- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-458-478/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimo L. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. nutarimu L. V. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d., ir paskyrė jam 3000 Lt baudą už tai, kad 2013 m. spalio 28 d. 9.10 val. vykdant patikrinimą VšĮ (duomenys neskelbtini) vaistinės tarnybinėse patalpose rasta M. J., kuri buvo apsirengusi baltu chalatu ir kuri paaiškino, jog 2013-10-22 buvo atleista iš darbo, tačiau po atleidimo dirba vaistinėje ir atlieka šiuos darbus: dalyvauja inventorizacinės komisijos darbe, užsakinėja vaistus, telefonu bendrauja su tiekėjais. VšĮ (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius L. V., leisdamas M. J. dirbti – t. y. dalyvauti atliekant materialinių vertybių inventorizaciją ligoninės vaistinėje, su kuria darbo santykiai buvo nutraukti, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 3 p., 6 p.
Šalies argumentai
L. V. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino tiek ATPK, tiek DK nuostatas, reikšmingas šiai bylai teisingai išspręsti. Teismas neteisingai kvalifikavo ir nustatė, jog apelianto veiksmai atitiko ATPK 41³ str. 1 d. sudėtį, bei nepagristai paskyrė nuobaudą. Apeliantas pažymi, jog asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik tada, kada remiantis teisės normomis yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Apelianto nuomone, teismas ginčijamame nutarime, pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas ir nesivadovaudamas esminėmis administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, t. y. vadovaudamasis tarpusavyje prieštaringais ir nepatikimais įrodymais, nesant apeliantui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinųjų elementų, padarė nepagristas ir neteisėtas išvadas. Pažymėtina, kad darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas, o DK 93 str. nustatytų darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, kad tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbovietės ir kitų sąlygų. Todėl, siekiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti esant visus šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, požymius: 1) kad asmuo dirba darbą, kas reiškia, jog turi būti nustatyta, kad asmuo pradėjo realiai dirbti. Kai asmuo yra darbovietėje, tačiau neatlieka konkrečių darbo funkcijų, tokia veikia neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 2) darbdavio ir darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 str.). Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis ar užsiimti savarankiška veikla, kuria asmuo siekia gauti ekonominės ar kitokios naudos, tačiau tokiais atvejais veikos nėra kvalifikuotinos pagal ATPK 41 str. Būtent todėl DK 93 str. įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra esminiai šios kategorijos bylose, siekiant asmenų (darbuotojo ir darbdavio) faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį.
Apeliantas nurodo, kad byloje esančiais duomenimis neginčijamai galima nustatyti, kad nebuvo M. J. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) susitarimo, kuriuo abi šalys būtų susitarę dėl konkrečios darbo funkcijos atlikimo 2013 m. spalio 23, 24, 25, 28 dienomis, kurio nesant objektyviai negalima nustatyti būtinųjų tiek darbo sutarties požymių, tiek objektyviųjų ATPK 41³ str. 1 d. požymių, kurie leistų veiką kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimą. 2013 m. spalio 23, 24, 25, 28 dienomis VšĮ (duomenys neskelbtini) M. J. neatliko jokios konkrečios darbo funkcijos, t. y. nėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) vaistinės vedėjos pareigų. 2013 m. spalio 23, 24, 25, 28 dienomis VšĮ (duomenys neskelbtini), kaip neva darbdavys, neturėjo jokios teorinės galimybės reikalauti M. J. paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, kaip ir M. J. - jai paklusti. Todėl atitinkamu laikotarpiu VšĮ (duomenys neskelbtini) nei prašė, nei nurodė M. J. būti darbovietėje, nei ją kontroliavo (nedavė jokių privalomų vykdyti nurodymų). 2013 m. spalio 23, 24, 25, 28 dienomis VšĮ (duomenys neskelbtini), kaip neva darbdavys, apskritai nebuvo susitaręs dėl užmokesčio mokėjimo M. J. už atitinkamą laikotarpį. 2013 m. spalio 23, 24, 25, 28 dienomis M. J. epizodinis buvimas VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose pasireiškė jos pačios iniciatyva, šiuo laikotarpiu jos niekas nekontroliavo, jai nemokėjo, dėl darbo funkcijų nesitarė, o tuo labiau jinai neveikė darbdavio naudai. Pažymėtina ir tai, kad apelianto įsakymu būtent dėl M. J. darbo teisinių santykių nutrūkimo buvo suformuota inventorizacijos komisija, į kurios sudėtį ji nebuvo įtraukta. M. J. apskritai nedalyvavo inventorizacijos komisijos veikloje. Atitinkamuose inventorizacijos aprašuose ji pasirašė prieš inventorizacijos komisijai pradedant savo veiklą, o šių aktų tikslas buvo fiksuoti, kad buhalteriškai visi duomenys (pagal kuriuos komisija tikrino realius faktinius likučius vaistinės sandėlyje) jau buvo perduoti anksčiau. Todėl 2013 m. spalio 23, 24, 25, 28 dienomis ne tik kad nebuvo jokio susitarimo dėl konkrečios atlygintinos darbo funkcijos atlikimo, tačiau apskritai tomis dienomis M. J. veikė išimtinai savo, o ne VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai. M. J. natūraliai domėjosi komisijos veiklos rezultatais, nes komisijos darbo rezultatas tiesiogiai galėjo lemti jos civilines teises ir pareigas. Akivaizdu, jog kiekvienas rūpestingas asmuo pagal esamą situaciją neliktų abejingas, ir apskritai išimtinai asmeninės iniciatyvos savanoriškas realizavimas nesudaro pagrindo veiklą laikyti darbu, o tuo labiau nelegaliu. Be to, nuo 2013 m. spalio 23 d. į M. J. pareigas buvo paskirtas kitas asmuo, t. y. laikinai eiti VšĮ (duomenys neskelbtini) vaistinės vedėjos pareigas buvo skirta A. K.. Nepaisant to, kad pats faktas savaime neturi nieko bendra su ATPK 41³ str. kvalifikavimu apelianto veiksmuose, tačiau visiškai nepagrįstas teismo teiginys, jog iš M. J. nebuvo paimti (duomenys neskelbtini) vaistinės raktai, t. y. šie teiginiai prieštarauja tiek rašytiniams įrodymams, tiek liudytojų parodymams byloje.
Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, ignoruodamas patikimus rašytinius įrodymus byloje, nepagrįstai prioritetą suteikė suinteresuoto asmens parodymams, t. y. M. J.. Vertindamas M. J. parodymus teismas visiškai neatsižvelgė į minėto asmens neobjektyvumą ir galimą parodymų prieštaravimą kitų įrodymų visumoje. Be to, teismas visiškai ignoravo, kad M. J. yra inicijavusi bylą prieš VšĮ (duomenys neskelbtini), kurioje ji ginčija darbo teisinių santykių nutraukimo su ja teisėtumą. Todėl M. J. parodymai šioje byloje nėra ir negalėjo būti laikomi objektyviais, o ypač pagrindžiančiais apelianto kaltę administracinio pažeidimo byloje dėl šio asmens išankstinio nusistatymo.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atsiliepime prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
L. V. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog L. V. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Remiantis teismų praktika, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti visi būtini darbo sutarties požymiai. M. J. 2013 m. spalio 22 d. įsakymu buvo atleista iš ligoninės vaistinės vedėjos pareigų pagal DK 125 str. 1 d. Iš byloje esančio patikrinimo akto matyti, kad 2013 m. spalio 28 d. įmonės vaistinės patalpose kabinete M. J. buvo rasta apsirengusi baltu chalatu. Byloje esančioje fotonuotraukoje užfiksuota prie darbo stalo apsirengusi baltu chalatu sėdinti M. J., ant kurios stalo stovi įjungtas kompiuteris bei ant stalo sudėti dokumentai, iš kurių viename M. J. kažką rašo. Tiek teismo posėdžio metu, tiek byloje esančiame paaiškinime M. J. nurodė, jog 2013 m. spalio 22 d. atleidus ją iš darbo, 2013 m. spalio 23-25 d., 28 d. ji dirbo inventorizacinės komisijos darbe, užsakinėjo vaistus, dirbo su tiekėjais telefonu. Pavaduotoja jai nurodė, kad bus rasta būdų su ja atsiskaityti už 4 dienas, kurias ji dirbs atliekant inventorizaciją. Tomis dienomis ji išdirbo visą darbo dienų laiką, dirbo savo kabinete tiek su dokumentais, tiek su kompiuteriu, kur suvedinėjo visus duomenis. Šios liudytojos parodymus bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytoja A. K., kuri apklausiama teisme parodė, kad 2013 m. spalio 23-28 d. darbo laiku vaistinėje buvo M. J. bei vieną kartą girdėjo kaip M. J. kalbėjo su tiekėjais ir užsakinėjo vaistus. M. J. nelegalaus darbo faktą patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš materialinių vertybių inventorizacijos bei viešųjų pirkimų dokumentacijos perdavimo-patikrinimo ligoninės vaistinėje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. J., pradėjus inventorizaciją, skaičiavimų nevykdė, tačiau aktyviai domėjosi inventorizacijos rezultatais - periodiškai teiravosi apie vykdomų skaičiavimų rezultatus. Iš byloje esančio 2013-10-22 perdavimo akto matyti, kad M. J. inventorizuotas materialines vertybes perdavė A. K. 2013 m. spalio 22-28 d.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad tarp M. J. ir VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujamos L. V., laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. spalio 28 d., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Ir kadangi šie santykiai, nutraukus rašytinę darbo sutartį, oficialiai įforminti nebuvo, M. J. darbas VšĮ (duomenys neskelbtini) vaistinėje pagrįstai vertintinas kaip nelegalus.
DK 99 str. 3 d. yra suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol nėra su juo pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antras sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas, darbdavys atsako už tinkamą darbo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 d. nustatyta, jog viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-2789-11). VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų, o apeliaciniame skunde jo nurodyti teiginiai, kad M. J., ir nutraukus rašytinę darbo sutartį, savo iniciatyva buvo darbovietėje, tačiau neatliko jokių konkrečių darbo funkcijų, šiuo laikotarpiu jos niekas nekontroliavo, jai nemokėjo ir ji neveikė darbdavio naudai, laikytini tik pažeidėjo bandymu išvengti administracinės atsakomybės. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nuo 2013-10-23 vadovo įsakymu į M. J. pareigas laikinai buvo perkelta A. K., taip pat nepaneigia fakto, kad M. J., būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, atliko darbo funkcijas.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas suteikė prioritetą suinteresuoto asmens parodymams ir, vertindamas M. J. parodymus, visiškai neatsižvelgė į jos neobjektyvumą, kadangi M. J. yra inicijavusi bylą prieš VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas šį nutarimą, rėmėsi ne vien M. J. parodymais, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstas, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. V. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.