Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, nevedęs, vaikų neturi, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 13 d., apie 20.50 val., dirbdamas kavinėje „G.“, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia galva trenkė K. L. į nosies sritį, o po to kumščiu trenkė į K. L. veido sritį, tuo K. L. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, nosikaulių lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nukentėjusiajam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tokiu būdu I. S. nesunkai sutrikdė K. L. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jį padalinio kolega pakvietė padirbėti „grilistu“ į kitą padalinį, t. y. į „G.“ kavinę „A.“, kol ten kitas asmuo atostogaus. Atėjus į darbą, viskas vyko įprastai, buvo pasiruošimas darbui, nebuvo jokių konfliktų, bendravo su visais, jį ten ne vieną kartą buvo matę. Kadangi dirbo du „grilistai“ ir K. L. dirbo ne savo pozicijoje, kaltinamasis matė, kad maistas šąla, negalėjo to leisti, nusprendė pasakyti K., kad jis atsistotų į kitą poziciją. Tuo metu K. L. dirbo prie padažų, ruošė pusgaminius ir burgerius, pilstė padažus į padažines ir tai darė labai lėtai. Dėl to jis pastarojo paprašė, kad jis grįžtų į savo „bulvinuko“ poziciją, o pats pereitų į grilisto – burgeristo, nes nuo burgeristo labai priklauso, koks bus maisto atidavimo laikas. Tada K. L. ėjo iš galo, kai kaltinamasis pilstė padažus, užkliudė su alkūne jo ranką ir pasakė: „Aš juk tave buvau įspėjęs – atsargiau.“ Kadangi jis visiškai negirdi dešine ausimi (apie ką įspėja darbdavius kiekvieną kartą įsidarbinant kiekvienoje darbovietėje ir kas yra didelis trūkumas dirbant virtuvėje), dėl to gavosi mini žodinis konfliktas. Po susidūrimo alkūnėmis buvo išlietas padažas, dėl to jis jį išvalė ir metė popieriuką į konteinerį, bet per plauką nepataikė į šiukšliadėžę. Tuomet nusisuko ir pajuto, kad į jį atsitrenkė šiukšlė. Jam tuo metu buvo sunkus periodas – buvo labai nuvargęs dėl didelio darbo krūvio, nes dirbo be išeiginių, turėjo problemų su mergina, dėl to gavosi taip, kad labai susinervino ir pasakė K. L.: „Ką tu čia darai?“, į ką jam pastarasis kažką netinkamo pasakė. Dėl to kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir iš kaktos jam trinktelėjo. Tuo metu stovėjo vienas priešais kitą žingsnio atstumu. Jie abu yra vienodo ūgio, trenkė nukentėjusiajam į kaktą, kitur nebūtų pataikęs. Po to smūgio ant nukentėjusiojo nebuvo jokių žymių, kraujas jam nebėgo. Nurodė, kad jis augo Naujininkuose – šiukšlės metimas į žmogų laikomas orumo pažeminimu ir būtų tiesiog nepagarba viską taip paleisti. Tuo metu buvo morališkai labai išsekęs, dėl to nesuvaldė savęs. Tuomet K. L. jam trenkė delnu per veidą, dėl tokio nukentėjusiojo elgesio jis buvo pasimetęs ir tą nukentėjusysis matė, nukentėjusysis pasiūlė pasikalbėti po darbo, jis sutiko su šiuo pasiūlymu. Jie tada išsiskyrė, jis per gerą žingsnį atsitraukė nuo K. L. Tada dar vieną šiukšlę, kuri buvo jo rankoje, metė ir ji nukrito toliau nuo nukentėjusiojo, jis priėjo prie tos šiukšlės, pasilenkė ją pakelti. Tada K. L. vėl prisiartino prie jo, priėjo iš galo ir pradėjo mosikuotis, užsimojo, nematė delnu ar kumščiu buvo užsimojęs. Tuo metu jie buvo pusės žingsnio atstumu. Tuo metu kaltinamasis suprato, kad K. L. nori jam trenkti per galva delnu. Dėl savigynos reflekso kaltinamasis apsigynė – pasitraukė nuo jo smūgio, atsistojo ir trenkė jam dešine ranka vieną smūgį – kumščiu į akies sritį/kaktą. Tada pamatė, jog nukentėjusysis kelia ranką, ėjo link jo, kėlė ranką ir suprato, kad jam to neužteko, dėl to antrą kartą sudavė iš kairės rankos kumščio į nosį ir tada K. L. šiek tiek atsitraukė nuo jo, nuleido galvą, susiėmė už nosies. Nežino, kodėl antrą kartą nukentėjusysis K. L. kėlė ranką – ar norėdamas atkeršyti, ar gindamasis. Tuomet vyko konfliktas su kitais darbuotojais, jie ėmė jį gąsdinti, jis bandė su jais išsiaiškinti. Vėliau pribėgo kavinės administratorius, liepė išeiti. Nurodė, kad manė, jog nukentėjusiajam neužteko vieno smūgio, matė kaip jis kelia ranką, dėl to galvojo, kad jį (kaltinamąjį) atakuos. Po pirmo smūgio niekas iš darbuotojų į konfliktą nesureagavo – pribėgo darbuotojai tik pasibaigus konfliktui, jų niekas neišskyrė konflikto metu. Nukentėjusysis jam sudavė tik vieną smūgį delnu, daugiau suduoti nespėjo. Iš nukentėjusiojo pusės buvo provokacinis elgesys, tai lėmė visus jo suduotus smūgius. Gailisi dėl tokio savo elgesio, padarė išvadas dėl savo elgesio, t. y. dirbti tik pailsėjus, nesivelti į provokacijas, jei būtų muštynės, geriau jau būti sumuštam nei sužaloti kitą. Nurodė, kad turėjo sunkią vaikystę – augo Naujininkuose, įprato visuomet net po žodinio konflikto stebėti viską per petį; buvo patekęs į laikinus vaikų namus, dėl sunkaus elgesio buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę, yra buvęs ir resocializacijos centre. Nežino, ar jam buvo nustatyta kokia nors diagnozė. Įvykio metu buvo blaivus, nevartojo narkotikų, yra prieš alkoholį, tik rūko cigaretes ir geria kavą. Nurodė narkotinių medžiagų nevartojantis, tačiau prie progos, porą kartų per mėnesį rūko kanapes, tai jam padeda priimti geresnius sprendimus ir nusiraminti. Pripažįsta visus pareikštus civilinius ieškinius, tik dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nurodė, kad prašoma suma yra per didelė, sutiktų atlyginti mažesnę sumą (t. y. 1 000 Eur) per metus laiko (2 t., 61-68).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. birželio 3-4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti „G.“, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 103-104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 4017/2023(01) nurodyta, kad K. L. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL ŽK 2023 m. gruodžio 13 d., 22.37 val., Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Įvertinus sužalojimų makromorfologinį vaizdą, K. L. nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, pasisakyti, kuris pirmesnis nėra galimybės. Sužalojimai nustatyti visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių lūžių sveikata buvo sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai nosikaulių lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nebūdingi savęs žalojimui ir griuvimui. K. L. sužalojimų rankose, kurie galėtų būti padaryti kovos ar savigynos metu, nėra (1 t., b. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu pripažino pats kaltinamasis, be to, jis neneigė sudavęs abu smūgius nukentėjusiajam ir ikiteisminio tyrimo metu. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmą kartą apklaustas teisme kaltinamasis paaiškino, kad antrąjį smūgį, t. y. smūgį kumščiu į nukentėjusiojo veido sritį jis sudavė gindamasis nuo nukentėjusiojo, galutinai suformuluodamas savo poziciją teisme, kaltinamasis pripažino, jog pagrindo gintis jam nebuvo. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo bei liudytojų G. M., A. G. ir L. H. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu, pagal byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju kaltinamasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, esant būtinosios ginties situacijai ir (ar) provokuojančiam/rizikingam nukentėjusiojo elgesiui. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis pradėjo konfliktą ir šio konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodamas du smūgius, kurių antrasis buvo smarkus ir lėmė nukentėjusiam nustatyto sveikatos sutrikdymo mastą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį močiutės O. Š. atsakomybėn (2 t., b. l. 110-112).

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis I. S. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustatyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai: 1) Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 565,71 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57-60); 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 605,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 9-19); 3) nukentėjusysis K. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 32-42). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis I. S. su Vilniaus teritorine ligonių kasa sudarė 2024 m. rugpjūčio 29 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3490, kuria susitarė, kad PSDF biudžetui padarytą 565,71 Eur žalą kaltinamasis atlygins per 10 mėnesių (2 t., b. l. 95-96). Be to, kaltinamasis sudarė susitarimą ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi – buvo priimtas Sprendimas dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (Nr. (8.5E) VIA_SP6_), atlyginimo dalimis, pagal kurį kaltinamojo mokėtinos 605,50 Eur dydžio sumos mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2025 m. rugsėjo 30 d. (2 t., b. l. 99-100). Taigi kaltinamasis įsipareigojo atlyginti civiliniams ieškovams Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytą turtinę žalą. Nors su nukentėjusiuoju kaltinamasis nesudarė susitarimo dėl žalos atlyginimo dalimis, nepavykus susitarti dėl atlygintinos žalos dydžio, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė sutinkantis atlyginti nukentėjusiajam teismo priteistą žalą ir įsipareigojo ją atlyginti iš esmės per metus laiko. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, nustatyta, kad jis yra jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nors šiuo metu nedirba, teigia, jog aktyviai ieško darbo, kaltinamasis įprastai anksčiau nuolat dirbdavo, yra nevedęs, vaikų neturi, palaiko socialinius ryšius su savo šeima (daugiausia seneliais), yra neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas linkęs sumokėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų sudaryti susitarimai dėl žalos atlyginimo, įsipareigojo atlyginti žalą civiliniams ieškovams bei nukentėjusiajam. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindo teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog I. S. ateityje visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, kaltinamojo I. S. močiutė O. Š. yra brandaus, pensinio amžiaus, neteista, nebausta administracine tvarka. Iš kaltinamojo bei galimos laiduotojos pateiktų dokumentų ir paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad juos sieja tvirti, artimi, ilgalaikiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, pagarba bei pagalba santykiai. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamąjį ir jo močiutę sieja stiprus dvasinis ir emocinis ryšys, kadangi močiutė jį augino (atstovo motiną ir tėvą). O. Š. teigimu, ji gali daryti ir daro įtaką kaltinamojo (savo anūko) elgesiui, yra jam autoritetas, o kaltinamasis teisme patvirtino, kad atsižvelgia į O. Š. nuomonę, pasižada jos nenuvilti ir daugiau nenusikalsti, atlyginti padarytą žalą. Teismo vertinimu, O. Š. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, artimą ir ilgalaikį ryšį su kaltinamuoju bei tvirtą pasiryžimą teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį ateityje, sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamasis I. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 1 metams 6 mėnesiams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą O. Š., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal šiuo metu BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemonių rūšis, kaltinamajam netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones, tačiau I. S. išaiškinama, jog BK 245 straipsnyje numatyta atsakomybė už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. BK 245 straipsnio nuostatomis, tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Taigi nustačius, kad kaltinamasis I. S. nevykdo teismo nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo nustatyta tvarka, gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį.

Dėl K. L. civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. L. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos; taip pat pateiktas prašymas atlyginti 1 210 Eur nukentėjusiojo išlaidas už advokato pagalbą (1 t., b. l. 32-34; 2 t., b. l. 70-73)

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiajam K. L. dėl tyčinių kaltinamojo I. S. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jam nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizdą dešinės akies apatiniame voke ir nosikaulių lūžis, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nedelsiant buvo pristatytas į VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką“, kur jam buvo susiūta žaizda po akimi, po to nukreiptas į VšĮ „Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“, paskirtas gydymas, o 2023 m. gruodžio 29 d. atlikta nosies operacija, po ko nustatytas dar dviejų savaičių namų rėžimas, apribotas fizinis krūvis, paskirtas gydymas bei rėžimas. VSDFV pateiktais duomenimis, kurie sutampa su gydymo įstaigų pateiktais dokumentais ir specialisto išvada, dėl kaltinamojo veiksmų (sužalojimo) nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. sausio 9 d. (beveik mėnesį laiko). Be to, nukentėjusysis 2024 m. sausio 23 d. buvo nualpęs, po ko jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, apalpimas ir kolapsas.

Tiek iš pateiktų medicininių dokumentų, tiek ir iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų jis jautė skausmą ne tik įvykio metu ir iš karto po jo, tačiau ir vėliau, tęsiant gydymo procesą, teigia skausmą tebejaučiantis. Visą gydymo laiką nukentėjusysis turėjo nešioti nosies įtvarą, jam smarkiai kraujavo sužalota nosis. Nukentėjusiojo teigimu, jam iki šiol skauda nosį, sunku kvėpuoti, po operacijos nejaučia kvapų, jam negrįžtamai dingo uoslė. Teismas pastebi, jog byloje yra prieštaringi nukentėjusiojo teiginiai: viena vartus, nukentėjusysis teigia, kad jam negrįžtamai dingo uoslė, kita vertus, nurodo, jog uoslė pablogėjo, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo uoslė pablogėjo ir jis tebejaučia šios traumos pasekmes. Įvertinus tai, jog prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta darbo vietoje, nesant tam objektyvios priežasties, taip pat įvertinus padarytų sužalojimų pobūdį ir jų gydymo procesą, trukmę, darytina išvada, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį, pastarasis neabejotinai patyrė ne tik fizinius išgyvenimus bei nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę ir stresą (nerimą).

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, taip pat aplinkybę, jog padaryti sužalojimai neužkirto kelio nukentėjusiajam dėl jo sveikatos būklės atlikti karinę tarnybą, kaltinamojo finansinę padėtį (jauno, darbingo amžiaus; padarytos turtinės žalos bei nukentėjusiojo advokato išlaidų dydį), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo K. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus ir suformuotą teismų praktiką. Pastebėtina, jog teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 138 straipsnio 1 dalyje, paprastai priteisiamos sumos nuo 1 000 iki 4 000 Eur. Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas tolimesnis gydymas. Svarbu ir tai, kad suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis sutiko teismo priteistą nukentėjusiajam žalą atlyginti faktiškai per metus (ar ilgesnį laikotarpį), o nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad nukentėjusysis sutinka, jog žala jam būtų atlyginta per vienerius metus, kaltinamasis I. S. nukentėjusiajam priteistą 2 200 Eur neturtinę žalą privalo atlyginti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis, nukentėjusysis advokatui už suteiktas paslaugas sumokėjo 1 210 Eur, į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai (2 t., b. l. 70-73). Teismas sprendžia, kad pagrįstas ir tenkintinas nukentėjusiojo prašymas dėl jo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 225 Eur, t. y. advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą (2 t., b. l. 83-85).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį bei šiuo teismo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteistos sumos dydį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtuose vokuose saugomi du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti byloje.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas jo nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą I. S. atžvilgiu nutraukti.

Iš dalies patenkinti K. L. civilinį ieškinį ir priteisti iš I. S. K. L. naudai 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus) neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojant I. S. nukentėjusiajam K. L. priteistą žalą atlyginti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, žalos atlyginimą pervedant į K. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „S“.

Patenkinti K. L. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš I. S. K. L. naudai 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Patvirtinti I. S. ir Vilniaus teritorine ligonių kasos sudarytą 2024 m. rugpjūčio 29 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3490, kuria I. S. įsipareigojo PSDF biudžetui padarytą 565,71 Eur žalą atlyginti per 10 mėnesių nuo šios sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank”, po 56 Eur, pirmos įmokos suma – 61,71 Eur; mokėjimo paskirtis: „Žala PSDF biudžetui; mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas bei sutarties numeris“.

Patvirtinti I. S. susitarimą su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi – Sprendimą dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (Nr. (8.5E) VIA_SP6_), atlyginimo dalimis, pagal kurį I. S. 605,50 Eur dydžio sumos mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2025 m. rugsėjo 30 d.; iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos sumokant po 50 Eur, pradedant nuo 2024 m. spalio mėnesio ir paskutinį mėnesį – 2025 m. rugsėjo mėnesį – sumokant 55,50 Eur; gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282; sąskaitos Nr. LT77 7300 0101 2900 2656, AB „Swedbank”.

Išaiškinti I. S., kad nesilaikant nustatytos žalos atlyginimo dalimis tvarkos, 2024 m. rugpjūčio 29 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 3490 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Sprendimas dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (Nr. (8.5E) VIA_SP6_), atlyginimo dalimis, gali būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka.

Išaiškinti I. S., kad nustačius, jog nevykdoma ir /ar netinkamai vykdoma teismo nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo, gali būti sprendžiamas klausimas dėl I. S. baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 225 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš I. S. Valstybės naudai.

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje palikti saugoti prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtuose vokuose saugomus du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais.

Išaiškinti I. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai O. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.