Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-511-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-10
Bylos Nr.
1A-21-511-2012
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00429-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
S. Z.
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-511/2012Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00429-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

Sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nuteistajam S. Z.,nukentėjusiajam V. B.,nukentėjusiojo atstovui advokatui K. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. ir nuteistojo S. Z. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nuosprendžio, kuriuo S. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir nuteistas 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista V. B. iš AB „Lietuvos draudimas“ 7000 Lt turtinei žalai ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš S. Z. 11 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 2 d. apie 14 val. 15 min., Anykščių r., kelio (duomenys neskelbtini) 0.540 km., vairuodamas automobilį „Mazda 323”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių” 133, 134 punktų reikalavimus, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui ir nepadarytų žalos turtui, važiuodamas nuo Aulelių k. pusės link Svėdasų miestelio, Anykščių r., nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino transporto priemonės greičio, dėl padarytų pažeidimų nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu motociklu „Yamaha”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. B., ko pasėkoje sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo V. B. sveikata, kuriam padaryti daugybiniai dubens lūžiai su lūžgalių poslinkiu, stuburo krūtininės ir juosmeninės sričių slankstelių lūžiai, skersinių slankstelių ataugų lūžiai, atviras skeveldrinis sąnarinis stipinkaulio lūžis, atviras riešo išnirimas, muštos kairio kelio ir kulno sričių žaizdos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. B. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nuosprendį ir visiškai patenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį. Nurodo, kad nesutinka su iš nuteistojo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad žalos dydis neadekvatus sukeltoms pasekmėms. Eismo įvykio metu dėl S. Z. kaltės jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Jam buvo atliktos sudėtingos operacijos, ilgą laiką gydėsi ligoninėje. Dar šiuo metu negali normaliai vaikščioti, pagrinde turi gulėti lovoje, nes pavaikščiojęs jaučia skausmus duomens srityje, kurio kaulai sutvirtinti geležiniais įtvarais. Yra darbingas tik 40 procentų. Ateityje dar būtina atlikti kelias skausmingas operacijas. Gydytojai prognozuoja, kad sveikata gali dar pablogėti ir yra tikimybė, kad gali būti visai nedarbingas. Dėl S. Z. grubių KET pažeidimų tapo visiškai nedarbingas, patyrė didelį fizinį skausmą, patiria skausmą ir dabartiniu metu, dvasinius išgyvenimus, ilgalaikę emocinę depresiją, dvasinius sukrėtimus ir didelę moralinę traumą. Taigi yra visi CK 250 str. kriterijai, kurių pagrindu turėtų būtų teisingai atlyginama neturtinė žalą, į ką teismas neatsižvelgė. Atkreipia dėmesį į tai, kad prieš eismo įvykį turėjo darbą, gavo pajamas. Po eismo įvykio buvo atleistas iš darbo dėl sveikatos būklės. Dabartiniu metu negali dirbti, neturi pajamų net vaistams. Dėl S. Z. grubių KET pažeidimų tapo invalidas, jis jo net neatsiprašė, nepasidomėjo jo materialine padėtimi, savo kaltę neigė, yra abejingas jo lemčiai. Nurodo, kad teismas spręsdamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašo skirti papildomą eismo įvykio tyrimo ekspertizę, tikslu nustatyti tikslią susidūrimo vietą bei ar galimas toks eismo įvykio mechanizmas, kai motociklo vairuotojas, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, prieš pat eismo įvykį, bandydamas jo išvengti, suko į dešinę norėdamas grįžti į savo eismo juostą, todėl po susidūrimo motociklo detalės išsidėstė dešinėje kelio pusėje žiūrint motociklo važiavimo kryptimi. Atlikti eksperimentą matomumui su liudytoju R. G., tikslu nustatyti, ar šis iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Svėdasų mstl., galėjo matyti atstumą, kuriuo nuo kelio važiuojamosios dalies krašto važiuoja motociklas. Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nepadarius veikos, numatytos BK 281 str. 3 d. Nurodo, kad teismas nuosprendyje spręsdamas kaltės klausimą bei nagrinėdamas civilinį ieškinį neatkreipė dėmesio į paties nukentėjusiojo padarytus pažeidimus, jo kaltės laipsnį. Šiuo atveju esminė eismo įvykio kilimo sąlyga ta, kad nukentėjusysis viršijo leistiną greitį, važiavo vienu ratu, dėl ko negalėjo valdyti motociklo ir išvengti avarijos ir nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nėra jokių įrodymų, kad konstatuoti, jog jis pažeidė KET reikalavimus, kad būtent jo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes ir, kad yra priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių. Mano, kad jo veiksmuose nėra neteisėtos veikos. Nei vieno iš jam kaltinime nurodyto KET punkto reikalavimo jis nepažeidė. Eismo sąlygos buvo geros, matomumas geras, iš pradžių joks pavojus eismo saugumui nebuvo kilęs, todėl važiavo 80 km/h greičiu ir tikrai nepažeidė KET 133 p. reikalavimų. Nors motociklo vairuotoją matė iš toli, tačiau pagrįstai tikėjo, kad jis laikysis eismo taisyklių ir važiuos savo eismo juosta. Šiuo atveju realus pavojus eismo saugumui kilo tada, kai išvažiavęs iš už posūkio nukentėjusysis pakėlė motociklą ant vieno rato ir pradėjo važiuoti kelio viduriu tiesiai į jį. Motociklininkas buvo išvažiavęs į priešpriešinę, t. y. jo važiavimo, juostą. Kilus pavojui eismo saugumui stabdė ir suko į dešinį kelkraštį, t. y. ėmėsi visų priemonių, kad išvengtų eismo įvykio. Taigi akivaizdu, kad motociklo vairuotojas V. B. padarė eilę KET pažeidimų, kurie buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Tiek 2010 m. vasario 8 d., tiek ir 2011 m. birželio 16 ekspertizės aktuose konstatuota, kad V. B. veiksmai, t. y. važiavimas bendrojo naudojimo kelyje apie 100 km/h greičiu, viršijančiu leistiną 90 km/h greitį ir pakeltu priekiniu motociklo ratu buvo nesaugus ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (2011-06-16 ekspertizės akte tokia išvada nurodyta tik kaip tikėtina). Visos šios aplinkybės rodo, kad V. B. padaryti pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis ir buvo pagrindinė eismo kilimo sąlyga. Mano, kad tokią situaciją galima vertinti kaip kazusą, kadangi V. B. sukėlus grėsmę eismo saugumui, jis siekdamas išvengti žalingų padarinių stabdė ir suko į dešinę. Kilus pavojui jo sveikatai neprivalėjo imtis visų saugumo priemonių, nors jo manymu, jis šių priemonių ėmėsi ir kitaip pasielgti negalėjo. Negalėjo laiku sustabdyti automobilio, nes kilus grėsmei buvo per mažas atstumas. Jei V. B. būtų važiavęs savo eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jis nebūtų buvęs priverstas sukti į dešinį kelkraštį ir susidūrimo nebūtų įvykę. Net ir tuo atveju, kai jo automobilį sumėtė, jei V. B. nebūtų padaręs pažeidimo, numatyto KET 125 p., ir būtų važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto eismo įvykio nebūtų įvykę. Ekspertai 2011-06-16 ekspertizės akte Nr. 11-114 (11) nurodo, kad susidūrimas įvyko kairėje eismo juostoje, žiūrint Svėdasų kryptimi, tačiau objektyvių įrodymų nėra. Tokią išvadą jie padarė atsižvelgę į tai, kad motociklo detalės išsibarstę dešinėje kelio pusėje. Tačiau mano, kad šios detalės išsibarstė dešinėje būtent dėl tos priežasties, kad motociklo vairuotojas, pamatęs jo automobilį, nuleido motociklą ant abiejų ratų ir prieš pat susidūrimą bandė grįžti į savo eismo juostą, todėl iš inercijos ir detalės nulėkė į tą kelio pusę, į kurią bandė grįžti motociklininkas. Atkreipia dėmesį, kad nė vienos ekspertizės metu nebuvo nustatyta tiksli susidūrimo vieta. Tvirtina, kad susidūrimas įvyko jo eismo juostoje, ties kelio viduriu ir jei V. B. būtų važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, būtų pravažiavęs pro jo automobilį, net ir jam susimėčius ir eismo įvykio nebūtų buvę. Mano, kad tuo tikslu būtina skirti ekspertizę, kad nustatyti, ar esamoje situacijoje, V. B., važiuodamas kuo arčiau dešiniojo krašto, būtų galėjęs išvengti eismo įvykio. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai kaip įrodymą vertino liudytojo R. G. parodymus. Liudytojas teismo posėdžio metu tvirtino, kad jo namai, (duomenys neskelbtini) g., Svėdasų mstl., nuo eismo įvykio vietos yra už 100 m. Tačiau byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelyje (duomenys neskelbtini) 0,540 km. Tai reiškia, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki eismo įvykio buvo daugiau nei pusę kilometro. Ši aplinkybė patvirtina, kad liudytojo atstumo suvokimas yra akivaizdžiai klaidingas, todėl jo paaiškinimas, kad motociklas bandė išvengti susidūrimo likus 15-20 m. iki kliūties, kad važiavo dešiniu pakraščiu apie 1 m. nuo krašto yra ne kas kita, o prasimanymas. Be to, liudytojas yra nukentėjusiojo draugas, todėl byloje duoda melagingus parodymus. Esant 500 atstumui abejotina ar liudytojas objektyviai galėjo matyti kokiu atstumu nuo dešiniojo krašto gali važiuoti motociklas. Tuo tikslu pateikė prašymą atlikti su liudytoju parodymų patikrinimą įvykio vietoje bei eksperimentą. Nurodo, kad tyrimo eksperimentas buvo atliktas, tačiau jo metu visiškai neatitiko sąlygos bei nebuvo nustatinėjama esminė aplinkybė, ar iš buto, kuriame buvo R. G. galima nustatyti, kokiu atstumu nuo dešiniojo kelkraščio važiuoja motociklas. Todėl mano, kad eksperimentas turėtų būti atliekamas pakartotinai. Teismas dėl nurodytų priežasčių turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Teismas visai neatsižvelgė į nukentėjusiojo kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad dėl eismo įvykio kaltas pats motociklo vairuotojas, jis ir yra atsakingas už padarytą žalą.

Atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusysis V. B. prašo S. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia teismo nuosprendžio išvadų. Nuteistasis klaidingai teigia, jog esminė eismo įvykio kilimo sąlyga yra ta, kad nukentėjusysis viršijo leistiną greitį, važiavo ant vieno rato, dėl ko negalėjo valdyti motociklo ir išvengti eismo įvykio bei, kad nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tokie S. Z. samprotavimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. S. Z. savo skunde visiškai nemini pakartotinės – komisinės ekspertizės, kurios išvadoje nurodyta, kad šioje situacijoje pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. Z. veiksmai. Nuteistojo tvirtinimas, jog nukentėjusysis važiavo kelio viduriu ir net įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą nepagrįstas jokiais įrodymais. Nuteistasis faktiškai pats pripažino, kad nesilaikė KET 134 p. reikalavimų, ikiteisminio tyrimo metu parodęs, jog automobilio nestabdęs. Nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės paneigia nuteistojo nenuoseklius tvirtinimu. Automobilio stabdymo pėdsakų dešiniajame kelkraštyje nebuvo užfiksuota. Kaip tik bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistasis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas eismo įvykį. Nesutinka su nuteistojo skundo teiginiu, kad jis padarė eilę KET pažeidimų. Tvirtino, kad jis važiavo maždaug 100 km/h, o ne mažiau 100 km/h greičiu. Be to, važiuoti motociklu ant vieno rato KET nedraudžia. Liudytojas R. G. tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kad automobilis raudonos spalvos metėsi link motociklo, važiavusio apie 1,5 m nuo kelkraščio savo juosta. Jis pirmas atvyko į įvykio vietą padėti nukentėjusiajam. Iš buto (duomenys neskelbtini), Svėdasų mstl. (yra antrame aukšte), kur buvo liudytojas, eismo įvykis gerai matėsi, todėl liudytojo parodymų teisingumas nekelia jokių abejonių.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis bei jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, o nukentėjusiojo - atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas - priešingai. Prokuroras siūlė atmesti abu skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmetami.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo S. Z. teiginai, jog paties nukentėjusiojo veiksmai - važiavimas bendrojo naudojimo kelyje ne arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, apie 100 km/h greičiu, viršijančiu leistiną 90 km/h greitį, pakeltu priekiniu motociklo ratu, buvo pagrindinė eismo kilimo sąlyga, nėra nauji - analogiškus paaiškinimus jis pateikė ir pirmosios instancijos teisme, teismas šias aplinkybes aiškinosi, tam skyrė ir ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų visuma, šiuos nuteistojo teiginius motyvuotai atmetė.

Eismo įvykio ekspertizės aktas Nr. 11-114 (11) (T. 2, b. l. 44-49) patvirtina, jog eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio Mazda 323 vairuotojas S. Z. nesuvaldė savo vairuojamos priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu V. B. vairuojamu motociklu Yamaha. Motociklas priekiniu ratu susidūrė su automobilio Mazda 323 priekinės frontalinės plokštumos kaire puse, po ko, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę kairuoju šonu suėjo į smūginį sąlytį su visa likusia automobilio frontaline plokštuma, dešiniau susidūrimo su automobiliu vietos. Susidūrimo ir inercijos jėgų veikiamas automobilis Mazda 323, pasisuko mažesniu kaip 130⁰ kampu prieš laikrodžio rodyklę apie savo vertikalią simetrijos ašį ir sustojo užfiksuotoje vietoje, o motociklas buvo atblokštas atgal ir į kairę šalikelę, žiūrint Svėdasų m. kryptimi.

Šis ekspertų nustatytas eismo įvykio mechanizmas atitinka kitus byloje surinktus duomenis - nuosprendyje aptartą kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą Nr. 11-3377 (09), specialisto H. V. paaiškinimus teismo posėdyje, nukentėjusiojo, liudytojo R. G. parodymus apie transporto priemonių susidūrimo aplinkybes.

Ekspertizės aktas patvirtina, jog automobilio vairuotojo S. Z. veiksmai – praradęs tiesialinijinį automobilio važiavimo stabilumą bei nesuvaldęs jo, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu motociklu, vairuojamu V. B. - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Pats nuteistasis tvirtina važiavęs leistinu, apie 80 km/h greičiu, tačiau neneigia, kad jo automobilį prieš priešpriešais atvažiuojantį motociklą sumėtė. Nuteistojo teigimu, jo automobilis į priešingos krypties eismo juostą išvažiavęs nebuvo, o susidūrimas su motociklu įvyko šiam įvažiavus į jo (nuteistojo) važiavimo krypties eismo juostą. Tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus paneigia byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. Nuteistojo nurodoma įvykio situacija akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytam eismo įvykio mechanizmui bei transporto priemonių apgadinimų lokalizacijai. Ekspertizės akte Nr. 11-114 (11) nurodyta, kad automobilio ir motociklo susidūrimas įvyko kairėje, t. y. motociklo judėjimo, eismo juostoje, žiūrint Svėdasų kryptimi. Analogiškai pasisakyta ir specialisto išvadoje Nr. 11-3377 (09) (T. 1, b. l. 64-69), jog iš esamų faktinių duomenų nustatyti motociklo Yamaha susidūrimo su automobiliu Mazda 323 konkrečią tikslią vietą kelio ilgio ir pločio atžvilgiu negalima, tačiau galima teigti, jog automobilio Mazda 323 susidūrimas su motociklu Yamaha įvykio kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje buvusia prieš eismo įvykį automobilio Mazda 323 važiavimo kryptimi Svėdasų link, automobilio priekiui prieš įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą. Nesivadovauti šiuo ekspertizės aktu bei specialisto išvada nėra pagrindo, nes šie duomenys atitinka BPK 20 str. reikalavimus – akte bei išvadoje pateikti duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, juos galima patikrinti ir jie reikšmingi bylai teisingai išspręsti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejones tyrimus atlikusių specialistų nešališkumu ar dalykine kompetencija. Be to, pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, teismo posėdyje apklausė specialistą H. V., kuris teisme patvirtino specialisto išvadą ir motyvuotai paaiškino, kad pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu šiam eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo S. Z. veiksmai.

Šiuos duomenis atitinka ir liudytojo R. G. parodymai, kuris parodė matęs įvykį tiesiogiai per buto langą - matė, kaip nuo Svėdasų miestelio link (duomenys neskelbtini) k apie 100 km/h greičiu arčiau dešiniojo kelio krašto ant vieno rato važiuojantį motociklu nukentėjusįjį V. B.. Tarp nukentėjusiojo vairuojamo motociklo ir priešpriešais atvažiuojančio automobilio Mazda 323, vairuojamo S. Z. likus apie 15-20 m, S. Z. suktelėjo link kelio vidurio, automobilį pradėjo mėtyti ir S. Z. automobiliui įvažiavus į V. B. važiuojamąją kelio dalį, jis susidūrė su motociklu. Nei vienas vairuotojas prieš susidūrimą nestabdė. Liudytojas savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, o tai, kad iš buto, pro kurio langą liudytojas R. G. matė eismo įvykio aplinkybes, gerai matomas kelias, kur įvyko minėtas eismo įvykis, apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojai K. G. ir M. G..

Ekspertizės akte konstatuota ir tai, jog važiavimas ant vieno (galinio) motociklo rato apriboja galimybę keisti šios transporto priemonės judėjimo kryptį (pasukt) bei greitį (stabdyti), be to, teisėjų kolegijos nuomone, toks vairavimas trikdo kitų eismo dalyvių dėmesį ir trukdo važiuoti saugiai. Teisėjų kolegija sutinka, jog V. B. važiavimas prieš eismo įvykį pakeltu priekiniu motociklo ratu buvo nesaugus, nepriimtinas ir trikdė priešpriešiais važiavusį vairuotoją S. Z., tačiau tai pastarojo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Jei S. Z. būtų laikęsis minėtų KET 133 p. ir 134 p. reikalavimų - būtų ėmęsis visų atsargumo priemonių ir pasirinkęs tinkamą toje situacijoje greitį, suvaldęs automobilį ir nebūtų išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, kuria tuo metu priešinga kryptimi važiavo V. B. vairuojamas motociklas, akivaizdu, jog eismo susidūrimas nebūtų įvykęs ir aptartos pasekmės nebūtų kilusios, nepriklausomai, ar V. B. motociklas tuo metu savo juosta būtų važiavęs vienu ratu, ar abiem. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms išteisinti S. Z. dėl kaltinimo pagal BK 281 str. 3 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nėra pagrindo.

Nukentėjusiojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusysis V. B. prašė priteisti iš kaltinamojo 7000 Lt turtinės žalos, 80000 litų neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad jis avarijos metu nukentėjo, dėl sužalojimų buvo ilgai gydomas ligoninėje, operuojamas, neteko darbingumo, nepataisomai sugadintas motociklas. Taip pat nurodė, jog patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Apliaciniame skunde taip pat nurodė, jog dėl S. Z. grubių KET pažeidimų tapo visiškai nedarbingas.

Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino V. B. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisdamas V. B. iš AB „Lietuvos draudimas“ 7000 Lt, tačiau ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino dalinai - priteisė 3452,80 Lt iš draudimo įmonės, iš S. Z. - 11547,20 Lt, taigi iš viso priteisė nukentėjusiajam 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuosprendyje pasisakė, jog įvykio metu nukentėjusysis V. B. buvo sunkiai sužalotas, dėl patirtų sužalojimų neteko 60 procentų darbingumo ir patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, taigi iš esmės įvertino aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde. Apeliantas taip pat teigia, jog tapo visiškai nedarbingas, tačiau jokių tą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pagal byloje esančią darbingumo lygio pažymą, V. B. darbingumo netekimas 60 proc. buvo nustatytas laikinai - nuo 2010-04-27 iki 2011-04-26 ( T. 1, b.l. 172-173). Nesutiktina ir su nukentėjusiojo V. B. skundo argumentu, jog S. Z. automobilį į jo motociklą pasuko tyčia. Byloje nustatyta ir S. Z. nuteistas už neatsargų nusikaltimą, jis sužalojo nukentėjusįjį nesuvaldęs savo vairuojamos transporto priemonės. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ir paties V. B. veiksmai, neatitinkantys KET 9 p. reikalavimų, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, dalinai sąlygojo įvykį ir žalos atsiradimą. Ekspertizės akte Nr. 11-114(11) pasisakyta, jog V. B. važiavimas prieš eismo įvykį pakeltu priekiniu motociklo ratu buvo nesaugus, techniniu požiūriu nepriimtinas ir tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Motociklo vairuotojas iškilus grėsmei eismo saugumui - S. Z. atomobiliui susimėčius ir išvažiavus turėjo stabdyti, ko bylos duomenimis nedarė. Be to, sutiktina su S. Z. parodymais, jog priešais nesaugiai atvažiuojantis pakeltu priekiniu ratu motociklas nuteistąjį sutrikdė ir teisėjų kolegijos nuomone, nors tai ir nepateisina S. Z. padarytų pažeidimų, tačiau turėjo įtakos nuteistojo automobilio nesuvaldymui. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į pasekmes, į tai, kad padaryta veika yra neatsargus nusikaltimas, kad ir paties nukentėjusiojo veiksmai nors ir mažesne dalimi, tačiau sąlygojo eismo įvykį ir jo pasekemes, pirmosios instancijos teismo nustatytas 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas, neprieštaraujantis teismų praktikai ir nedidintinas.

Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teisme pateikė pinigų priėmimo kvitą už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į skundų išsprendimo rezultatus, bylos sudėtingumą ir nagrinėjimo trukmę, nukentėjusiojo prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas tenkinamas dalinai - priteistina nukentėjusiajam iš nuteistojo 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo S. Z. ir nukentėjusiojo V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš S. Z. V. B. 1000 litų teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Eligijus GladutisEvaldas VanagasBronė Vidzėnienė