Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-08-26 · Byla Nr. ATP-420-350/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-26
Bylos Nr.
ATP-420-350/2016
Teisminio proceso Nr.
4-11-3-00136-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio byla Nr. ATP-420-350/2016
Proceso Nr. 4-11-3-00136-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. rugpjūčio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. M. skundžiamu Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas 726 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėnesiams už tai, kad 2016 m. gegužės 14 d., 21 val. Visagine, T. prospekte, būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,14 prom.), vairavo automobilį VW „Passat“, v/n (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą, prašo jį pakeisti, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, jo padarymo metu, pripažino, gailisi. Teismo posėdyje priimant skundžiamą nutarimą nedalyvavo, nes dirbo užsienyje darbo sutarties pagrindu, pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Apie tai, kad turi pranešti teismui dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, policijos pareigūnai jo neinformavo, apie nedalyvavimo teisme pasekmes jam išaiškinta nebuvo. Nesutinka su teismo pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda, nes jis turi galiojančių nuobaudų už anksčiau padarytus nešiurkščius KET pažeidimus, kurie nekelia grėsmės eismo saugumui. Prašo atsižvelgti, kad dirba užsienyje, teisė vairuoti reikalinga vykstant automobiliu į Suomiją ir atgal.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į V. M. apeliacinį Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda individualizuota tinkamai, tenkinti apelianto V. M. apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. M. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo pateiktame skunde dėl šio pažeidimo nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Skunde apeliantas nurodo, kad nagrinėjant jo administracinę bylą pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, nes buvo išvykęs į užsienį, apie tai, kad turi pranešti teismui dėl nedalyvavimo teismo posėdyje policijos pareigūnai jo neinformavo, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad protokolo nuorašas apeliantui buvo įteiktas, jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, bei neatvykimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą pasekmės A. M. buvo išaiškintos ( b.l. 21,19,23). Tai reiškia, kad apie posėdžio vietą ir laiką jis buvo informuotas tinkamai, atidėti bylos nagrinėjimą ar kitokių rašytinių prašymų apylinkės teismui A. M. nepateikė, todėl byla jam nedalyvaujant išnagrinėta nepažeidžiant ATPK 272 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.

Už ATPK 126 straipsnyje 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą vairuotojams numatyta bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų, arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnyje nustatytos baudos skyrimo taisyklės nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Pažeidėjas nurodo, kad jis pažeidimo metu su pažeidimu sutiko, gailėjosi nusižengęs ir mano, kad teismas jo prisipažinimo nepagrįstai neįvertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, kad aptariamo pažeidimo padarymo aplinkybės nuo pat pradžių buvo aiškios, visi esminiai šį pažeidimą patvirtinantys duomenys buvo užfiksuoti ne apelianto, o jį nustačiusių policijos pareigūnų dėka. Šiuo atveju visiškai formalus A. M. deklaravimas, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi dėl jo, neturėjo jokios esminės įtakos pažeidimo išaiškinimui ir ištyrimui, todėl negalima tvirtinti, kad jis padėjo išaiškinti pažeidimą ir nėra pagrindo pripažinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skunde pažeidėjas nesutinka, kad teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, nes, apelianto įsitikinimu, jis anksčiau buvo baustas už nešiurkščius KET pažeidimus. Šie jo argumentai taip pat nepagrįsti. Iš byloje esančios pažymos apie apelianto anksčiau padarytus administracinius pažeidimus ir dėl jų priimtus sprendimus matyti, kad pažeidimo padarymo metu jis turėjo keturias galiojančias nuobaudas : 2015 m. spalio 25 d. baustas 14 eurų bauda už greičio viršijimą; 2016 m. balandžio 20 d. 14 eurų bauda už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą; 2016 m. balandžio 21 d. 14 eurų bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę be saugos diržų; be to tą pačią dieną A. M. buvo nubaustas 2 eurų bauda ir už tai, kad perėjo kelią ne per pėsčiųjų perėją ( b.l. 14-18). Minimos nuobaudos A. M. paskirtos už KET pažeidimus, todėl sunkinančia aplinkybe tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstai.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pažeidėjui paskirtos piniginės baudos dydis, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, artimi sankcijos vidurkiui, tokio dydžio nuobaudų skyrimą pirmosios instancijos teismas motyvavo, motyvai aiškūs ir išsamūs, su jais nesutikti skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. anksčiau baustas, padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir aukščiau paminėtų duomenų visumą laikytina, kad jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir nėra per griežta, švelninti paskirtą baudą ir trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.

ATPK 30¹ straipsnyje, kurį prašo taikyti apeliantas, nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje suformuota pozicija, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apelianto minima aplinkybė - kad teisė vairuoti reikalinga vykimui į darbą, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą.

Pabrėžtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Vien tik administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokį pažeidimą keliamų tikslų, tokia nuobauda nebūtų teisinga.

Remdamasis išdėstytais argumentais aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

NUTARIA:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis