- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 1S-891-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kategorijos
Teisėjas Česlovas Kulikauskas Procesinio sprendimo kategorija:
2.12.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. spalio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs SIA „D. S.“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktorės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini),
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo pratęstas laikino SIA „D. S.“ nuosavybės teisių apribojimo terminas
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pratęsė SIA „D. S.“ taikomo laikino nuosavybės teisių į 79,25 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) apribojimo terminą 3 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 str. įtvirtintu pagrindu.
Šalies argumentai
Skundu D. K. prašo panaikinti šią nutartį, prokurorės prašymo pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą netenkinti ir šią procesinės prievartos priemonę panaikinti. Ji cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 str., 151 str., skundžiamą nutartį ir mano, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas neteisėtai. Nurodo, kad įmonė, kuriai taikoma ši procesinė prievartos priemonė, nėra susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, su tiriamomis kitų asmenų galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, šiame ikiteisminiame tyrime SIA „D. S.“ nepareikšti jokie įtarimai ir byloje nėra duomenų, kad žemės sklypas, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, būtų nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl nėra jokio pagrindo šios įmonės turto konfiskavimui ir atitinkamai laikinam įmonės nuosavybės teisių apribojimui į įmonės turtą. Pagal Lietuvos Respublikoje ir Latvijos Respublikoje galiojančius teisės aktus juridinių asmenų turtas yra atskirtas nuo jų akcininkų turto, todėl ji, nors ir vienintelė SIA „D. S.“ akcininkė bei direktorė, neturi jokių teisių į bet kokį šios įmonės turtą. Taip pat ji neperdavė minėtai įmonei minėto žemės sklypo, įmonė šį žemės sklypą įsigijo už jos įneštus pinigus gerokai anksčiau, nei galimai buvo padarytos tiriamos nusikalstamos veikos, todėl tarp šiame ikiteisminiame tyrime tiriamų veikų ir SIA „D. S.“ įsigyto žemės sklypo nėra jokio ryšio BK 72 str. prasme. D. K. pažymi, kad SIA „D. S.“ jai neskolinga, todėl ji neturi jokių turtinių reikalavimų teisės minėtai įmonei. Tai patvirtina 2013 m. liepos 16 d. SIA „D. S.“ raštas, adresuotas Specialiųjų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybai. Be to, D. K. manymu, net ir nustačius jos nusikalstamas veikas, turto piniginę vertę būtų galima išieškoti iš bet kokio jos, bet ne įmonės turto. Atsižvelgusi į šias aplinkybes D. K. mano, kad nuosavybės teisių apribojimo taikymas nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, yra ne tik esminis BPK normų pažeidimas, bet ir iš esmės pažeidžia asmens teises, nes suvaržoma viena iš pagrindinių asmens teisių – nuosavybės teisė, todėl šis teisių suvaržymas turi būti nedelsiant panaikintas, o asmens teisių pažeidimas nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). BK 72 str., 72³ str., BPK 11 str., 151 str. numatytus turto konfiskavimo ir laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindus, kitas, tuo pačiu ir nagrinėjamame skunde nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas jau aptarė ankstesnėje, 2013 m. liepos 25 d. nutartyje. Šiuo metu minėtos aplinkybės iš esmės nėra pasikeitę, aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, o byloje esantys dokumentai bei kiti duomenys jas patvirtina. D. K. savo skunde kartoja analogiškus, aukštesnės instancijos teismo ankstesnėje nutartyje jau aptartus argumentus, todėl dar kartą išsamiau juos analizuoti nėra būtinumo. Priešingai, nei teigiama skunde, byloje ir skundžiamoje nutartyje yra pakankamai duomenų, kurie suteikia pakankamą pagrindą toliau taikyti laikiną SIA „D. S.“ nuosavybės teisių į nurodytą žemės sklypą apribojimą.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, juos objektyviai įvertino ir argumentavo savo sprendimą. Teismo argumentai nekelia abejonių, jie patvirtinti bylos duomenimis, todėl skundą nagrinėjantis teismas jų nekartoja.
Skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priešingai, nei teigiama skunde, ji priimta nepažeidžiant BPK ir kitų teisės aktų reikalavimų. Siekiant užtikrinti galimą išplėstinį turto konfiskavimą šiuo metu būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Šios procesinės prievartos priemonės taikymas pratęstas esant BPK 151 str. numatytiems pagrindams, kurių skunde nurodytos aplinkybės neeliminuoja, todėl naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
SIA „D. S.“ direktorės D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.