- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-774-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00125-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. N. dėl statybos darbų pripažinimo neteisėtais ir padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. prašė pripažinti neteisėtais atsakovo V. N. rūsio patalpoje, kuri plane pažymėta indeksu R-5, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), be ieškovės A. G. sutikimo atliktus statybos darbus, kuriais buvo įrengtas sanitarinis mazgas, įrengtos naujos pertvaros, vienoje kurių įrengtos naujos durys, bei išgriauta vienos sienos dalis, joje įrengiant praėjimą ir įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovės teisių pažeidimus susijusius su nurodytos rūsio patalpos valdymu ir naudojimu.
2. Atsakovas V. N. prašė stabdyti bylą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-256-256-807/2019. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl turto atidalijimo, kurioje yra sprendžiamas ginčas dėl pastate, (duomenys neskelbtini) esančios negyvenamosios rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R-5 atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo. Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 31,90 kv. m rūsio patalpos dalis, o ieškovei priklauso 2,01 kv. m patalpos dalis, todėl jis yra pareiškęs reikalavimą atidalinti šią patalpą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant bendraturtei piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nesutariama tik dėl atidalijimo būdo, o ginčo dėl atidalijimo nėra. Teismui priėmus galutinį sprendimą byloje dėl turto atidalijimo, atsakovo teigimu, pasibaigs ir ieškovės rūsio patalpos bendraturtės statusas ir ji nebeturės materialinio suinteresuotumo.
3. Ieškovė su prašymu stabdyti bylą nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepagrindė, kokie faktai ar aplinkybės turėtų būti nustatyti civilinėje byloje dėl turto atidalijimo, kurie turės teisinę reikšmę šioje byloje. Paaiškino, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl turto atidalijimo, teismo išvažiuojamojo posėdžio metu buvo apžiūrėta rūsio patalpa ir užfiksuota, jog atsakovas rūsyje savavališkai yra atlikęs statybos darbus, t. y. vienoje iš rūsio patalpos sienų yra padaręs praėjimą, įrengęs sanitarinį mazgą, įrengęs pertvaras. To paties išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog minėti darbai atlikti toje vietoje, kurioje ieškovė nori atsidalinti jai priklausančią rūsio dalį. Nurodyto teismo posėdžio metu paaiškėjo ir tai, kad faktinė rūsio patalpos situacija skiriasi nuo situacijos, užfiksuotos rūsio kadastro duomenų byloje ir šią situaciją lėmė atsakovo rūsio patalpoje atlikti statybos darbai, kurių teisėtumas ir yra ginčijamas. Teigė, kad nesvarbu, koks bus priimtas sprendimas dėl turto atidalijimo, jis negali nei paneigti nei patvirtinti atsakovo atliktų statybos darbų neteisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-4910-465/2019 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. N. dėl statybos darbų pripažinimo neteisėtais ir padarinių pašalinimo iki įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-256-807/2019.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra negyvenamosios rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R-5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą ieškovei nuosavybės teise priklauso 5932/100 000 dalys arba 2,01 kv. m rūsio patalpos, o atsakovui – 43749/100000 dalys arba 31,90 kv. m rūsio patalpos.
6. Remiantis Liteko duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-256-807/2019, kurioje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl nurodyto turto atidalijimo būdo – sprendimu turtas gali būti atidalytas natūra pagal ieškovės į bylą pateiktus projektinius pasiūlymus, arba priskiriant turtą atsakovui ir išmokant ieškovei piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės objektai.
7. Nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti neteisėtais atsakovo rūsio patalpoje be ieškovės sutikimo atliktus statybos darbus, kuriais buvo įrengtas sanitarinis mazgas, įrengtos naujos pertvaros, vienoje kurių įrengtos naujos durys, bei išgriauta vienos sienos dalis, joje įrengiant praėjimą ir įpareigoti atsakovą pašalinti atliktus statybos darbus ir atstatyti šią patalpą į pradinę padėtį pagal 2013-11-05 sudarytoje kadastro duomenų byloje nustatytus kadastro duomenis. Pažymėjo, kad nenustačius, kuri rūsio dalis atiteks ieškovei po turto atidalijimo, nėra galimybės nuspręsti dėl ieškovės teisių pažeidimo apimties.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje dėl bendro turto atidalijimo, kurio šiuo atveju siekia abi šalys, sprendimu bus nustatytos faktinės aplinkybės, turėsiančios prejudicinės reikšmės šio ginčo nagrinėjimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė A. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą sustabdyti civilinę bylą atmesti.
10. Teigė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jau ir šiuo metu egzistuoja ieškovės, kaip rūsio bendrasavininkės, teisių pažeidimas, tik nėra aiški tokio pažeidimo apimtis.
11. Pažymėjo, kad teismas tik abstrakčiai nurodė, kad byloje dėl bendro turto atidalijimo, sprendimu bus nustatytos faktinės aplinkybės, turėsiančios prejudicinės reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, jų neįvardindamas, t. y. teismas tinkamai nemotyvavo ir savo nutartyje nenurodė, aptariamos bylos sustabdymo motyvų.
12. Akcentavo, kad jog ieškovė turto atidalijimo byloje buvo pateikusi prašymą sujungti civilines bylas bei jas nagrinėti kartu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė sujungti bylas. Konstatavo, jog nors prašomose sujungti bylose šalys yra tos pačios, o pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, tačiau jie nėra tiek susiję, kad negalėtų būti išnagrinėti atskirai. Nors minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje yra konstatuota, jog kiekviena iš aptariamų bylų gali būti nagrinėjama nepriklausomai viena nuo kitos, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nenurodydamas konkrečių kitoje byloje nustatytinų prejudicinių faktų, kurių beje nenurodė ir atsakovas pateikęs prašymą stabdyti bylą, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, priėmė priešingą sprendimą ir sprendė, jog aptariama byla negali būti išnagrinėta neišnagrinėjus turto atidalijimo bylos.
13. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti ir kokie nustatinėjami byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.
14. Paaiškino, kad atsakovas turto atidalijimo byloje teigia, jog rūsio patalpų negalima atidalinti, be kita ko, dėl to, kad atsakovas yra atlikęs statybos darbus, kurių teisėtumą šioje byloje ginčija ieškovė. Kliūtis rūsio patalpų atidalinimui natūra, kaip to reikalauja ieškovė, yra atsakovo atlikti ir ieškovės ginčijami, statybos darbai, kurių teisėtumo klausimas turi būti išspręstas iki priimant sprendimą dėl turto atidalijimo. Statybos darbų teisėtumo klausimo išsprendimas yra svarbus, kadangi dabartinė faktinė rūsio patalpos situacija, skiriasi nuo tos, kuri užfiksuota 2013 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byloje, kadangi atsakovas yra atlikęs ginčijamus statybos darbus. Teismui pripažinus atsakovo rūsyje atliktus darbus neteisėtais, rūsio patalpa privalės būti atstatyta į padėtį buvusią iki 2013 m. lapkričio 5 d. dėl ko keisis dabartinis faktinis rūsio patalpos išsidėstymas. Jeigu teismas atsakovo rūsyje atliktų darbų nepripažintų neteisėtais, būtų reikalinga iš naujo nustatyti rūsio patalpos kadastro duomenis, kad jie atitiktų faktinę situaciją. Šioje byloje bet kuriai iš šalių palankus teismo sprendimas lemtų tai, kad atitinkama apimtimi turėtų būtų keičiama rūsio patalpos konfigūracija. Kol nėra išspręstas klausimas dėl atsakovo atliktų darbų teisėtumo, objektyviai nėra galimybės kitoje byloje spręsti klausimo dėl turto atidalinimo, nepriklausomai nuo atidalinimo būdo, kadangi nėra aišku kuriais rūsio patalpos duomenimis – nustatytais 2013 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byloje ar užfiksuotais išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, turėtų būti remiamasi.
Atsiliepimas
15. Atsakovas V. N. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tarp Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų (dėl turto atidalijimo ir nagrinėjamos bylos) egzistuoja prejudicinis ryšys. Ieškovė tai akcentavo 2019 m. vasario 7 d. prašyme sustabdyti bylos dėl turto atidalijimo nagrinėjimą. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl civilinių bylų sujungimo bei akcentavo, kad tarp šių civilinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Byloje dėl turto atidalijimo 2019 m. kovo 5 d. priimtoje nutartyje, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo, konstatuota, jog egzistuojantis prejudicinis ryšys sudaro pagrindų stabdyti būtent nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimą. Teigė, kad byloje dėl turto atidalijimo priėmus sprendimą, nagrinėjama civilinė byla turės būti arba nutraukta, arba iš esmės turės būti keičiamas nagrinėjamos civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl rūsio patalpoje atliktų remonto darbų, kurių nėra toje rūsio patalpos dalyje, kurioje ieškovė pageidautų atsidalinti rūsio patalpos dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje pagrįstumo.
19. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau teismas neturi bylos sustabdymo pagrindų taikyti formaliai. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-703/2007). Bylos sustabdymas yra procesinė priemonė, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. bylą reikia stabdyti tik tuomet, kai negalima jos nestabdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1687/2011).
20. CPK 163 straipsnio, kuriame nustatyti privalomojo bylos sustabdymo atvejai 3 punkte įtvirtinta nuostata numatanti teismui privalomąją pareigą sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kasacinis teismas savo praktikoje nurodo, jog įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Taigi reikia įvertinti, ar tarp nagrinėjamos bylos ir bylos dėl turto atidalijimo yra tokio pobūdžio ryšys, kad nagrinėjama byla negali būti tinkamai išnagrinėta kol nebus išspręsta byla dėl turto atidalijimo.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra negyvenamosios rūsio patalpos (bendras plotas 33,91 kv. m) bendraturčiai. Ieškovei priklauso 5932/100 000 dalys (2,01 kv. m) rūsio patalpos, o atsakovui 94068/100 000 (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta 43749/100 000) dalys (31,90 kv. m) rūsio patalpos.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti neteisėtais rūsio patalpoje be ieškovės sutikimo atsakovo atliktus statybos darbus ir įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovės teisių pažeidimus susijusius su nurodytos rūsio patalpos valdymu ir naudojimu.
23. Byla skundžiama nutartimi sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-256-807/2019 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei A. G. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui V. N. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (toliau – civilinė byla Nr. e2-256-807/2019). Civilinėje byloje Nr. e2-256-807/2019 šalys siekia, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas – rūsio patalpa būtų atidalinta pagal pateiktus reikalavimus, t. y. sprendžiamas ginčas dėl pastate esančios rūsio patalpos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-256-807/2019 turtas gali būti atidalytas natūra pagal ieškovės į bylą pateiktus projektinius pasiūlymus arba turtą priskiriant atsakovui ir išmokant ieškovei piniginę kompensaciją.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu civilinėje byloje Nr. e2-256-807/2019 turtas bus atidalintas jį priskiriant atsakovui ir išmokant ieškovei piniginę kompensaciją, atsakovo rūsio patalpoje galimai neteisėtai atlikti statybos darbai nepažeis ieškovės teisių, susijusių su nurodytos rūsio patalpos valdymu ir naudojimu, kadangi patalpos nepriklausys ieškovei. Jeigu turtas bus atidalytas natūra, bus aišku, ar atsakovo rūsio patalpoje galimai neteisėtai atlikti statybos darbai patenka į ieškovei tekusią rūsio patalpos dalį bei bus galima nustatyti, ar pažeidžia ieškovės teisės.
25. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje dėl bendro turto atidalijimo, kurio šiuo atveju siekia abi šalys, sprendimu bus nustatytos faktinės aplinkybės (kokia bendrų rūsio patalpų dalis tenka atsakovei), turėsiančios prejudicinės reikšmės šio ginčo nagrinėjimui.
26. Remdamasis nutartyje nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.