Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Pašilio, Virginijos Liudvinavičienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria kaltinamasis V. Š. atiduotas į ekspertizės įstaigą stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje be kitų kaltinamųjų, V. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 206 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo V. Š. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją sekančiai: V. Š. atiduoti į ekspertizės įstaigą - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių (Aušros g. 30, Utena) stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui ir laikyti ten iki ekspertinio tyrimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 (du) mėnesius. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616 patvirtintas „Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja Teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo tvarką. Šio aprašo V skyriuje aprašyta ekspertizių organizavimo ir atlikimo tvarka, VII skyrius reglamentuoja ekspertizės rezultatų įforminimą, Aprašu išskiriami du etapai – tyrimo atlikimas ir tyrimo rezultatų įforminimas. Anot gynėjo, asmuo, kurio atžvilgiu yra priimta teismo nutartis atlikti psichiatrinę ekspertizę nedalyvauja tyrimo rezultatų įforminime, bei šių rezultatų pateikimo teismui procese;

4.2. šioje baudžiamojoje byloje 2019 m. gegužės 19 d. V. Š. yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Per penkis baudžiamojo proceso šioje byloje metus, V. Š. nebuvo pažeidęs jam skirtos kardomosios priemonės, dėl jo kaltės nebuvo sutrikdytas ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme. Todėl, gynėjo įsitikinimu, akivaizdu, kad šis kaltinamojo V. Š. teisių ir laisvių apribojimas yra pakankamas užtikrinant sklandžią baudžiamojo proceso eigą;

4.3. 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi kaltinamojo teisės ir laisvės buvo suvaržytos neproporcingai didele apimtimi. Pirmos instancijos teismas priėmė nutartį, kuria jo buvimas ekspertinėje įstaigoje buvo apibrėžtas nurodant terminą „iki ekspertizės akto pateikimo teismui“. Toks formuluotės turinys sudaro prielaidas kaltinamojo V. Š. teisių pažeidimui, tai yra, būti laikomam ekspertinėje įstaigoje ilgiau, nei būtina pačiam ekspertiniam tyrimui atlikti, ir tai turėtų būti vertinama V. Š. taikomos procesinės prievartos priemonės šioje byloje kontekste. Kaltinamasis V. Š. nedalyvauja tyrimo duomenų įforminime surašant ekspertizės aktą, tuo labiau nedalyvauja ir išsiuntimo ekspertizės teismui procese, kuris yra daugiau administracinio pobūdžio veiksmais, niekaip neįtakojamas V. Š. veiksmų;

4.4. V. Š. jau penkerius metus yra taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, todėl jo izoliavimas ekspertinio tyrimo institucijoje ilgiau nei tai būtina tyrimo atlikimui prieštarautų proporcingumo principui, įtvirtintam tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai praktikai dėl teisėto ir būtino laisvės apribojimo.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Ž. Kalinausko skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. Š. gynėjo skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė laikyti kaltinamąjį V. Š. ekspertizės įstaigoje iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip 2 (du) mėnesius. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

7. BK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. To paties straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Į ekspertizės įstaigą gali būti atiduotas ir kaltinamasis.

8. Būtina atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, pakankamumas. Šiuo atveju baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad V. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, specialisto išvadose ir kitoje bylos medžiagoje.

9. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamajam V. Š. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi, atsižvelgiant į byloje turimus duomenis apie kaltinamajam nustatytas diagnozes ir teismo eksperto S. S. teisiamojo posėdžio metu išsakytą rekomendaciją, buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Kaltinamojo gynėjas skundu neginčija apygardos teismo sprendimo atiduoti kaltinamąjį V. Š. į ekspertizės įstaigą stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui, tačiau nesutinka, kad kaltinamasis šioje įstaigoje turėtų būti laikomas iki ekspertizės akto pateikimo teismui. Kaltinamojo gynėjo teigimu, ekspertizės atlikimas ir jos rezultatų fiksavimas ekspertizės akte yra du skirtingi etapai ir kaltinamojo laikymas ekspertizės įstaigoje pradėjus fiksuoti ekspertizės rezultatus, yra nebūtinas ir pažeidžia jo teises.

10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-616 „Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ I skyriaus 3.2 punkte numatyta, jog Teismo psichiatrijos ekspertizė – tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichiatrijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Iš esmės tokia pati ekspertizės sąvoka pateikiama ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme, ir ji suponuoja išvadą, kad ekspertizė yra laikoma pabaigta ne kai su tiriamuoju yra atlikti ekspertiniai tyrimai, bet kai yra surašomas ekspertizės aktas. Nei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme, nei Apraše nenurodoma, kad ekspertizės atlikimas ir jos rezultatų fiksavimas yra atskirti etapai, turintys aiškiai apibrėžtą pradžią ir pabaigą. Priešingai, iš aukščiau nurodyto ekspertizės apibrėžimo galima daryti išvadą, kad nors tyrimų atlikimas ir jų rezultatų fiksavimas ir yra atskiros ekspertizės tyrimo dalys, tačiau ekspertizės atlikimas yra vientisas procesas, užbaigiamas ekspertizės akto surašymu. Minėtuose dokumentuose nėra nurodoma, jog po ekspertinių tyrimų atlikimo pradėjus fiksuoti ekspertizės rezultatus, tiriamajam nebegalima atlikti jokių tyrimų, kaip ir nereglamentuojama, jog ekspertizės rezultatai gali būti pradėti fiksuoti tik po visų tyrimų tiriamajam atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad BK 141 straipsnio nuostatos šios procesinės prievartos priemonės pabaigą taip pat sieja ne su ekspertinių tyrimų atlikimo pabaiga, bet su ekspertizės akto pateikimu teismui. Kitu atveju, tai yra nesulaukus kol bus surašytas ekspertizės aktas, iš ekspertizės įstaigos galėtų būti paleisti dėl savo psichinės būklės pavojingi visuomenei (ir galimai sau) asmenys, taigi tai neatitiktų nei paties kaltinamojo, nei visuomenės intereso būti apsaugotiems nuo pavojingų veikų.

11. Pažymėtina, kad aptariama baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė yra laikino pobūdžio, atidavimas į ekspertizės įstaigą kaltinamajam nustatytas ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių terminui. Taigi, nors skiriant procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą ir numatyta, kad joje jis bus laikomas iki ekspertizės akto pateikimo teismui, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis nei du mėnesiai, nebent būtų pagrindas tokį terminą pratęsti baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam nustatytas atidavimo į ekspertizės įstaigą terminas yra proporcingas ir nepažeidžia jo teisių labiau, nei tai yra būtina siekiamam tikslui pasiekti. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad kaltinamajam šiuo metu yra taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir, kad kaltinamasis nepažeidžia jos sąlygų, kad jis dirba ir turi vaikų. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad kaltinamasis bus atiduotas ekspertams stebėti ne vienadieniam tyrimui, o ilgesniam laikotarpiui, todėl turi būti užtikrintas netrukdomas teismo paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimas, siekiant užtikrinti paties kaltinamojo dalyvavimą joje visą tam reikalingą laikotarpį. Nors kaltinamasis gali ir savanoriškai atvykti į ekspertizės įstaigą, tačiau jis bet kuriuo metu, taip pat ir ekspertams neatlikus jo išsamaus tyrimo, galėtų įstaigą bet kada palikti, o tai apsunkintų ekspertizės tinkamą atlikimą.

12. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad kaltinamajam nustatyta procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos įstaigą trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių skyrimo bei jų trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl ją keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 141 straipsnio 1 ir 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.