosruvos, kurios užfiksuotos nuotraukose? Peržiūrėjęs pateiktas dvi spalvotos fotonuotraukos pavadinimais „IMG_20250614_124815(1).jpg“ ir „IMG_20250614_124902.jpg“ be identifikacinių duomenų, gali atsakyti, kad fotonuotraukoje „IMG_20250614_124815(1).jpg“ užfiksuotas asmens liemens priekinio paviršiaus atvaizdas (be drabužių, su baltomis sauskelnėmis) nuo pečių iki klubų sąnarių aukščio, be identifikacinių duomenų, be mastelio, be pilnai užfiksuoto asmens veido. Fotonuotraukoje "IMG_20250614_124902.jpg“ užfiksuotas asmens liemens priekinio ir dalinai kairiojo šoninio paviršių srities atvaizdas (be drabužių, su baltomis sauskelnėmis), nuo pečių iki klubų sąnarių aukščio, juosmens kairės pusės sritis dalinai pridengta su plaštaka-riešu-dilbiu. Fotonuotraukose stebimas netaisyklingos formos spalvinis asmens kūno pakitimas krūtinės priekinėje-kairėje šoninėje dalyse ir kairio klubo srityje, be mastelio. Fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymu gyvų asmenų tyrimai vien tik iš fotonuotraukų, kuriose matomi galimi sužalojimai, žmogaus kontūrų schemų, kuriose ne specialisto (ne gydytojo) pažymėti ir (arba) aprašyti galimi sužalojimai, neatliekami. Į klausimus Nr. 2. Jei taip tai po kiek laiko? 3. Ar kraujosruvų atsiradimas po kurio laiko priklauso nuo audinių pažeidimo (giluminių audinių pažeidimas ar paviršinis pažeidimas)? Gali atsakyti, kad teoriškai kraujosruvos formuojasi esant kraujagyslių vientisumo pažeidimui, kuomet pro atsiradusią kraujagyslės sienelės pažaidą kraujas išsilieja į aplinkinius kūno audinius. Šis procesas vyksta nuo kraujagyslės vientisumo pažeidimo atsiradimo iki kol kraujas per šią pažaidą tekėti sustoja. Kraujosruvos intensyvumas/dydis priklauso nuo pažeidimo dydžio, kraujagyslės tipo, skersmens, kraujavimo lokalizacijos, intensyvumo, minkštųjų audinių būklės, anatominių šios srities savybių, kraujo krešumo, individualių organizmo savybių. Kraujavimo poodiniuose minkštuosiuose audiniuose vizualinė išraiška yra stebima kraujui persišvietus per odą, kas konkrečiu atveju yra individualu kiekvienam asmeniui bei gali būti ir praėjus kuriam tai laikui nuo kraujavimo pradžios, tiksliai pasisakyti (minučių, valandų tikslumu) nėra galimybės (2 t., b. l. 181-182).

2025 m. birželio 3 d. įtariamasis L. K. parodė, kad jo teisės jam yra išaiškintos, teisės dėl gynėjo taip pat yra išaiškintos, priklausomybių ar psichiatrijos įskaitose nėra registruotas, sunkių galvos traumų nėra turėjęs, savo veiksmus supranta pilnai. Su jam pateiktu įtarimu susipažino, jo esmę supranta. Dėl jam pareikšto įtarimo nori paaiškinti, kad 2025 m. gegužės 31 d. buvo (duomenys neskelbtini), su draugais. Vakare vartojo alkoholinius gėrimus: alų ir degtinę. Vakarėlis tęsėsi iki maždaug 4 val. ryto. Nežino kiek tiksliai valandų buvo miegojęs ir pailsėjęs, bet ryte jautėsi gana blaivus, aplinkoje koordinavosi, mintys buvo aiškios ir švarios. 2025 m. birželio 1 d. turėjo su drauge vykti į renginį, kuriam buvo iš anksto įsigiję bilietus, todėl nutarė iš Ž. vykti į Šiaulius, į namus. Jautėsi blaivus. Parvažiavo į Šiaulius per G., vyko į savo namus per (duomenys neskelbtini) gatves, kurioje ir įvyko šis eismo įvykis. Jis ir pats neprisimena, kas tiksliai įvyko, nes patyrė didelį šoką, stresą, susijaudinimą, emocijas. Neprisimena, kad būtų daręs lenkimo manevrą, tačiau suvokia, kad tokį veiksmą galėjo padaryti, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu. Po to susidūrimo, jis iš karto išlipo iš savo automobilio, pribėgo prie „Citroen“ automobilio, kuriame buvo asmenų, ir norėjo kuo nors padėti, tačiau gatvėje buvę asmenys jį atitraukė nuo to automobilio. Iš pradžių nematė, kad susidūrime buvo ir kitas automobilis „Peugeot“. Jis iškarto suprato, kad padarė didelę klaidą. Po akimirkos atvyko policijos pareigūnai. Jis nieko neneigė, iš karto pasakė, kad dėl sukelto eismo įvykio yra kaltas, neturėjo jokių ketinimų bėgti, slėptis ar meluoti. Pasakė, kad buvo vartojęs alkoholį, bet praradęs laiko nuovoką, pasakė, jog vartojo prieš valandą, nors iš tikrųjų vartojo naktį. Vykdė visus pareigūnų jam sakomus reikalavimus. Jis visiškai sutinka su kalte, kad yra atsakingas už sukeltą eismo įvykį, apgadintą svetimą turtą bei sutrikdytas kitų asmenų sveikatas. Yra pasiruošęs atlyginti padarytą visą žalą, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Suvokia, kad jie buvo neteisingi ir neteisėti, nėra linkęs į nusikalstamumą, nežino kodėl šitaip neapdairiai pasielgė, neketina ateityje panašiai elgtis. Ankščiau vieną kartą turėjęs reikalų su policija, bet tai buvo prieš keletą metų, niekada neturėjo nei minčių nei noro, trikdyti kažkieno sveikatą ar apgadinti kažkieno turtą. Su savo kalte sutinka visiškai, nuoširdžiai gailisi (3 t., b. l. 10-13).

2025 m. rugsėjo 8 d. įtariamasis L. K. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą jis buvo supažindintas, kuo įtariamas supranta, prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Kaip minėjo pirminėje apklausoje, 2025 m. birželio 1 d., ryte, tarp 10.00 ir 11.00 val., būdamas dar pagiringas iš vakaro, iš (duomenys neskelbtini), turėjo grįžti į Šiaulių m. Jautėsi gana blaivus, aplinkoje koordinuotas, mintys buvo aiškios ir švarios, nutarė važiuoti su jam priklausančiu automobiliu „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į namus, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Namo važiavo per Šiaulių mieste esančias (duomenys neskelbtini) gatves, kurioje ir įvyko šis eismo įvykis. Jis neprisimena, kas tiksliai įvyko, bet jis nutarė lenkti priešais buvusį „Peugeot“ automobilį. Nežino kodėl lenkė, gal dėl to, kad jis rodė posūkį į kairę pusę, kur galima įvažiuoti į ligoninės teritoriją, nepasakys, neįsidėmėjo. Pradėjęs lenkimo manevrą, priešais pamatė „Citroen“ automobilį su kuriuo susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo jis iš karto išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir ketino kuo nors padėti kitiems eismo dalyviams, bet kiti buvę asmenys gatvėje jam neleido. Apsižvalgęs suprato, kad dėl jo kaltės įvykusiame eismo įvykyje nukentėjo ne tik jo automobilis, bet dar du automobiliai su kitais asmenimis. Suprato, kad padarė didelę klaidą. Po akimirkos atvyko ir policijos pareigūnai, jis nieko neneigė, iš karto pasakė, kad dėl sukelto eismo įvykio yra kaltas. Jis neturėjo jokių ketinimų bėgti, slėptis ar meluoti, pasakė, kad buvo vartojęs alkoholį iki paryčių, tačiau tuo metu nesijautė neblaivus. Vykdė visus pareigūnų reikalavimus ir visiškai sutinka su kalte, kad yra atsakingas už sukeltą eismo įvykį, apgadintą svetimą turtą bei sutrikdytas kitų asmenų sveikatas. Yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Suvokia, kad jo veiksmai buvo neteisingi ir neteisėti, nėra linkęs į nusikalstamumą, pasielgė neapdairiai, dėl šio eismo įvykio jis labai apgailestauja, nuoširdžiai gailisi. Ankščiau buvo vieną kartą turėjęs reikalų su policija, bet tai buvo prieš keletą metų. Niekada neturėjo jokių ketinimų trikdyti kažkieno sveikatą ar sugadinti kažkieno turtą. Jaučia nusivylimą (3 t., b. l. 20-23).

2025 m. lapkričio 21 d. įtariamasis L. K. parodė, kad galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybė alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi, į narkologinę centro įskaitą neįrašytas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo įtariamas suprato, prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Apie tai jau davė pilnus ir išsamius parodymus ir jų keisti neketina. Prisipažįsta, kad 2025 m. birželio 1 d., ryte tarp 10.00 ir 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo jam priklausantį automobilį „BMW 530D“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys. Dėl savo veiksmų labai gailisi (3 t., b. l. 30-32).

2025 m. rugsėjo 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš L. K. paimtas automobilio „BMW“ registracijos liudijimas Nr. K (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 33-36).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW 530D“ kaina Lietuvoje 3450 eurų (su PVM) (1 t., b. l. 124).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo L. K. parodymai bei visiškas kaltės pripažinimas, nukentėjusiųjų S. S., R. B., S. S. parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog L. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,15 promilių girtumas), vairuodamas automobilį „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 1.1, 9, 14, 119, 127, 128, 136.3 punktų reikalavimus, kirsdamas siaurą ištisinę linija, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 1.1 punktas), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Citroen Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivios S. S.; po susidūrimo automobilis „Citroen Picasso“ atsitrenkė į automobilį „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivaus S. S., o šis kliudė apšvietimo stulpą, dėl ko nukentėjusiajai S. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio distalinių dalių atvirus lūžius, dešinio riešo mėnulio – laivelio raiščio plyšimą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. B.. Todėl kaltinamojo L. K. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismo posėdžio metu kaltinamojo L. K. mama A. K. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje dalis nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nesunkų nusikaltimą padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1, 2 bei 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas.

Teismo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja tiek formalios, tiek neformalios sąlygos atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis L. K. laikomas neteistu (3 t., b. l. 59-62), šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 66-81), dirbantis (3 t., b. l. 83-84). Teismo posėdyje L. K. savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, kad dėl to gailisi, savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila. Kaltinamojo L. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad L. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje L. K. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo mama A. K.. Teismo posėdyje A. K. paaiškino, jog sūnus pasipasakojo apie įvykį, netrukus po jo. Sūnus labai apgailestauja ir pergyvena dėl įvykio. Pripažįsta padaręs didelę klaidą ir daugiau jos nebeketina kartoti. Jie su sūnumi yra pakankamai artimi. Nors sūnus ir gyvena ne kartu, tačiau jie vienas kitam skambina beveik kiekvieną dieną. Sūnus beveik kiekvieną savaitgalį pas ją atvažiuoja į svečius, padeda buityje. Mano, kad galės sūnui daryti teigiamą įtaką.

Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad A. K. su L. K. sieja glaudus ryšys. A. K. asmenybė taip pat vertinama teigiamai (3 t., b. l. 201-210), todėl apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką L. K. siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant A. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dviejų metų terminui, perduodant A. K. atsakomybėn, be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. L. K. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 1.1, 9, 14, 119, 127, 128, 136.3 punktų reikalavimus, tai yra, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,15 promilės girtumas, nepasirinko saugaus greičio, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė transporto priemonės, kirsdamas siaurą ištisinę linija, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, dėl ko po susidūrimo buvo kitiems eismo įvykio dalyviams buvo sukeltas fizinis skausmas bei nesunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas turtas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,15 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 5 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. birželio 3 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). L. K. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis priklauso kaltinamajam, todėl esant nustatytoms aplinkybės L. K. taikoma baudžiamoji priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo įrankį – automobilį „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Leisti L. K. pasiimti iš automobilio „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo paliktus asmeninius daiktus.

Kaltinamajam L. K. skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (3 t., b. l. 36-49), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji S. S. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama solidariai iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir L. K. priteisti 256,68 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 21696,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš kaltinamojo L. K. priteisti turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuketėjusioji parodė, kad ji savo civilinio ieškinio reikalavimus palaiko, patvirtino, jog gavo iš AB „Lietuvos draudimas“ 8304,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad jau po ieškinio teismui pateikimo, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2026 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą papildomai draudimo išmokai išmokėti – 2549,67 Eur. Kadangi gavo papildomai 2076 Eur neturtinės žalos, tai šioje dalyje ieškinio reikalavimą mažina iki 21696 Eur. Turtinį reikalavimą mažina iki 47,68 Eur (nepagristai atsisakytos kompensuoti išlaidos).

Nors AB „Lietuvos draudimas“ nepripažino nukentėjusiosios patirtų 47,68 Eur išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su eismo įvykiu, tačiau teismas mano, kad toks sprendimas nėra pagrįstas. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai po tiek operacijų, po kurių vis dar nepavyksta pasiekti teigiamų rezultatų, būtina stiprinti organizmą maisto papildais ir vitaminais, be to, patiriant stresą reikalingi ir raminamieji vaistai, ateityje numatyta dar viena operacija, todėl manyti, jog tokios išlaidos tiesiogiai nesusijusios su įvykiu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiosios S. S. reikalavimą dėl 46,68 Eur turtinės žalos atlyginimo ir jis priteistinas solidariai iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir L. K..

Nukentėjusioji S. S. pareiškė 21696 Eur reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš kaltinamojo ir civilinės atsakovės.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji S. S. grindžia fiziniais sužalojimais, jų pasekmėmis bei sukeltais dvasiniais išgyvenimais. Nukentėjusiosios gydymo procesas nėra pasibaigęs ir tapo žymiai sudėtingesnis dėl išsivysčiusių komplikacijų: nustatyta sunki komplikacija – pseudoartrozė – nesuaugęs kaulas po lūžio, kaulas yra netaisyklingoje padėtyje, todėl yra būtinybė atlikti ketvirtą operaciją. Vienintelis būdas atkurti rankos funkciją yra operacinis gydymas – stipinkaulio reosteosintezė ir kortikospongioplastika (kaulo plastika), dėl ko nukentėjusioji patirs papildomą fizinį skausmą.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo L. K. nusikalstamos veikos nukentėjusioji S. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata neabejotinai sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, kuris iki šiol nesibaigė, nes reikalinga papildoma operacija, sužalotos rankos funkcija iki šiol nėra atsistačiusi. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji S. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Šioje byloje nustatyta, kad dėl L. K. padaryto nusikaltimo S. S. buvo nesunkiai sužalota, nuketėjusiajai nustatyti – dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio distalinių dalių atviri lūžiai, dešinio riešo mėnulio – laivelio raiščio plyšimas. Dėl šiuo metu esamų potrauminių liekamųjų padarinių S. S. iki šiol dalinai nevaldo dešinės rankos riešo, dėl to laukia dar viena operacija, tačiau medikai prognozuoja, jog pilna funkcija niekada nebeatsistatys. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji patyrė žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei. Šioje byloje kilusios pasekmės nėra lengvos, reikalaujančios ne tik pačios S. S. pastangų reabilitacijose, bet ir finansinių galimybių jas lengvinti, nukentėjusiosios patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai yra akivaizdi. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016).

Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Tuo pačiu pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis L. K. eismo įvykio metu buvo neblaivus, neatsargiu nusikaltimu nukentėjusiajai padaryta žala, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tris operacijas bei reabilitacijas, laukia ketvirta operacija, ji dalinai nevaldo dešinės rankos riešo, visiškos funkcijos atsistatymas neprognozuojamas, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (jauno amžiaus, yra dirbantis ir darbingas), vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siekiant nukentėjusiajai nors kažkiek kompensuoti patirtus išgyvenimus, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, solidariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios naudai priteistina papildomai 5000 Eur neturtinės žalos.

Taip pat priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė 3059,96 Eur išlaidas dėl jai teisme teiktos advokato teisinės pagalbos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamąjį šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstant kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, 3059,96 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo.

L. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (voke Nr. 2, prisegtame prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“.

Automobilio „BMW 530 D“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (voke Nr. 3, prisegtame prie bylos viršelio), perduotinas kartu su automobiliu „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti V. K. (1 t., b. l. 112-115), paliktinas jos neribotai nuosavybei.

2. Automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti S. S. (1 t., b. l. 117-120), paliktinas jo neribotai nuosavybei.

3. Vokas su proceso dalyvių asmens duomenimis, 1 vnt. (prisegtas prie bylos viršelio), paliktinas prie bylos, kaip baudžiamosios bylos dalis.

4. Vokas Nr. 1, su 3 vnt. kompaktinių diskų (prisegtas prie bylos viršelio), paliktinas prie bylos, kaip baudžiamosios bylos dalis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviejų) metų terminui be užstato. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2025 m. birželio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

L. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, L. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“.

Automobilio „BMW 530 D“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti kartu su automobiliu „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Leisti L. K. pasiimti iš automobilio „BMW 530 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo paliktus asmeninius daiktus.

Priteisti solidariai iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,68 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 68 ct) turtinės žalos ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo, nukentėjusiosios S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3059,96 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt devynis eurus ir 96 ct) teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiosios S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti V. K., palikti jos neribotai nuosavybei.

2. Automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti S. S., palikti jo neribotai nuosavybei.

3. Voką su proceso dalyvių asmens duomenimis, 1 vnt., palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos dalį.

4. Voką Nr. 1, su 3 vnt. kompaktinių diskų, palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos dalį.

Išaiškinti L. K., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. K., kad ji, būdama laiduotoja turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.